Geoterminis šildymas - 13 tema

Tada lieka klausimas kaip nustatyti termostatus? Pirmame aukšte termostatų histerizę reikia padaryti 1. O antrame aukšte tikriausiai 0,5 (aišku vonioje reikia nustatyti kaip ir pirmame aukšte - 1). Šią naktį siurblys dar padirbs su 1,5 histerize, o rytoj nustatysiu 2.

Ką tik užmečiau akį, ką siurblys rodo. Štai paskutiniai duomenys su 1,5 histerize. Jei su histerize 1 jungėsi kas 1-1,5 val, tai su histerize 1,5 paskutinis įsijungimas buvo beveik po 4 val. ir 20 min. prastovos. Į tą laiką įskaičiuoja ir siurblio veikimą, todėl prastova buvo apie 3,5-4 val. Per paskutinį įsijungimą pagamino 11,9 kWh šilumos.
Papildyta:
Dar kokią įdomią informaciją radau. Pasirodo, kad šią vasarą vėsinimui dirbo panašiai tiek, kiek dirbo šildymui. Aišku, kai dirbo vėsinimui, kompresorius buvo išjungtas.
Papildyta:

Būčiau žinojęs tai, ką dabar žinau - jokių termostatų nebūčiau dėjęs. Bet tuo metu nežinojau, o "Wavino" projektuotojas sakė, kad reikia ir būtent tokį jų kiekį nurodė. Gal net daugiau norėjo numatyti, bet 1 ar 2 sumažinom (jei gerai pamenu).

Jei dabar daryčiau šildymo projektą, tai ne tik termostatų nedėčiau, bet ir antrame aukšte vamzdžius vedžiočiau šiek tiek rečiau (išskyrus vonią). Kilpas prašyčiau daryti vienodesnio ilgio ir neleisčiau santechnikui nukrypti nuo projekto. Kadangi tiek daug nežinojau, tai ir rezultatas toks.

Manau, kad termostatai puikiai veiktų ir A klasės name ypač jei šilumos šaltis būtų dujų katilas ar kitas aukštesnių temperatūrų katilas.

Taigi, žmonės, kurie skaitote šią temą: jei montuosite geoterminį, nedėkite jokių termostatų. Tai jums sako jau antras žmogus.

Gal kas nors turi priešingos praktikos?

termostatai yra skirti jūsų komfortui padidinti. Todėl juos ir nusistatykite taip, kaip norite kad būtų. 0,5°C grindiniam šildymui yra labai mažai. Daryčiau bent jau 1 ar netgi 1,5. 0,5°C temperatūrą jūs galite pakelti išgerdamas vieną puodelį kavos. kambario kontūras bus uždaromas. Siurblys dirbs trumpiau. Išgersite kavą, išsinešite su savim šilumą, tada kambarys pasijus šaltai, termpostatas atidarys pavarą, o siurblys jau bus išsijungęs. Aišku, cirkuliacinis su rekuperatorium kažkiek išvarinės šilumą. Bet mes čia lendam į nepajaučiamus niuansus, Gyvenat normaliu atveju taip iki lemputės ką rodo tas termostatas, kad .... Arba gyveni komforte, arba nafig tokia sistema.
Po truputi bereguliuodami surasite tokią komforto zona, kuri jums bus tinkamiausia. Jeigu norite tokių histerizių, reiškia palikite jas tokias, kokios nustatytos dabar. Stebėkite. Po truputi didinkite žirkles ir rasite optimaliausią tašką, kai ir siurbliui nereikia kas 10 minučių jungtis ir jums į valanda kartą užsivilkti ar nusirengti nertinį.
hiperbolizuoju šiek tiek, bet idėją manau pagausite.

Name svarbiausias esate jūs. Namas ir turi tarnauti jums. Grežinys, siurblys - viskas yra jūsų. Investavote ahujenas babakes (bent jau mano akimis) tai imkite komfortą abiem rankom Aišku, jeigu komfortas nekenčia, tai kodėl nepalengvinti darbo sąlygų siurbliui? Nu maždaug taip aš matau visą šitą situaciją. Šiuo metu matosi, jog siurbliui reikia atiduoti daugiau galios, kad būtų normalesnis darbo rėžimas. Didinate temperatūrų histerizę - suteikiate jam daugiau talpos betone, tuo pačiu leidžiate jam normalizuotis darbą, o termostatai prižiūri jūsų užduotą komforto lygi. Sistemos nesišneka tarpusavyje, tai tebūnie būna atsakingos už atskirus dalykus.

Kiek pas jus moto valandu ir isijungimo skaiciu kompresorius prasuka per metus?

