Įkraunama...
Įkraunama...

Geoterminis šildymas - 13 tema

QUOTE(cibulis @ 2015 11 16, 19:38)
Aš visada galvojau apie šį latvių įrenginį. Gamintojai nurodo, kad jo galia 2,7-3 kW. Turi ir silpnesnį.

Parašyta 3kW, pas jus tech pase irgi parašyta 91kW po kapotu, o kiek naudojate realiai? Kokia vidutinė galia? Tas pats ir čia. Viskas priklauso nuo oro srautų, glikolio temperatūros ir rekuperatoriaus šilumokaičio toleruojamos temperatūros. Jeigu pas jus bus entalpinis, vadinasi, jis galės dirbti prie -5C. GŽŠ orą turėtų paildyti bent iki tiek. Jeigu oro srautas 120-150m3/val tai GŽŠ galia bus apie 1kW esant stipresniam šalčiui. Pas jus gręžinys greitai atsistato iki +5C, bet ŠS taip pat greitai ir numuša jo temperatūrą. Siūlyčiau jums atidaryti visus langus ir pašildyti Lietuvos klimatą pamatuojant savo gręžskylės galingumą. Reikėtų atrasti laiko tarpą per kiek atsistato gręžinys nuo 0C iki +3C. pvz įjungti šs ir laukti kol iš gręžinio glikolis ateis 0C temperatūros. Pasimatuoti laiką. Tada palikti cirkuliacinį veikiantį ir stebėti per kiek laiko atsistato iki +3C. pasimatuoti laiką. Jeigu bus pvz 4 val. ŠS darbo, 2 regeneracijos, tai pabandyti tokį darbo ciklą palaikyti bent jau parą. Išsilaikant tokiems skaičiams galima bus pasakyti, kad 4/(4+2)=0,67 = 67% laiko gręžinys gali būti eksploatuojamas ir 33% turi ilsėtis. Iš to galima paskaičiuoti kiek jis kW. ŠS 4,7kW iš gręžinio ima 3,5kW šilumos x 67% = 2,4kW, t.y. prie maksimalaus 67% darbo ciklo jūsų gręžinys pajėgus atiduoti maksimaliai 2,4kW šilumos. Jeigu tiek ir būtų, tai aš surizikuočiau pajungti GŽŠ ant to paties gręžinio. Prie -15C GŽŠ nuimtų kokius 0,7-0,8kW, namas 1,2-1,5kW ir turėtų pakakti, jeigu gręžinys išlaikys tokią galią laikui bėgant.
Apskritai pašnekėkite su latviais, apibūdinkite situaciją ir paprašykite, kad jie duotų pasibandymui, spaudoje ir televizijoje pasirodžiusiam namui, savo GŽŠ - jeigu esamas gręžinys atlaikytų, tai galėtumėte įsigyti jų GŽŠ, o jeigu ne tai atiduotumėte atgal. Kol vėdinimo sistema neišvedžiota toks bandymas jums labai pigiai kainuotų, o išlošti su GŽŠ galėtumėte daug kWh.
Kol kas teorija sako, kad tai nėra neįmanoma. O jums nereikėtų baimintis, kad prie -25C kelias dienas per metus vandenį pašildys tenas ir cop bus ne 5, o 4,5. Be GŽŠ praradimai bus juntamai didesni, nepriklausomai nuo rekuperatoriaus. Visiems plokšteliniams reikės atšildymo ciklų ir bus jungiamas tenas ar panaudojama šiluma iš patalpų. Išskyrus gal vienintelį Pohoda.

QUOTE(cibulis @ 2015 11 16, 19:38)
Čia kokie specialistai?

hgc.lt gal ir neverta darytis tyrimo individualiam namui, bet labai norint galėtų tiksliai pasakyti.


QUOTE(cibulis @ 2015 11 16, 19:38)
Aišku galiu dar vieną gręžinį pasidaryti, nes turiu dvi laisvas angas įvadams į katilinę, bet būtų brangu, be to reikėtų papildomai viską permontuoti. Įtariu kokie 3000 eurų papildomai.
Faktas, kad tokios išlaidos nepasiteisins.

QUOTE(cibulis @ 2015 11 16, 19:38)
O kodėl pas kitus iš/į gręžinį ateina aukštesnės temperatūros?

Pas ką ateina daugiau nei +6C po 10 min veikimo dabar?
Jeigu glikolio dalis esanti patalpose sušyla iki +15C tai nereiškia, kad kažkieno gręžinys šiltesnis. Tai reiškia, kad ŠS prastai izoliuotas ir daug siusios.



