Geoterminis šildymas - 13 tema

Manau, kad reikėjo ne akumuliacinės talpos, o inverterinio siurblio. Jis pats moduliuoti galią, kiek jam reikia tuo metu. Kiek kainuoja akumuliacinės talpos? Ir kiek gali kainuoti jos įrengimas. Įtariu, kad daug labiau apsimokėtų pasidaryti "Alpha Home" termostatine sistema. Jų sistemai nereikia laidų (veikia per Wi-Fi), todėl galima įsirengti bet kada. Oficiali kaina mano namui būtų iki 1500 eurų, bet man parduotų smarkiai pigiau. Įtariu, kad panašiai kainuotų ir akumuliacinė su įrengimu, bet "Alpha Home" būtų daug efektyvesnė ir visiškai optimizuotų siurblio darbą.

gal būt. Bet kuriuo atveju yra kaip yra ir jums reikia eiti toliau. Pažaiskite su histerize, man labai padėjo. Tuo labiau, jog jūsų ŠS termogalvų "nemato". Pabandykite sudraugauti abi sistemas. Iš principo gaunasi kaip ir rankinis reguliavimas, kurio būtent ir norėjote išvengti. Nu bet galima tai pavadinti sistemos "apmokymu", nes realiai tai kaip ir termostatai atlieka reguliavimą.
Aišku mano siurblys visiškai ne toks nei pagal veikimo principą, nei pagal nieką, bet minimali histerizė pas mane yra 2°C. Mažiau net negaliu. Nebent lyst programiškai ir keist programinius nustatymus. Bet realybėje man 2°C buvo per mažai.

Šį vakarą histerizę 1 pakeičiau į histerizę 1,5. Pažiūrėsiu ar bus taktavimas su tokiu nustatymu. Ir jei bus, tai kas kiek laiko. Vėliau žadu padidinti histerize gal būt ir iki 2. Tokiu atveju reikia leisti šildyti visą pirmą aukštą ir antro aukšto vonią.

Įdomu tik ar nebūtų gerai šildyti ir visus kitus antro aukšto kambarius? Galbūt jiems nėra gerai gauti šiluma tik iš apačios? Galbūt konstrukcijas reikia šildyti ir vietoje? Gal taip namui būtų sveikiau nei antrą aukštą šildytų tik pirmas aukštas?

kotai labai abejočiau. Nes reali situacija gautųsi panaši. Tik belaidė. IIa liktų uždarytas, o pimo aukšto srauto siurbliui nepakaktų normaliam veikimui bet kokiu atveju. Manau ne čia ieškoti reiktų sprendimo.
Akumuliacinė turėtų kainuoti gerokai mažiau, o ir spręstų žymiai daugiau problemų. O argi pas jus ne inverteris? jeigu ne, tai kokia jo nominali galia?
beje, inverteris irgi ne išeitis, jeigu jo minimali galia bus per didelė - bus tas pats. Jūsų namui reikia tikrai labai mažai galios, jis inertiškas. manau jūs norite per daug tiksliai sureguliuoti sistemą, kuri neskirta dirbti rokiu dideliu tikslumu. Padidinkite žirkles, ir leiskite šilumnešiui labiau ataušti, o siurbliui ilgiau veikti. manau kambarių temperatūra nenukris per stipriai. Gal būt termostatai ir fiksuos didesnį pokyti, bet pajusti tai bus gana sudėtinga.

Šitos gamyklinės "Alpha Home" sistemos (nerandu nieko internete, visiškai naujas šių metų modelis) esmė, kad ji mato ir kambarių temperatūrą. Dabar siurblys atsižvelgia tik į grįžtančio termofikato ir lauko temperatūrą, o su ta sistema vertintų grįžtančio, lauko ir patalpų temperatūras. Šiuo atveju manau, kad sistema puikiai veiktų. Tik aišku ji nėra pigi.

Mano siurblys ne inverterinis. Jo galia - 4,7 kW. Mažesnės galios ne inverterinio prieš du metus nebuvo. Gal dabar ir yra.

bandyčiau pradidinti histerizę iki 2,5, tada ženkliau matytųsi pokytis ir būtų aiškesnė kryptis. 0,5°C yra labai, labai mažas dydis grindiniam šildymui. pokyti gali įtakoti ir kiti veiksniai.
Dėl konstrukcijų nepergyvenkite jos apšiltintos ir yra viduje. Jeigu sienos turi +20°C, tai jos žemiau 18°C tikrai neatauš. kitą vertus, kas joms gali atsitikti kad ir prie -40°C? kaip jūsų manymu stovi nešildomi sandėliai ar apleisti daugiabučiai? Jeigu garo barjeras geras, tai dzin konstrukcijų temperatūra. nebent jūs pergyvenate dėl matmenų pasikeitimo ir "vaikščiojimo"? Niekas nepradės bvaikščioti prie tokių temperatūrų, o jeigu kambariai atauš per daug, termostatai paleis šildymą, juk tam ten juos ir statėte, ar ne?
tiesiog palikite viską kaip yra, tik padidinkite histerizę. galite ir po truputi, bet spėju optimalu bus nuo 2,5. Nors gal ir klystu

Labai teisinga mintis dėl žirklių. Pradedu manyti, kad teisingas termostatų nustatymas būtų toks: pirmame aukšte +2 daugiau nei noriu, antrame aukšte +1 nei noriu, antro aukšto vonioje +2 daugiau. Histerizė turėtų būti 1. Pagal tokius nustatymus šiuo metu būtų atviros visos pavaros ir tokio nustatymo nauda pasijaustų tik pašvietus saulei. Galbūt saulėtomis dienomis nustatymus dar reikėtų optimizuoti.

