Įkraunama...
Įkraunama...

Geoterminis šildymas - 13 tema

QUOTE(femme @ 2016 07 01, 09:49)
Lengva pasakyti doh.gif lyg čia būtų kokia valtis, kurios dugną reik smala aptept.
Visur trijų stiklų langai, išorėj klinkeris, viduj apdaila - paprasčiau kitą namą statyt.
Namas statytas prieš 10 metų, kai 20 cm sienų apšitinimas ir dviejų paketų langai didžiąjai daugumai atrodė visiškas maksimumas.
Neturiu iliuzijų išleisti šildymui 100 eur per sezoną, per metus 1200 eur už elektrą mane absoliučiai tenkina.

OT, bet gal yra kokie nesuinteresuoti samdomi ekspertai, kurie identifikuotų namo problemines vietas ir pasiūlytų efektyviausią sprendimo būdą?


Sandarumo testas + žiemą termovizija. Bent jau pamatysite per kur daugiausia išpučia ir kur didžiausias šalčio tiltas, tada būt galima galvoti kaip spręsti bėdas
Atsakyti
QUOTE(femme @ 2016 07 01, 09:49)
Neturiu iliuzijų išleisti šildymui 100 eur per sezoną, per metus 1200 eur už elektrą mane absoliučiai tenkina.


Aš už 130m2 namo šildymą per sezoną sumokėjau apie 400Eur jį šildydamas tiesiogiai elektra, su ŠS būtų apie 100Eurų per sezoną. Didžioji čia pasireiškusių žmonių dalis, statosi panašius namus, tad patikėkit, apie šiltą namą nusimano tikrai ne prasčiau, nei didžioji dauguma Lietuvoje dirbančių "specialistų" smile.gif. Norite rimtesnių, tai gal ir galima būtų pasitikėti turinčiais PN atestuotų specialistų sertifikatus, kitu atveju, geresnių nei susirinkę čia savamoksliai, vargiai surasit, o ir patarimus gausit nemokamai wink.gif.
Papildyta:
QUOTE(Verteris @ 2016 07 01, 10:26)
Sandarumo testas + žiemą termovizija. Bent jau pamatysite per kur daugiausia išpučia ir kur didžiausias šalčio tiltas, tada būt galima galvoti kaip spręsti bėdas


Yra ir pigesnis būdas - ten kur pelėsis, ten arba trūksta apšiltinimo, ar tas mazgas yra konkretus šilumos tiltelis wink.gif.

Na pelėsis, tai jau kraštutinumas, yra ir kiti požymiai leidžiantys be termovizijos matyti kritines vietas, bet termovizija, tai pats paprasčausias būdas nustatant kritines vietas. Sandarumo testas jau sekantis laiptelis, galima ir be jo, bet atliekant šiuos tyrimus kartu, pamatysit tai, ko atliekant abu testus atskirai nepastebėtumėt. Daryt tik sandarumo testą be termovizijos tuo pat metu, nerekomenduočiau, priešingai nei termoviziją, ją galima ir be sandarumo daryt, tik matysis mažiau probleminių vietų.

Ta prasme, jei norit atlikti abu tyrimus, tai tik tuo pačiu metu, jei neturit galimybės vienu metu atlikti abiejų, tai darykit tik termoviziją, o sandarumo testo nedarykit iš vis. Namas jau pastatytas, nematau prasmės, vis tiek viso pastebėto broko nepavyks pašalinti.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 01 liepos 2016 - 13:21
QUOTE(mintas @ 2016 07 01, 14:15)
Didžioji čia pasireiškusių žmonių dalis, statosi panašius namus, tad patikėkit, apie šiltą namą nusimano tikrai ne prasčiau, nei didžioji dauguma Lietuvoje dirbančių "specialistų" smile.gif. Norite rimtesnių, tai gal ir galima būtų pasitikėti turinčiais PN atestuotų specialistų sertifikatus, kitu atveju, geresnių nei susirinkę čia savamoksliai, vargiai surasit, o ir patarimus gausit nemokamai  wink.gif.


aš tikrai neabejoju čia bendraujančių žmonių kompetencija smile.gif
tiesiog apskaičiuoti konkretaus namo šilumo poreikį ir nustatyti jo silpnąsias vietas vargiai galima sėdint kitoje monitoriaus pusėje smile.gif kaip ir nustatyti, kokio kiaurumo namas biggrin.gif

Atsakyti
QUOTE(Verteris @ 2016 07 01, 09:26)
Sandarumo testas + žiemą termovizija.

