Geoterminis šildymas - 13 tema

[quote=cibulis,2015 11 17, 09:49]Man keista, kad jūsų siurblys temperatūras iki reikiamų užkelia per 30 minučių. Ar aš ne taip supratau? Kokią temperatūrą namo viduje palaikote? Iki kiek laipsnių turi atvėsti grįžtamas vanduo, kad įsijungtų šildymas? O el. teno sąnaudos į tas 63 kWh elektros įskaičiuotos?

Mano siurblys vien namo šildymu dirba apie 3.30-3.40 val. Jūs sakote, kad dirba apie 30 minučių. Kardinaliai skirtingi duomenys. Arba aš kažką ne taip suprantu.

Arba jūsų siurblys gerokai per galingas namui, todėl visą šilumą paruošia daug greičiau.
[/quote]
Tokio galingumo SS pasiūlė pardavėjai. pas Hondai15 panašus namas , o SS 8Kw, tai vertinant gal mano SS ir truputi per galingas (bet manau tai ne esmė). Į grindis paduodama ta pati +27/30 laipsnių t., grįžtama pabaigoje ciklo  +24/25 Taip, reikiama grindų temperatūra pasiekiama +/- per 30 min.(prie dabartiniu lauko temperatūrų +5/7C.) Toks darbo režimas yra normalus.  skaičiuojama, kad SS min darbo trukmė turėtų būti ne mažiau 10min., bet kai per ilgai jis dirba virš (jūsų atveju), tai sodina gręžinį. jūsų gręžinys, manau yra pats tas optimalus, tik SS darbo ciklas per ilgas. Priežastys , kaip suprnatu, dar galutinai neaiškios. Namas kaip ir labai šiltas, o reikiama temp. pasiekiama tik per ilga laiką.
Mnao name palaikoma +20/21 laipsnis, bet padidinus temperatūra esminio SS darbo laiko pailgėjimo nepastebejau. Atvėsimą, kiek pasidomėjau kiekvienas SS gamintojas skaičiuoja skirtingai. Pvz Mano SS skaičiuoja skirtuma tarp numatytos ir grįžtamos t., bet tas skirtumas turi išsilaikyti tam tikrą laiką, tik tada SS įsijungia. Pvz Jeigu skirtumas 1C arba 3C, tai dar nereiškia, kad SS iškart įsijungs. Yra nustatytas laiko intervalas per kurį skaičuojamas temperatūros kritimas ir kai pasiekamas riba, tada SS įsijungia. Vartotojo vadove, tai parašyta "Šilumos integralas".Realiai SS įsijungia, kada  grįžtama grindų T  nukrenta -2 C nuo numatytosios, o išsijungja, kada grįžtama T pakyla +1 nuo numatytosios T

Dėl el.teno (6kw galingumo), tai į pateiktas el. sąnaudas jis iskaičiuotas. Jis įsijungia tik kai vykdoma apsauga nuo legionelių. Kiek stebėjau jis dirba gal 15/20 min (atvirai pasakius nestebėjau tiskliai)
[/quote]

Šitoje vietoje lendama į spėliojimų teritoriją. Niekas tiksliai (kaip kad vaistinėje vaistus sveria) popierių nepildo - nurodo apytikslius skaičius ir tiek. Kaip suprantu, tas 180 litrų iš šitos pažymos paimtas? Ar stovėta greta ir žiūrėta, kiek ten to tirpalo tilpo? Nes kelių litrų galėjo ir tiesiog nedapilti darbininkai, likti taroje ar šiaip išsilaistyti. Va jei būtų tiksliai matyti vamzdyno metražas ties virintu antgaliu ir zondo viršumi, tada jau būtų galima už kiaušų rimtai su įrodymais imti, kad nusuko kažkiek metrų zondo...

Tai ir man šita vieta neduoda ramybės. Jūsų galingesni siurbliai reikiamą temperatūrą pasiekia per 30 min., maniškis dirba 3,30 val., t.y. 7 kartus ilgiau. Nenuostabu, kad dirbdamas 7 kartus ilgiau gerokai stipriau nusodina gręžinį. Aišku aš name palaikau +22/+23, todėl gal ir siurblys dirba taip ilgai, nes jūs lyg ir mažesnes temperatūras palaikote. Bet kuriuo atveju ir man čia mistika: šiltam namui, kurio šilumos poreikis minimalus, siurblys dirba 7 kartus ilgiau nei kituose namuose ir realiai per stipriai iškrauna gręžinį.
Papildyta:

Taip, skaičius pateikiu iš gręžinio paso, nes kiek supylė ir kada pylė skysti į gręžinį nemačiau. Pastebėjau tik tarą.

Jei siurblys per galingas ir grindinio šildymo sistema nesugeba į grindų betoną perduoti siurblio generuojamos šilumos, tai grįžtančio termofikato temperatūra greitai ir užkeliama. Lygiai taip pat paskui tas termofikatas greitai atvėsta (atiduodamas perteklinę šilumą ne pilnai įšilusiam betonui) ir siurblys vėl kuriasi.

Pas Cibulį situacija atvirkštinė - grindinio šildymo pakanka nuimti visą ŠS generuojamą energiją į betoną, todėl termofikatas šyla lėtai, kartu su visų grindų betonu. Lygiai taip pat lėtai, tolygiai su visomis grindimis paskui ir vėsta. Todėl ŠS darbo/poilsio periodai ilgi. Pasikartosiu - Cibulio vietoje mažinčiau siurblio 'histerezę' iki 1C, siurblys dirbs dažniau ir trumpiau.

