Geoterminis šildymas - 13 tema

Dabar jungiasi 6-10 kartu per para priklausomai nuo lauko temperaturos. Su termostatais buvo gerokai dazniau ~30-40 kartu. Blogiausia kai visi uzdasidaro (vienas paliktas atidarytas recerkuliacijai) (sauletomis pavasario, rudenio dienomis) sildomo vandens turis sumazeja, SS galia ta pati, maza turi greitai prisildo, siurbliukas varineja, greitai atvesta ir vel junginejasi.

termostatai ant baterijos AA, termopavaros 2w ima tik kai jas atidarineja ir uzdarineja, valdiklyje yra trafas kuris ima visada10-15w.

Pamirsau as tas termopavaras ir Jums linkiu nesukti sau galvos del ju Kam daryti sudetinga sistema. Make it simple. Take it easy.

manau kad taip, jei užtenka termofikato litražo ir jo nemažės, nes kilpos neužsidarinės

o buferinei kok sskirtumas ar ant padavimo ar ant grįžtamo, esmė kad ŠS turėtų pakankamą srautą temp. nuiminėt nuo šilumokaičio, kai užsidaro kilpos

Kažko nesuprantat, turbūt to kaip darinėjasi kilpos.

suprantu tą, kad kai užsidaro kilpa, sumažėja termofikato kiekis sistemoje, buferinnės talpos pagalba termofikato keikis sistemoje būna visad pakankamas

taip, logiškiau buferis ant padavimo

Cibuli, kaip miela, kad prisitaikėt mano mintis sau Deja, gal būt nuliūdinsiu jus, bet negalvoju apie jūsų labai konkretų atvejį tiek, kiek jūs norėtumėt. Tiksliau visiškai negalvoju. Ir atsakinėjau visai ne į jūsų postą, o demagogijas skleidžiate būtent jūs.
Ir nebijokite jūs taip to kandimo, juk gali būti jog šuo atbėgs prie jūsų tik koją pakleti, o ne įkasti. Nusiraminkite.

Būtent apie tą patį ir aš
Jūsų atveju tikriausiai nebuvo darytas šildymo projektas (perverčiau jūsų blogą, bet ne smulkmeniškai) arba ŠS parinktas per galingas. Manau kokia nors didesnė akumuliacinė padėtų spręsti situaciją. Netgi galėtumėt įdarbinti termopavaras. Ar taip ar taip nupirktos. Mano minties esmė ta, kad kartais reikia pakeisti požiūrį ir neužsiciklinti. Ir nepabijoti pasielgti kitaip. Kartais vietoje super duper valdymo ir sudėtingos šildymo sistemos pakanka elementaraus kondicionieriaus. Aišku, namas turi būti ir sandarus ir šiltas. Pradinė investicija gali būti netgi iki 10 kartų mažesnė.

O jeigu jau yra tas geoterminis ir grindinis, tokiam name nelabai yra ką reguliuoti. Vieną kartą susisukiojai rankom, susiderinai kambarių temperatūras ir pamiršai. Nebent dar galima pagalvoti apie žiemos/vasaros rėžimus, jeigu vėsintis per grindis.
Kuo paprasčiau, tuo pigesnis įrengimas ir mažiau galvosūkiu atsiradus gedimui. Ypač paprastiems mirtingiesiems, neturint tikslų daryti eksperimentų (Cibuli, dabar apie jus pagalvojau) arba nebūnant pamišusiems dėl visų naujovių arba elementariai neturint pakankamai lėšų prabangesnei šildymo sistemai.