Kitas variantas: pirmame aukšte +1 daugiau nei noriu, antrame aukšte +0,5 daugiau nei noriu, vonioje +1 daugiau nei noriu. Histeriznė 1,5 arba 2. Tokį nustatymą esu padaręs dabar.

Nenoriu labai tiksliai sureguliuoti. Noriu kuo mažesnių įsijungimų skaičių per parą, bent 25-30 minučių kompresoriaus išdirbimo ir aukšto COP.

Jei siurblys netaktuoja, tai per parą pagamina apie 29,8 kWh šilumos sunaudojęs apie 5,85 kWh elektros (čia buvo nuo lapkričio 8 iki 9 dienos). Jei siurblys taktuoja, per parą pagamina 12,1 kWh šilumos sunaudojęs apie 2,76 kWh elektros (taip buvo nuo lapkričio 9 iki 10 d.). Taigi taktuodamas per parą siurblys sudegina 2 kartus mažiau elektros.

Per praeitą šildymo sezoną (tiesą ne visą) buvo sudeginta apie 970 kWh elektros. Tikėtina, kad taktuodamas siurblys sutaupytų pusę šio kiekio - apie 485 kWh. Tai būtų apie apie 60 eurų per žiemą. Įdomu, kiek metų siurblys dirbtų taktuodamas ir netakduodamas? Kiek kainuotų kompresoriaus pakeitimas. Jei taktuodamas siurblys išdirbtų apie 10 metų, tai sutaupytų apie 600 eurų. Ar už tiek išeitų naujas kompresorius?

4,7kW čia ne nominalas, čia gaminama galia? Vienok, silpnesnių ŠS inverterių yra labai mažai. Technologiškai sunkiau tokius pagaminti. Be to, nei vienas inverteris nedirba nuo 0. Taigi, egzistuos kažkoks taškas, kai jis bus per galingas. Aišku, darbinė zona prasiplės. Be to, kažkodėl tarp eilučių beveik visi ŠS gamintojai savo scemose piešia vienokio ar kitokio tipo akumuliacines. Ypač on/off įrenginiams. Ne šiaip sau. pavadina tai talpa talpoje ar all in one ir va kažkaip taip vis bruka tą idėją.
Dažbniausiai ŠS dirba arba nuo kambario temperatūros, arba nuo grįžtamo šilumnešio bei lauko temperatūrų. Gali matyti ir kambario temperatūras, bet manau tuomet turėsite pasirinkti kažkurį vieną kambarį, o kiti liks bet kokiu atveju priklausomi nuo sureguliavimo pagal tą vieną. Arba bus išskaičiuojamas kažkoks vidurkis pagal kokį nors algoritmą. Nemanau, jog ŠS galėtų dirbti su daug temperatūrų. Mano manymu tai nėra patogu. labai labai teoriškai, grįžtamo šilumnešio temperatūra ir yra kambario temperatūros indikatorius. Toks savotiškas statistinis vidurkis.
Ne ten pas jus problema. Matys siurblys kambario temperatūra. Nu lieps jam daviklis įsijungti, nu įsijungs jis, bet kaip buvo uždaryti IIa aukšto žiedai, taip ir liks, nes ten bus šilta, o tambūre šalta. Ir turėsite jūs tą pačią situaciją, bet ktoje rankoje ir su dar brangesne įranga. Mano galva, nieko jūs neplanuokite pirkti kol kas, o pažeminkite reikalavimus sistemai. Ji inertiška ir tikrai neskirta palaikyti temperatūrą +/-0,5°C tikslumu. padidinę hosterizę, jūs savotiškai suskursite buferinę talpą. raba kitaip tariant ją padidinsite. Todėl ir siūliau padidinti iki 2,5°C. geriau bus matyti kaip tai įtakoja sistemą.

Visiškai sutinku. Tik kuris variantas geresnis:

pirmas: visos pavaros atviros, šildome abiejų aukštų grindis, histerizė 1;
antras: šildome tik pirmo aukšto grindis ir galbūt vonią, histerizė 2?

Pagal pirmą variantą įsijungęs siurblys dirba apie 2 val. kol paruošia reikia termofikatą. Tikėtina, kad pagal antra variantą jis dirbs apie 1 val. (reikia realiai išbandyti). Kitas klausimas įsijungimų skaičius per parą. Pagal pirmą variantą esant tokiems orams siurblys įsijungia 3-4 kartus, pagal antrą jo įsijungimų skaičius turėtų padidėti iki kokių 8 (išbandysiu).