QUOTE(cibulis @ 2015 11 16, 19:38)

Kaip kalbėjau, taip ir kalbu. Šiuo metu tik paaiškėjo aplinkybės, kad jūsų gręžskylė "sausa" ir nuoda minimumą iš to kiek prognozuota. Bet ir to šildymui užteks, o dėl GŽŠ reikėtų toliau paeksperimentuoti, nes artėjama prie ribinės gręžinio galios.

QUOTE(cibulis @ 2015 11 16, 19:38)
Nežinau iš kur gauti inverterinį ir dar 3 kW.

AR reiškia arba. Sakiau 3kW ARBA inverterinį. Galingesnis inverterinis turėtų pranašumą greitesniam karšto vandens paruošimui.


QUOTE(cibulis @ 2015 11 16, 19:38)
ant mano seklaus 90 m gręžinio tikrai nebuvo galima visko tiek daug užmaitinti. Praktika pasitvirtino.

Niekas nepasitvirtino, jūs tik nemėgstate rizikuoti ir darote ankstyvas pesimistines išvadas.


QUOTE(cibulis @ 2015 11 16, 19:38)
Kad išgręžė šiek tiek virš 90 metrų, tai tikrai mačiau. Kokio ilgio vamzdį sukišo iš karto nepažiūrėjau, o kai jau sukišo nebuvo kur pasižiūrėti. Nemanau, kad "Artva" mane norėjo apgauti dėl gylio. Mačiau, kad atsivežė skysčio. Klausiu koks? Paaiškėjo, kad paprastas (nepamenu pavadinimo), o aš sakau, kad užsakinėjau propilengliukolį (pakeitė). Dar vamzdį ne to gamintojo įkišo, bet nuolaidą padarė. Bet kad nesupylė bentonito, tai kiaulę pakišto. Gal ir su gyliu pridirbo. Vėliau bandžiau nuotraukose įžiūrėti vamzdžio ilgį, bet nieko doro neradau. Ir iš arčiau.

Tai buvo būtina pakontroliuoti. Gal tie paskutiniai metrai vandeningame sluoksnyje būtų juntamai pakeitę situaciją. Iš esmės pirmųjų 20m nuo žemės paviršiaus kai kurie gręžėjai net neskaičiuoja ir vertina tik giliau esantį vamzdžio ilgį.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo BangaS: 17 lapkričio 2015 - 10:00
QUOTE(well'as @ 2015 11 17, 01:52)
griztama T is lauko kolektporiaus:    +9.6C
i lauko kolektoriu:    +6.3C
(per tas 3val faktiskai nekito)

Mano supratimu labai geri duomenys. Jūs lyg ir lauko kolektorių sumerkęs į kažkokį prūdą. Ar didelis jis? Jūsų prūdas ar bendras? Nebus, kad kažkam su laiku užklius vamzdžiai? Įdomu kokios temperatūros ateidinės po ilgesnio laiko.
Papildyta:
QUOTE(BangaS @ 2015 11 17, 09:50)
Jaigu pas jus bus entalpinis, vadinasi, jis galės dirbti prie -5C. G

Mano išankstinėmis žiniomis lyg ir neužšalinės iki -8, nors aš galiu klysti. Bet kuriuo atveju pasidalinsiu duomenis be jokio pagražinimo. Ir gal dar vokiečiai padarys viešą monitoringą. Bent jau sau (gamykla) tikrai rinks duomenis. Ar monitoringas bus viešas - nežinau.
Papildyta:
QUOTE(BangaS @ 2015 11 17, 09:50)
Iš to galima paskaičiuoti kiek jis kW. 

O kokios galios dabartinis mano gręžinys įmanoma paskaičiuoti pagal mano jau pateiktus duomenis. Kažkaip nenoriu sodinti gręžinio šildymo pradžioje ir be reikalo šildyti ir taip šiltą aplinkos orą. O gal kažkoks kitas paprastesnis būdas yra?
Papildyta:
QUOTE(BangaS @ 2015 11 17, 09:50)
Apskritai pašnekėkite su latviais, apibūdinkite situaciją ir paprašykite, kad jie duotų pasibandymui, spaudoje ir televizijoje pasirodžiusiam namui, savo GŽŠ - jeigu esamas gręžinys atlaikytų, tai galėtumėte įsigyti jų GŽŠ, o jeigu ne tai atiduotumėte atgal. Kol vėdinimo sistema neišvedžiota toks bandymas jums labai pigiai kainuotų, o išlošti su GŽŠ galėtumėte daug kWh.