O kaip geriau: kad siurblys dirbtų dažniau, bet trumpiau ar rečiau ir ilgiau. Gręžiniui gal labiau patiktų dažnesnis, bet trumpesnis darbas, o siurbliui atvirkščiai - rečiau, bet ilgiau. Jei vienam labiau patinka vienas, o kitam kitas gal visgi kirvis neatitinka kotą, t.y. arba siurblys per galingas, arba gręžinys per silpnas?

O gal visgi viskas gerai? Turiu iš gręžinio grįžtančias temperatūras ir prastovas, kai histerizė buvo 1,5 laipsnio. Dabar padidinau iki 2,0 laipsnio. Rytoj vakare jau bus 2 paros, todėl bus galima su USB nuiminėti duomenis. Tada dar galėsiu pasidaryti ir 1. Jei gerai vakar pastebėjau, tai histerizę galimą reguliuoti nuo 0,5 iki 6.

Beje, kokios būtų kritinės temperatūros iš/į gręžinį?

Gal grubiai gręžinio galią galima būtų nustatyti taip:
Reikia užsukti visos kilpos į grindis. Palikti tik liniją į boilerį. Leisti atsistatyti gręžiniui. Visi vamzdžiai kiek įmanoma izoliuoti šilumine izoliacija.
Reikia užkelti boileryje vand. temperatūrą nuo 20⁰C iki maks, pvz 50⁰C. Laiką, per kurį ŠS sukels temperatūrą boileryje reikia užfiksuoti. Tada ŠS galia, o tuo pačiu ir gręžinio galia paskaičiuojama taip:
1. Šiluminės energijos kiekis, reikalingas temp. boileryje pakelti:
Q=c x ∆T x m, J
Čia C=4200J/kgx⁰C – vandens specifinė šiluma
∆T=30⁰C, temperatūrų skirtumas
m=200 kg – 200ltr tūrio boileryje esančio vandens masė
Gaunasi Q=4200 x 30 x 200 =25200000 J arba 7000 Wh arba 7 Kwh.
Šilumos šaltinio galia paskaičiuojama, įvertinant laiką, per kurį bus užkelta temperatūra boileryje:
P=Q/t
Čia P – galia, kW
Q – aukščiau paskaičiuotas energijos kiekis, kWh
t – laikas, per kurį temperatūra pakyla nuo 20 iki 50⁰C, val.
Jeigu vanduo boileryje prišyla per 1 val, tai galia – 7 kW,
Jeigu vanduo boileryje prišyla per 2 val, tai galia – 3,5 kW,
Jeigu vanduo boileryje prišyla per 3 val, tai galia – 2,33 kW ir t.t.
Kaip manote, ar teisingai aš mąstau?

cibuli, pabandyk isskaidyti SS darbo laika keliais etapais per para, vietoj to kad dirbtu tik
1k per 24-36val ilgai, tegu dirba kokius 3katus po 1val
pvz nustatyk kad SS dirba 0-1val, 12-13val 19-20val. ir nesvarbu kad dar pagal daviklius SS turi generuoti siluma, bet pagal laika nebedirbs, ateis nustatyta darbo valanda - SS dirbs toliau...

Bet tą patį galima padaryti ir su grindimis, jei užsuktas boileris. Vandens kiekį grindyse žinau - apie 150 l (bent jau dabar yra į grindis supilta apie 150 l distiliuoto vandens).

Štai čia matyti per kiek laiko grindyse užkilo temperatūra iki numatytos. Pvz., siurblys pradėjo šildyti 2:31 val., baigė - 7:04 val. Iš viso šildė: 4 val. ir 33 min. Paduodamo vandens temperatūrą užkėlė nuo 22,4 iki 31 laipsnio, nors vandens temperatūros pakilimas nuo 22,5 iki 28 įvyko labai greitai. Tik baigus šildyti ji nukrito iki 25,8 laipsnio. Todėl labiau tikėtina, kad 150 l vandens per 4 val. ir 33 min. sušildė nuo 22,4 iki 25,8 laipsnio.

Su grindimis sudėtingiau - čia vyksta spartesni šilumos mainai vamzdeliai - betonas - patalpų oras, reikėtų įvertinti ir patalpų tūrį, namo šiluminius nuostolius ir pan. Boileryje paprasčiau - jis gerai izoliotas ir nenaudojant karšto vandens, rezultatas tikslesnis.

Taip. Kiekvienas siurblio pasileidimas yra nuostolingas (bent pirmos kelios minutės).
Stebiu visą reikalą, bet dar nežinau ką konkrečiai pasiūlyt. Kad ir koks kirvio-koto neatitikimas bebūtų- sistemą vistiek galima suderinti optimaliai pagal esamas sąlygas. Kokie greičiai ir reguliavimai yra grindų ir gręžinio cirkuliacinių siurbliukų? Kas reguliuoja jų greičius ar siurblys ar pačiam galima paprogramint?

Manau, kad viskas gerai. Čia jau ne vienas rašė, kad keli siurblio įsijungimai per parą yra normali situacija, pas honda15i per metus buvo ~2200 start/stop'ų (t.y. vidutiniškai po 6 kartus per parą per metus, šildymo sezono metu, manau, mažiausiai dvigubai dažniau, vasarą atitinkamai rečiau).

Ne visai taip.
Išsijungus ŠS , grindu cirkuliacinis dar dirba, todel momentaliai atšala nuo 31 iki 25 ateinantis is nebesildomu (taciau įšildytu) grindu vanduo.
Man ir tai nervuoja - būtu buferine talpa, to nebūtų.