Pas mane:
2013m. 1658h ir 1800. Negyvenom. Vyko vidine apdaila. Temperatura vidui apie 18.

2014m. 1825 ir 3129. Gyvenom kuri laika su termopavarom😃

2015m. 1774 ir 2180. Be pavaru.

Visa esmė, kad jei padarysiu termostatų histerizę 1, tai visos pavaros bus atidarytos ir bus šildomi abu aukštai. Šiuo metu pirmas aukštas puikiai veikia su histerize 1. Padarius tą patį ir antrame aukšte, abu aukštai bus šildomi ir termostatai nieko nereguliuos. Bent jau tokiomis apsinaukusiomis dienomis. Kai šveis saulė, bus kitaip.

termostatai leis jums palaikyti skirtingas temperatūras kambariuose. Turiu galvoje miegamuosius. 5°C skirtumo nesitikėkite, bet 2°C išlaužti galima. termostatų darbas jausis pakaitinus saulei ir stipriau nukritus temperatūrai lauke. Rankomis atreguliuota sistema prie pliusinės temperatūros lauke, nelabai atitinka poreikių, kai lauke -20°C ar -15°C. skirtumas nedidelis, bet yra. Niekas neina nieko perreguliuoti, nes nu to komforto užtenka. Nu ir tingisi. Jūsų atveju termostatai padarys tą tinginio darbą. Tiek to skirtumo. Dujinis katilas čia visai ne prie ko. Va radiatoriai vietoje grindinio reikalą keistų. Tuo labiau, jog dujinis kondensacinis puikiai dirba su žemom temperatūrom. O aukštų vis tiek į grindis negalėtumėt leisti. Su dujiniu nesuktumėt galvos dėl gręžinio "sodinimo", kokio nors freono nuotekio, taktavimo ir kitokių ŠS perliukų. Dujos jums būtų netgi patogiau. Kažkiek brangiau, bet jeigu su ŠS planuojate tilpti į 100€/sezoną, tai su dujom manau tilpę būtumėt į 200€ labai laisvai. O gal ir klystu. Dabar jau nebepatikrinsi. Nėra tobulos šildymo sistemos. Bet dujinis lengviau dirbtų su mažu energijos poreikiu. Ir SM forume būtų keliais šimtais lapų mažiau prirašyta

o dėl mažesnių kilpų IIa teisingai pastebėjote. Ir kilpų ilgio taip pat. O dar teisingesnis būtų pastebėjimas, jeigu būtumėt nei grindinio vedžiojęs, nei betonavęs, nei tiek šiltinęs nuo grunto, nei gręžinių daręs, nei investavęs į termostatus su visiais kolektoriais ir pavarom bei valdikliais, nei geoterminio ŠS pirkęs, o pasistatęs porą kondiškių ar rekuperatorių su integruotu ŠS, ar šiaip su tenais. Nu ir po kokį el. šildytuvą kambariui (po 8€/vnt), jeigu lauke -20°C užeitų ar užkankintų kitos baimės voniose el. kilimėliai. visi reikalai.
jumoras, bet racijos tame yra daug.

Čia yra visas nuo paleidimo siurblio darbo laikas. Realiai paleido praeitų metų spalio 29 d., bet buvo montavimo problemų, todėl be sustojimo siurblys pradėjo veikti lapkričio 9 d. Taigi šiuo metu yra lygiai 1 metai. Jis darė viską tik neruošė karšto vandens.

ar gerai supratau:
termostatas tarkime nustatytas +20°C ir jeigu histerizė 1°C, tai jis bus atsidaręs nuo +19°C ir žemiau, ar ne? Temperatūrai pasiekus 20°C, termostatai uždarys pavaras.
Jei histerizė 2°C, tai jis atidarys kilpą tik kai kambaryje liks 18°C. kilpa bus uždaryta ilgiau, bet kai ji atsidaris, ŠS ilgiau dirbs ir labiau prišildys betoną. Vėlgi, kilpa bus uždaroma prie 20°C. Ar taip?

Danfoss GreenCon termostatai turi tik 0,5 laipsnio histerizę. Galbūt ją galima kalibruoti (reguliuoti) panašiai kaip aš keičiau temperatūrą, bet gamyklinė histerizė yra būtent tokia - 0,5 laipsnio ir ji be specialių slaptažodžių nėra keičiama (o gal ir iš viso negalima jos keisti). Danfoss GreenCon termostatų histerizė 0,5 reiškia, kad tarp pageidaujamos ir realios temperatūros esant 0,5 laipsnio skirtumui pavara bus uždaryta, t.y. į pusės laipsnio skirtumą termostatas nereaguoja. Termostatas pavarą atidaro tik tada, jei temperatūrų skirtumas pasiekia 1 laipsnį ir daugiau.