Cibuli, kas liečia jūsų atvejį. Pagalvojau Manau viskas pas jus teisinga linkme judama. Jūsų tikslai kiek kiti, o ir finansavimas smegenų nespaudžia. Man spaudžia ir labai, todėl mąstau kiek kitaip. Čia mūsų filosofijos nesutaps. O ir neturi. Informacijos ta tema tikrai mažai ir jūsų noras ekspermentuoti yra normalus ir sveikintinas. ŠS išsijunginėjimą ar taktavimą, kaip jūs vadinate, buvo galima numatyti, bet vėlgi, šiek tiek teoriniame lygmenyje, nors išsibandžiau tai pas save ir praktiškai. Pas mane net ne taktavimas gavosi, o siurblys taip ir nepasileido iš principo. Iki taktavimo nepriėjom netgi. Vėlgi, pas mane oras/vanduo. Šiokie tokie niuansai skiriasi. Tai kai žinios yra teoriniame lygmenyje, tai be abejonės kažkam pirštai niežtės išbandyti. Jūs išbandėte. Išmanantys daugiau su jumis diskutuoja smulkiau. Mano žinios nėra labai labai gilios, todėl dalinuosi tuo, ką žinau. Ar tuo, kaip mąstau. Gal kažkam padės apsispręsti/pasirinkti. Jūsų atveju taktavimo bėdą galėtumėt spręsti kažkokios tai akumuliacines talpos pagalba, kas vėlgi skamba kaip kova su pasekmėm, bet ne su priežąstimi. Kitą vertus, nežiūrint į nuostolius joje, gal būt tai padėtų netgi sutaupyti. Taip pat manau, jog jūsu atveju susireguliuoti rankomis būtų buvę gana nesunku, ir investicija į termopavaras atrodo perteklinė. Vėlgi, jei finansai leidžia - kodėl gi ne. Plius dar turite sandorį su savimi, tikslus. Iš šono neatrodo, jog pilnai suprantate visų procesų ir veiksmų esmę, o ir žinios jūsų neatrodo labai gilios bei paremtos tik savo patirtimi, bei konsultuojančių/dirbančiu su jumis firmų nuomone ir gal per smulkmeniškos ten, kur nereikia. Bet čia smulkmenos ir gal būt tik mano subjektyvi nuomonė. Vienok, kai viską sudedi, dar pridedi jūsų bendravimo stilių ir savo nuomonės sudievinimo bei visišką priešiškumą kitokiai nuomonei, diskusija pasidaro nebeįmanoma ir veda į visišką offtopic'ą bei nereikalingus įžeidinėjimus, visiškai neatsakant į temos klausimus. Todėl ir paminėjau, jog neturėjau jūsų atvejo mintyje, nors retsykiais paganau akis ir per jūsų tekstus.
Tai tiek.

Prieš parą termostatus nustačiau taip: kadangi noriu name palaikyti +20 laipsnių temperatūrą, tai nustačiau, kad termostatai uždarytų pavaras, jei bus pasiekta +21 temperatūra. Termostatai turi 0,5 laipsnio histerizę, todėl jei patalpoje yra +20,5 laipsniai, tai pavara bus uždaryta. Pavara atsidaro tik tuo atveju jei skirtumas tarp pageidaujamos ir realios temperatūros siekia 1 laipsnį. Mano atveju patalpoje temperatūra turi nukristi iki +20 laipsnių, kad termostatai atidarytų pavaras.

Visą šią naktį buvo atidarytos visos pirmo aukšto pavaros, nes pirmame aukšte buvo apie +20 laipsnių. Antro aukšto pavaros visą naktį buvo uždarytos, nes termostatai rodė, kad patalpose yra +20,5 laipsnio. Kadangi buvo šildomas tik pirmas aukštas šilumos siurblys kaip reikiant taktavo. Nuo 2:30 val. iki 9:30 val., t.y. per 7 nakties valandas jis buvo įsijungęs 5 kartus. Reikiamą temperatūrą pasiekdavo per maždaug 10 minučių, o tada apie 1:10 val. ilsėdavosi. Per 10 minučių šildymo ciklą šilumos siurblys pagamindavo 0,9 kWh šilumos sunaudojęs apie 0,21 kWh elektros. COP išeina vos 4,29.

Rytą vienas antro aukšto termostatas atidarė pavarą. Šilumos siurblys greitai įsijungė ir dirbo jau 22 minutes. Per šį šildymo ciklą šilumos siurblys šildė visą pirmą aukštą ir vieną antro aukšto kambarį. Per tas 22 minutes pagamino lygiai 3 kWh šilumos, sunaudojęs 0,59 kWh elektros. COP išeina tikrai neblogas - 5,08. Ir kaip sako "Tenko" 20-25 minutės jau pakankamai sveikas išdirbimo ciklas šilumos siurbliui.

Viskas būtų gražu, jei ne vienas bet... Vos per 15 minučių po šilumos siurblio išsijungimo grįžtančio termofikato temperatūra krito 1 laipsniu. O per 1:10 val. atvėso dar 1 laipsniu žemiau numatytos temperatūros ir siurblys jau turėjo įsijungti šildymui. Būtų galima taip nustatyti termostatus, kad visą laiką šildytų visą pirmą aukštą ir antrame aukšte esančią vonią. Tokiu atveju šilumos siurblio išdirbimo laikas siektų apie 20-22 min. ir būtų minimaliai pakankamas. Tokį eksperimentą dariau su histerize 1. Jei dar padidinčiau histerizę iki 1,5 ar 2, tai šilumos siurblio išdirbimo laikas siektų apie 30-40 ar net 50 minučių. Tikrai labai optimalus laikas vienam įsijungimo ciklui.