Gal ir visai įdomus pasiūlymas, jeigu jie sutiktų. Bet man atrodo, kad vokiečiai nesutiks daryti Zehnderio testo, jei bus prijungtas latvių GŽŠ. Nebent po metų, kai ištestuos entalpinį Zehnderį. O mano visa vėdinimo sistema jau padaryta. Liko tik pajungti patį rekuperatorių. Galėtų kad ir dabar pajungti pasibandymui Air-Pohoda ar dabartinį Zehnder modelį, bet tik į ortakius prisirinks daug dulkių. Todėl specialiai nejungiu jokio vėdinimo.
Papildyta:
QUOTE(BangaS @ 2015 11 17, 09:50)
Pas ką ateina daugiau nei +6C po 10 min veikimo dabar?

Kitų duomenys rodo, kad darbo pradžioje iš gręžinio ateina virš +8 ir baigus dirbti į gręžinį vis dar eina pliusinės temperatūros gliukolis. O pas mane darbo pradžioje ateina virš +7, o darbo pabaigoje į gręžinį išteka iki -2. O dar karštas vanduo neruošiamas.
Papildyta:
QUOTE(BangaS @ 2015 11 17, 09:50)
Jeigu glikolio dalis esanti patalpose sušyla iki +15C tai nereiškia, kad kažkieno gręžinys šiltesnis. Tai reiškia, kad ŠS prastai izoliuotas ir daug siusios.

Tai sakote, kad siusioja ne dėl drėgmės namo viduje, o dėl to, kad siurblys prastai izoliuotas? Man irgi panašios mintys prieš savaitę kitą lindo į galvą ir "Tenko" atstovui sakiau, kad siurblyje pilna varinių neizoliuotų vamzdžių. Todėl jie ir siusioja. Tegul juos izoliuoja ir baigsis problema. Panašiai kaip su mano variniais vamzdžiais katilinėje.
Papildyta:
QUOTE(BangaS @ 2015 11 17, 09:50)
Niekas nepasitvirtino, jūs tik nemėgstate rizikuoti ir darote ankstyvas pesimistines išvadas.

Nesinori rizikuoti savo pinigais. ŠS vis tiek pagamins šilumą, kurios reikės tikrai ne daug. Netgi nebus labai brangu padengti vėdinimo sistemos nuostolius. Man kaip tik norisi įsitikinti savo požiūrio teisingu, kad šilumos siurblys dirba savo darbą, o vėdinimo įrenginys savo. Ir dar įdomu pažiūrėti, ką realiai gali entalpinis įrenginys Lietuvos oro sąlygomis. GŽŠ paliksiu kitiems.
Papildyta:
QUOTE(BangaS @ 2015 11 17, 09:50)
Tai buvo būtina pakontroliuoti. Gal tie paskutiniai metrai vandeningame sluoksnyje būtų juntamai pakeitę situaciją. Iš esmės pirmųjų 20m nuo žemės paviršiaus kai kurie gręžėjai net neskaičiuoja ir vertina tik giliau esantį vamzdžio ilgį.

Gręžinį jie išgręžė virš 90 metrų, jei neklystu 94 m. Kita vertus jie negalėjo mažiau nei 90 metrų sumerkti į gręžinį, nes toje vietoje, kur darė gręžinį paliko atvirus vamzdžius. O vėliau jau nuo jų vedė iki katilinės. Sutartyje buvome sutarę, kad lauko kolektorius bus 90 m gylio. Bet mintis pažiūrėti, kiek sukišo vamzdžio kilo tik tada, kai jį jau sukišo. Statant pirmą namą visko nesukontroliuosi. Pamačiau, kad ne to gamintojo vamzdį atvežė, kad bentonito nesupylė, kad vietoje propilengliukolio norėjo pilti kažkokį kitą skystį, kad buvo skirtingi refrektometrų parodymai ir t.t. Kaip man humanitarui, tai tikrai pakako ir tiek išgaudytų nesąmonių, nes jei viską būčiau išgaudęs, tai būtų tobulas namas. O tobulų daiktų žemėje nebūna.


Papildyta:
QUOTE(BangaS @ 2015 11 17, 09:50)
Pas jus gręžinys greitai atsistato iki +5C, bet ŠS taip pat greitai ir numuša jo temperatūrą.