Koks variantas sveikesnis namui ir siurbliui? Aišku dar galime vertinti COP ir kokios temperatūros grįžta iš gręžinio. Galbūt antru variantu bus daugiau siurblio įsijungimų, bet gausime aukštesnį COP ir mažiau sodinsime gręžinį.

kambrio termostatų reguliavimais kažkiek gelbėsite reikalą, bet vis tiek kai kurios kilpos liks uždarytos. T.y. jūsų "akumuliacinė" bus sumažinta. Pradėkite nuo siurblio histerizės, kambario termostatus palikdami ramybėje. Jeigu didinsite kambario termostatų histerizę, jie ilgiau laikys kilpas uždarytas ir vėsins kambarius. Paskui galėsite pažaisti ir su jais, kai žinosite kur tai veda ir kokios temperatūros laikosi.

Manau jūs vėl važiuojate ne į tą pusę. Taip, dažnai įsijunginėjantis siurblys sutaupys elektros (kažkiek), bet aklai ŠS vidiniu el. sąnaudų skaičiavimu nepasitikėčiau. Ten tikrai neatsispindės paleidimo momentas, kokios nors reaktyvinės srovės ir pan. manau gamintojas ten tikrai yra "priapvalinęs" kažkiek. Nu bet čia gal mano asmeninės baimės. Dažnai įsijunginėjantis siurblys tolygiau palaikys temperatūrą name, t.y. jis nei per daug leis atvėsti namui, nei per daug įšildys. Bet tokiu atveju turėtų kentėti jo COP. Ilgiau dirbantis siurblys kovos su šiek tiek ataušintu namu ir šiek tiek jį perkaitins, bet turėtų būti geresnis COP. Kitą vertus, kai gyvensite, tai turės apsilyginti, nes turėsite pastovius papildomus pritekėjimus. Su didesnėm siurblio histerizės žirklėm, manau jūs gausite dar kitokius skaičius.

Tikriausiai taip. Praeitą šildymo sezoną, kuomet nebuvo termostatų ir parketlenčių, geriausias variantas buvo su histerize 1 ir 1,5. Tik su histerize 1 siurblio COP buvo apie 0,2-0,3 geresnis, mažiau sodino gręžinį. Su histerize 0,5 siurblys per dažnai jungėsi, o su histerize per ilgai dirbo ir sodino gręžinį.

Šį sezoną reikia surasti teisingus nustatymus su termostatais ir parketlentėmis (dar ant jų esu užtiesęs kartoną, vyniojamą iš parduotuvės ir storas parduotuvines dėžės - statybininkai prigąsdino, kad kitaip subraižysiu grindis). Taip pat pastebėjau, kad šį sezoną +20 name palaikau su kreivės apatine riba 17,5-18, pernai tą patį rezultatą buvo galima pasiekti su 17 nustatymu. Gal įtakos turi ir vėdinimas.

vienareikšmiškai antras.
pirmu atveju jūs beveik nepakeičiate "betoninės akumuliacinės talpos", ir dar rizikuojate "perkaitinti" IIa. Siurblys turėtų gana dažnai įsijunginėti, plius jūsų namas beveik nereaguos į saulės pritekėjimus.
antru atveju, jūs šildote tiek, kiek jums reikia. Jeigu namui reikia, IIa bus uždarytas, bet siurblys turės daugiau ką veikti su Ia. Manau įsijungimų skaičius bus netgi mažesnis. Didinčiau histerize ir dar daugiau ir tada stebėčiau kiek šokinėja temperatūra name. Jeigu ribos tenkina, didinčiau dar. Paskui pažaisčiau su siurblio taimeriu. Uždrasčiau jam dirbti kažkurią tai dienos dalį. pirma tai naktinė elektra pigesnė, antra normaliu atveju tokiu laiku namie nieko nebūna, trečia siurblys priverstinai pailsėtų, ketvirta - saulėtą dieną išnaudotumėt ją geriau. Nes šltesnis betonas sugers mažiau energijos, nei vėsesnis.
Papildyta:


+ šis lapkritis gerokai šaltesnis, nei pernai. pernai minusas prasidėjio lapkričio trečioje dekadoje, iki tol laikėsi vos ne +10°C + vėdinimas + parketas - viskas kažkiek įtakoja reikalus. Kas link gręžinio - tai jis jums turi dirbti, o ne jūs jam. Aukštos temperatūros jame laikosi trumpiau, ir jas numušti galima greičiau. Jaudintis reiktų pradėti, jei į žemę grižinės -2°C ar žemesnis termofikatas. Bet su tokiu šilumos poreikiu manau jums tas negresia.
Reliai, tiek skirdamas dėmesio, būtumėt jau susiregulevęs ir rankomis sukiodamas debitomačius, bei paprastu ar IR termometru. Nu bet jūs neturėjot tikslo viską pasidaryti kuo pigiau. Termostatai yra gerai, bet jų nauda geriau matosi B ar D kaqtegorijos namuose ir su ne tokia inertiška šildymo sistema. Jūs turėsite mažai iš jų naudos, bet turėsite