Sandarumo testą galima ir dabar pasidaryti, bet tikra termovizija daroma tik kartu su sandarumo testu. Ta prasme reikia pirma sukelti slėgį, o tada žiūrėti su termovizoriumi.
Atsakyti
QUOTE(femme @ 2016 07 01, 08:49)
Lengva pasakyti doh.gif lyg čia būtų kokia valtis, kurios dugną reik smala aptept.
Visur trijų stiklų langai, išorėj klinkeris, viduj apdaila - paprasčiau kitą namą statyt.
Namas statytas prieš 10 metų, kai 20 cm sienų apšitinimas ir dviejų paketų langai didžiąjai daugumai atrodė visiškas maksimumas.
Neturiu iliuzijų išleisti šildymui 100 eur per sezoną, per metus 1200 eur už elektrą mane absoliučiai tenkina.

OT, bet gal yra kokie nesuinteresuoti samdomi ekspertai, kurie identifikuotų namo problemines vietas ir pasiūlytų efektyviausią sprendimo būdą?


net jeigu jūsų namas būtų be menkiausių problemų, KKK pakeisti geoterminiu būtų gerokas iššūkis ir gerokai sunkiau nei smaluoti valtį. Viskas nėra lengva, kol nepradedi daryti. Bet padaryti nelupant visos lauko apdailos ir nekeičiant langų - misija tikrai įmanoma.

mes nekalbame, jog jūsų namas blogai pastatytas. Jūs paminėjote, jog jaučiasi vėjo gūsiai vėjuotą dieną ir norint palaikyti +21°C radiatoriai tūri būti "gerokai karšti" spėju +50-70°C. Tai rodo šiltinimo broką. Nesudėta visai, blogai sudėta vata, blogai įrengta ar neįrengta visai garo bei difuziniai barjerai. Kaip pavizdį pateikiau savo namą, kur IIa šildymą norėčiau išjungti visai. Vėlgi, gal būt prie -20°C lauke po savaitės tas noras būtų dingęs.

jeigu labai labai norite geoterminio, bet neturite jokio noro taisyti šiltinimo broko, tai galiu pasakyti, jog lauko temperatūrai esant iki -5°C jums pilnai užteks geoterminio. Žemesnėse temperatūrose jau teks pakurti KKK ir jo visiškai atsisakyti nepavyks. Kalbame apie ~30d/metus. Karštą vandenį jums ir toliau galės ruošti geoterminis. Pritarimo tokiam sprendimui nesulauksite, bet toks kelias įmanomas. Protingiau būtų investuoti į akumuliacinę ar granulinį katilą. Kitą vertus, važinėti su Hummer'iu taip pat nėra protinga.

Anksčiau ar vėliau šiltinimo brokas išlys kažkokiu pavidalu. Pelėsis, dėmės ir pan ir t.t. tai arba jūs dabar sprendžiat problemą iš esmės ir darotės remontą, arba ne. Renkatės jūs. Gal būt po 7-8m norėsite daryti remontą, tai tuomet ir darykite jį, tik šiek tiek kapitalinį, ir atsidarykite konstrukcijas iš vidaus. Va tada parašykite, ką radote. Pasikalbėsim 4u.gif O va geoterminis jau bus.

Dar šiek tiek: ir geoterminis ir oro terminis - visi jie efektyviausiai dirba su žemom temperatūrom. Netgi sanitarinį karšto vandens iškaitinimą boileryje teks darytis elektra. Aišku ne nuo 20°C, bet vis dėlto tai rodo, jog aukštų parametrų ŠS nelabai pasiekia fiziškai. Atitinkamai standartiniai radiatoriai jiems netinka. Yra spec žematemperatūriai, bet jie dideli, nes jiems reikia didesnio ploto. Pats geoterminis iš savęs gali dirbti 2 kontūrais: žemesnių ir aukštesnių temperatūrų (manau iki 45°-50°C). Nežinau, ar visai visi rinkoje esantys, bet dauguma tai tikrai. Kai lauke nėra speigo, tiek turėtų pakakti.
Arba IIa statotės papildomai elektrinius radiatorius ir juos naudojate, kai geoterminis nebesukels kambario temperatūros iki komfortiško lygio.
Į 1200€/sezoną už elektrą tilpti turėtumėt.
Atsakyti
QUOTE(longger @ 2016 07 01, 15:38)
Jūs paminėjote, jog jaučiasi vėjo gūsiai vėjuotą dieną ir norint palaikyti +21°C radiatoriai tūri būti "gerokai karšti" spėju +50-70°C. Tai rodo šiltinimo broką.

Dėkui už išsamų postą.