Visa problema, kad tokiu atveju šilumos siurblys vis tiek įsijunginės šildymui kas kokias 2 val., t.y. taktuos. Dirbs apie 30-40 minučių, tada apie 2 val. prastova ir vėl įsijungimas. Man ypač užkliuvo tai, kad kuomet buvo šildomas visas pirmas aukštas ir vienas antro aukšto kambarys, tai tame antro aukšto kambaryje termostatas rodė vos +19,5, kuomet trys kiti antro aukšto termostatai rodė +20,5 laipsnio. Aš jau ne pirmą kartą pastebiu, jei termostatas laiko atidaręs pavarą ir tuo metu veikia šildymas, tai termostatas rodo žemesnę temperatūrą, nei tie termostatai, kurie laiko uždarę pavaras ir patalpų nešildo.

Ar tik nebus taip, kad tas vienas antro aukšto kambarys, kuriame veikė grindų šildymas, realiai šilumą tiekė visam antram aukštui? Vėdinimas įjungtas, durų nėra, todėl patalpų temperatūra gali idealiai maišytis. Bet visuose patalpose rodo, kad +20,5, o šildomos patalpos termostatas rodo, kad +19,5 (vienu metu rodė net +19,0). Galbūt dėl to šildomame kambaryje žemesnė temperatūra, nes jis trūkstamą temperatūrą atiduoda kitiems antro aukšto kambariams? Galbūt yra nesąmonė visą namą apšildyti vien pirmu aukštu ir viena antro aukšto patalpa (vonia)? Galbūt geriausias variantas yra šildyti visą namą vienodai?

Aišku man šiek tiek keista, kad pirmą aukštą siurblys prišildo per 10 minučių (apie 50 l grindyse), bet jei įsijungia ir antras aukštas (dar apie 60 l grindyse) ir visi termostatai atidaryti, tai veikia iki 2 val. Nebent sunkus mūrinis namas atiduoda šilumą iš termomasės, todėl reikia vienodai šildyti abu aukštus, kad namas gerai įkaistų. Nešildant antrą aukštą, jis su laiku atvėsta, todėl veikiantis termostatas ir rodo žemesnę temperatūrą nei miegantys termostatai.

jūsų mintis, kad pirmas aukštas šildo antrą yra teisinga. Pas mus būtent taip ir vyksta. Jeigu šildai visą namą normaliai, tai antrame aukšte būna per šilta, turint galvoje, jog kaip tik IIa norisi palaikyti vėsesnį, man tai netinka. Termopavaros ir elgiasi taip, kaip reiktų kad elgtųsi, bet tokiu atveju jūsų ŠS yra per galingas jūsų namui. Logiška būtų turėti papildomą akumuliacinę talpą, kuri leistų siurbliui dirbti normaliu rėžimu, su ilgesniu poilsio laiku, o namas šildytųsi pastoviai, tiek, kiek jam reiktų iš akumuliacinės. Bėda ta, kad mažos galios ŠS pasirinkimas yra menkas, o ir ta minimali galia yra per didelė. Todėl ir sakau, jog tokiam namui reiktų paprasto, pigaus šilumos šaltinio. Kodėl kondicionierius? todėl jog tai irgi yra ŠS ir gamina šilumą su COP. Gerokai mažesniu, bet vis dėlto tai lengvai reguliuojamas šilumos šaltinis ir visai patraukliai ekonomiškas iki 0°C ir neturi nuostolingo šilumos nešėjo.
Manau pas jus viskas susinormalizuos, kai lauke pašals t.y. namui pradės reikįti didesnės galios šilumos šaltinio. Jūsų atveju padaryčiau hizterizę 2°C ar didesnę. Namas neturėtų labai atvėsti dėl termomasės, o siurblys kažkiek gautų laisvės darbui ir patikėkite, jis nebeįsijunginėtų taip dažnai, nes 2-3°C jūsų name grįžtamas vanduo auštų pakankamai ilgai. Vėlgi, eksperimentas.

Sildymo projekta darem, paskaiciavo 11kw silumos poreiki. Pirkau 8kw 162m2 grindiniam sildymui pats tas. Tiesa rusio (priepircio) nesildau kaip buvo pagal projekta.
Nieko as daugiau neinvestuosiu nei i sildima nei vesinimo viskuom esu patenkintas

Žiūriu savo grindų projektą ir suprantu, kad jį darė esmės nesuprantantis žmogus. Pagal projektą pirmo aukšto srautas 513 kg/h, antro aukšto - 579 kg/h. Galbūt skirtumas susidaro ir dėl ilgesnių antro aukšto vamzdžių nuo siurblio, bet akivaizdu, kad antram aukštui numatytas per didelis šilumos kiekis. Todėl dabar matome blogo projekto pasekmes.

8kW ŠŠ ir 500m² gali būti per didelis Reiškia labai netiksliai įvertino nuostolius ir/ar pritekėjimus. Gal būt. Arba namą padarėt gerokai šiltesnį, nei projekte ar skaičiavimai padaryti su per diddele atsarga.
Nu svarbu susitvarkėt ir jus tai tenkina
Aš taip pat neinvestuosiu, geriau tegu siurblys kankinasi