Aš name noriu turėti +20 laipsnių, todėl termostatus esu nustatęs +21 laipsniui. Ar name pasieksiu +20 laipsnių temperatūrą, ar ne lemia ne termostatas, bet šilumos siurblio šildymo kreivė. Jei su esama šilumos siurblio kreive termostatuose nustatysiu +20,5, tai termostatai bus uždaryti ir reikės ilgai laukti kol namas atvės. O tuo metu šilumos siurblys vis jungsis šildymui, nes jis pasiruošęs ruošti aukštesnį termofikatą nei leidžia priimti termostatai.

Turime dvi išeitis: arba mažinti šilumos siurblio šildymo kreivę arba leisti termostatams atidaryti pavaras, t.y. nustatyti termostatus +21. Šilumos siurblys namo iki +21 neprikaitina, termostatas visada laiko atvirą pavarą, o grindų betonas suvalgo visą šilumos siurblio pagamintą šilumą.

Todėl realiai termostatus reikia nustatyti bent 1 laipsniu aukštesnei temperatūrai nei pageidaujama, nes priešingu atveju jie vis uždarinėja kilpas, o šilumos siurblys taktuoja.

Reklama 😃

parduodu naudota Vitocal 300G gruntas vanduo 4.8kw silumine galia.


Placiau http://m.skelbiu.lt/...amp;id=23100867

Internete radau šį straipsnį,
https://www.gov.uk/g..._heat_pumps.pdf
kuris pradžioje labai sudomino (aišku dabar tai senstelėjęs). Kadangi įsivaizdavau, kad name skirtinguose kambariuose bus skirtinga temperatūra, nusprendžiau naudoti pavaras ir termostatus (bėgioti su šešiakampiu raktu ir reguliuoti kilpas , pagalvojau, ne man). Taigi buferinė buvo nupirkta tam, kad "amortizuotų" vandens srautą, kada pakilus temperatūrai iki reikiamos, užsidarys kambarių pavaros. Kaip rašė tuometinė literatūra, optimalus buferinės talpos pajungimas tokiam atvejui yra ant grįžtamo srauto. Pas mane schema tokia:
Viskas kaip ir , bet yra tam tikrų niuansų.
1. kada užsidaro miegamųjų pavaros, padidėja vandens slėgis ir per by pasa jis patenka į buferinę talpa, t.y. šildymui skirtas srautas per buferinę (neatvėsęs) grįžta atgal į SS. SS, matydamas, kad grįžtamo srauto temperatūra yra artima tai, kuri yra numatyta, didina paduodamo vandens temperatūrą siekdamas išlaikyti 5 laipsniu skirtumą, tarp paduodamo ir grįžtamo srauto (čia ,aišku, reikia žiūrėti kaip veikia konkretaus modelio SS. Pas mane pasiekus numatytą grįžtamo srauto temperatūrą SS kurį laiką dar neišsijungia, o veikia, išlaikydamas minėtą skirtumą. Tipo, SS supranta, kad pasiekus reikiamą temperatūrą dar reikia ją palaikyti, kad betonas geriau įšiltų ). Dienos metu, kada atidaromos visos pavaros, buferinė veikia kaip paprastas "storesnis" vamzdis, kuris tiek prailgina tarpus tarp SS įsijungimų. Kaip rašiau aukščiau, man susitaupo vienas įsijungimas per parą, bet noriu pasakyti, kad tuo metu, kada uždaromos pavaros ir kraunama buferinė talpa, SS COP krenta, nes SS kažkiek didina paduodamo srauto temperatūrą, tai pagal oro sąlygas to nereikia.
2. Kitas dalykas, kurį reikia žinoti, kad per SS privalo visą laiką pratekėti bent minimalus (kiekvienam SS savo) vandens srautas. Todėl, jeigu nebūtų buferinės ir visos pavaros užsidarytų, tai SS pradėtų mėtyti klaidas.
Viso to pliusai:
1. Susitaupo 1 SS įsijungimas.
Minusai:
1. Buferinė užima vietą katilinėje
2. brangesnis katilinės aprišimas
3. na ir , kaip ne kurie sako, veltui išmesti pinigai.

Tai kiek isijungimu ir moto valandu per metus pas tave?

Saviškį parduodi? Ar perki aukcionuose naudotus, užsimeti kainą ir parduodi Lietuvoje? Kiek valandų jis dirbęs, kiek įsijungimo ciklų turėjo? Kiek dar metų gali tarnauti? Ar jau sudrožtas?