Tik pasitikslinsiu dėl sekančio - prie minus 15 BE vėjo kuriam katilą kartą per 2 paras, šilta gera, jokio šalčio, bent fiziškai juntamo, nuo lauko per sienas ar stogą. Jei didelis vėjas, nors ir pliusas, kūrenam dvigubai.
Tikrai ne su vienu esu kalbėjusi apie namo "išpūtimą" - teigiate, kad gerai apšiltintam namui išorinis tiesiai į kampą košiantis vėjas neturi turėti jokios jaučiamos įtakos? g.gif
Atsakyti
QUOTE(femme @ 2016 07 01, 15:13)
Dėkui už išsamų postą.

Tik pasitikslinsiu dėl sekančio - prie minus 15 BE vėjo kuriam katilą kartą per 2 paras, šilta gera, jokio šalčio, bent fiziškai juntamo, nuo lauko per sienas ar stogą. Jei didelis vėjas, nors ir pliusas, kūrenam dvigubai.
Tikrai ne su vienu esu kalbėjusi apie namo "išpūtimą" - teigiate, kad gerai apšiltintam namui išorinis tiesiai į kampą košiantis vėjas neturi turėti jokios jaučiamos įtakos? g.gif


Taip. Name oro kaita nesikeičia nuo lauko sąlygų. Vėtra, ar ne - nesvarbu. Be abejo, temperatūra name gali kristi stipriau esant vėjuotam orui šaltuoju metų laiku, bet užuolaidos tikrai neturi reaguoti į kiekvieną stipresnį vėjo gūsį.
Namas turi būti ne tik gerai apšiltintas, bet dar ir kokybiškai, bei kruopščiai apšiltintas bei su įrengtais visais pagal naudojamą šiltinimo medžiagą rekomenduotais mazgais. Ir ne mažiau svarbus punktas - šalia viso to, jis turi būti sandarus, su reguliuojamą mechanine ventiliacija. Tada geoterminis bus draugas ir pagalbininkas.
Jeigu namas statytas pagal dar ne taip senai populiarią filosofiją "kvėpuojantis namas", kūrį galėčiau palyginti su senos statybos blokiniu namu su natūralia ventiliacija bei "originaliais" langais, kuriuos klijuodavom popieriumi, kad kambaryje būtų bent jau +19°C. Tuomet tik KKK ir nuosavas miškas gali būti draugu smile.gif

Jeigu gyvenate šiltai be vėjo, tikėtina, jog problemos nėra tokios didelės ir galite galvoti apie geoterminį + elektriniai radiatoriai, kai bus vėjas :-) tuomet KKK galite atsisakyti. Ne iš karto, bet jeigu porą sezonų jo kurti nesinorės - tuomet galite jį išgarbinti lauk smile.gif Kitą vertus, 1200€/sezoną šildymui už 180m² namą skamba ne taip jau ir mažai ir tikėtina, jog tų problemų vis dėlto yra arba turite didelius nuostolius dėl natūralios ventiliacijos, kuri taip pat gali būti vėjo kambaryje priežąstimi.

Iš anapus ekrano tikrai nediagnozuosime jūsų namo, galime tik pasamprotauti ir pasidalinti asmenine patirtimi pagal suteiktą informaciją. Jeigu jūsų namas buvo statytas "kvėpuojantis" (moderniau, nei blokinis, bet vis tik) tuomet "išpūtimą" reiktų spręsti ne tik iš lauko, bet ir iš vidaus įrengti garo barjerą. Nes jo galėjo ir nebūti, arba jis galėjo būti simbolinis, jeigu tuo turėjo rūpintis vėjas. Vėlgi, garo barjeras iš vidaus su PIR plokštėmis galėtų spręsti ir "išpūtimo klausimą" na bent jau didžiąją jo neigiamo poveikio dalį. Galiu tik paantrinti anksčiau rašiusiems - tikrąsias problemas nustatytų termovizija kartu su sandarumo testu. Arba bent jau termovizija, jeigu turite įsirengę rekuperacinę vėdinimo sistemą. Su ja galima palaikyti termovizijai būtinus patalpų viršlėgį arba šiek tiek jas užvakluumuoti, tam, kad problemos geriau matytųsi. Man patiko šie vyrukai. Kol kas tik bendravom, bet nuomonė tik teigiama. Va jie gal būt ir atvažiuos, ir pačiupinės, ir suskaičiuos, ir įvertins 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(femme @ 2016 07 01, 16:13)
Dėkui už išsamų postą.

Tik pasitikslinsiu dėl sekančio - prie minus 15 BE vėjo kuriam katilą kartą per 2 paras, šilta gera, jokio šalčio, bent fiziškai juntamo, nuo lauko per sienas ar stogą. Jei didelis vėjas, nors ir pliusas, kūrenam dvigubai.
Tikrai ne su vienu esu kalbėjusi apie namo "išpūtimą" - teigiate, kad gerai apšiltintam namui išorinis tiesiai į kampą košiantis vėjas neturi turėti jokios jaučiamos įtakos? g.gif

Vienareiksmiskai kiauras namas. Greiciausiai stogo chaltura. Pigiausias variantas - nuimkit stogo pakalimus, visa perimetra uzsandarinkite, geriausia purskiamomis poliuretano putomis. Uzdekite pakalimus ir rezultata pajusit is karto. Bet geotermas su radiatoriais vis tiek nebus suderinamas.
Gali buti, kad ir langai ant snargliu sudeti.
Atsakyti
QUOTE(femme @ 2016 07 01, 16:13)
Tikrai ne su vienu esu kalbėjusi apie namo "išpūtimą" - teigiate, kad gerai apšiltintam namui išorinis tiesiai į kampą košiantis vėjas neturi turėti jokios jaučiamos įtakos? g.gif


Savo name apie didelius vėjus dažniausiai pamatau tik per langą, kai medžius vėjas nulanksto. Dienos metu paprastai nešildau, šildau tik naktimis, bet temperatūros pokyčio absoliučiai nejaučiu, langai triukšmą taipogi gerai slopina.

Norėjau pasakyti, kad temperatūra mano namo viduje absoliučiai nesikeičia lauke siautėjant net dideliam vėjui ir tam neturi įtakos šildymo sistemos "prisitaikymas" prie didesnių šilumos nuostolių, nes ji paprasčiausiai neveikia.
Atsakyti
QUOTE(longger @ 2016 07 01, 19:04)
Taip. Name oro kaita nesikeičia nuo lauko sąlygų. Vėtra, ar ne - nesvarbu. Be abejo, temperatūra name gali kristi stipriau esant vėjuotam orui šaltuoju metų laiku, bet užuolaidos tikrai neturi reaguoti į kiekvieną stipresnį vėjo gūsį.

Užuolaidos tikrai nereaguoja, jaučiasi šalčio skverbimasis stogo stygų jungimosi su stogu vietose.

1200 eur rašiau už elektrą PER METUS, per sezoną jau būtų daugoka.

O namas, kaip tiksliai identifikavot, buvo statomas "kvėpuojantis", rekuperacijos nėra, todėl visiško užsandarinimo klausimas irgi diskutuotinas.

Ech, matyt teks laukti kapitalinio remonto, o kol kas draugauti su KK, nes kai šildymo sezonas 300-400 eur atsieina, tai investicijos į ŠS plius namo perstatymą skamba žiauriai...

Atsakyti
Šį pranešimą redagavo femme: 01 liepos 2016 - 19:15
QUOTE(femme @ 2016 07 01, 20:12)
Užuolaidos tikrai nereaguoja, jaučiasi šalčio skverbimasis stogo stygų jungimosi su stogu vietose...
Ech, matyt teks laukti kapitalinio remonto, o kas draugauti su KK, nes šildymo sezonas 300-400 eur atsieina.


Na va, aiškėja bendras vaizdas net sėdint kitam monitoriaus gale. Minit, kad net per didžiausius vėjus užuolaidos absoliučiai nejuda, tai jau panašu, kad su langų montavimu problemų neturėtų būti. Nors tiksliai pasakyti tik sandarumo testas galėtų, bet pradinis vaizdas toks.

Sakot jaučiasi oro "skverbimasis stogo stygų jungimosi su stogu vietose", o čia labai tikėtina nesandarumo vieta, nes darant sandarumo testus dažnai pasireiškia. Tad šioje vietoje ir reikėtų ieškoti problemos. Galit padaryti šio mazgo nuotraukas, gal kas aiškiau pasidarys.

Dėl radiatorių, tai pasikartosiu, šilumos siurbliai su jais nedraugauja, jei norit komforto, geriau investuoti į granulinį.
Atsakyti
QUOTE(femme @ 2016 07 01, 20:12)
Užuolaidos tikrai nereaguoja, jaučiasi šalčio skverbimasis stogo stygų jungimosi su stogu vietose.

1200 eur rašiau už elektrą PER METUS, per sezoną jau būtų daugoka.

O namas, kaip tiksliai identifikavot, buvo statomas "kvėpuojantis", rekuperacijos nėra, todėl visiško užsandarinimo klausimas irgi diskutuotinas.

Ech, matyt teks laukti kapitalinio remonto, o kol kas draugauti su KK, nes kai šildymo sezonas 300-400 eur atsieina, tai investicijos į ŠS plius namo perstatymą skamba žiauriai...

Paprasciausia ir pigiausia pertvarka - kuo didesne akumuliacine talpa ir uzsandarintas stogo perimetras. Sezono sildymo kastai dar siek tiek sumazes ir labai daug padauges komforto, ypac vejuotomis vasario dienomis.
Atsakyti