Kodėl taip yra? Gręžinys per silpnas ar siurblys namui per galingas? Dar kažkokios kitos priežastys?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 17 lapkričio 2015 - 10:23
QUOTE(cibulis @ 2015 11 16, 22:55)
Kur čia tokius duomenis pamatei? Jie būna nurodyti projekte ar pats apskaičiavai?
Papildyta:

Gręžinio gylis - 90 m. Per abi puses - 180 m. Horizontali dalis apie 24-25 metrai per abi puses. Iš viso apie 205 m. 205x0,973 = 199,465 arba 200 l. O supylė 180 l. Kažkaip galai nesueina. Arba su 180 l galima užpildyti tik 180/0,973 = 185 m. Galbūt lauko kolektorius nebuvo sklidinai užpildytas, nes "Saulės šiluma" į gręžinį supylė apie 4 litrus distiliuoto vandens ir dar vėliau apie 1,2 l propilengliukolio. O realiai tai kas ten žino, kiek vieni ir kiek kiti supylė. Galėjo ir prichaltūrinti.


O tiksliai kokį nors parametrą žinote? Pvz., ar tiksliai žinote, kad iš viso buvo supilta 180L + ~5L skysčio? Nes jei tiek, tai turiu labai negerą įtarimą, kad zondas vandeningą sluoksnį pasiekia tik pačiu savo galu, t.y. nuleistas žemyn ne pilnus 90m, o 83-85m, atitinkamai ir galingumas gręžinio ne visai planuotas. T.y. gręžskylė išgręžta sąžiningai 90m, bet kol kišosi zondas, gruntas nuo kraštų nubyrėjo ir 'nusichaltūrino' keli žemiausi (ir efektyviausi, nes vandenyje) gręžinio metrai.

Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2015 11 17, 10:26)
Gręžinį jie išgręžė virš 90 metrų, jei neklystu 94 m. Kita vertus jie negalėjo mažiau nei 90 metrų sumerkti į gręžinį, nes toje vietoje, kur darė gręžinį paliko atvirus vamzdžius. O vėliau jau nuo jų vedė iki katilinės. Sutartyje buvome sutarę, kad lauko kolektorius bus 90 m gylio.


Jei tokia situacija, tai turbūt vis tik sąžiningai suleido 90m zondo.
Atsakyti
QUOTE(Verteris @ 2015 11 17, 10:32)
O tiksliai kokį nors parametrą žinote? Pvz., ar tiksliai žinote, kad iš viso buvo supilta 180L + ~5L skysčio? Nes jei tiek, tai turiu labai negerą įtarimą, kad zondas vandeningą sluoksnį pasiekia tik pačiu savo galu, t.y. nuleistas žemyn ne pilnus 90m, o 83-85m, atitinkamai ir galingumas gręžinio ne visai planuotas. T.y. gręžskylė išgręžta sąžiningai 90m, bet kol kišosi zondas, gruntas nuo kraštų nubyrėjo ir 'nusichaltūrino' keli žemiausi (ir efektyviausi, nes vandenyje) gręžinio metrai.

Turiu pačios zondo apačios nuotrauką. Čia jau beveik pats viršus. Ar kažkur ant šių vamzdžių yra nurodytas metražas? Dar radau ir jau sukišto vamzdžio patį viršų. Tik labai sunku įžiūrėti skaičius. Elektros karotažą padarė 89 metrams. O štai čia kaip sukišo patį vamzdį. Lyg ir niekur nestrigo, o vamzdžio viršuje ranka užklijuoja - 90 metrų. Logiškai mąstant, virš žemės paviršiaus išlindęs geras 1 metras vamzdžio. Elektros karotažas rodo 89 metrus, atmetus, kad horizontali dalis eina 1,6 m gylyje, ir dar tai, kad apie 1 metras vamzdžio išlindęs virš grunto, tai realiai gręžinio gylis turėjo išeiti apie 86-87 m. Gali būti, kad nusuko 3-4 metrus pačio vandeningiausio grunto.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 17 lapkričio 2015 - 10:53
lygtais matosi =0209= (209metras)

QUOTE(cibulis @ 2015 11 17, 11:48)
Ar kažkur ant šių vamzdžių yra nurodytas metražas?

Atsakyti

QUOTE(cibulis @ 2015 11 17, 10:26)
Mano išankstinėmis žiniomis lyg ir neužšalinės iki -8. GŽŠ paliksiu kitiems. 

Gerai, bet kuriuo atveju bus įdomu pamatyti rezultatus.

QUOTE(cibulis @ 2015 11 17, 10:26)
O kokios galios dabartinis mano gręžinys įmanoma paskaičiuoti pagal mano jau pateiktus duomenis. Kažkaip nenoriu sodinti gręžinio šildymo pradžioje ir be reikalo šildyti ir taip šiltą aplinkos orą. O gal kažkoks kitas paprastesnis būdas yra?

Paskaičiuoti įmanoma, bet paklaida bus didelė. Tą jau supratote po pirmų ŠS darbo valandų.
Per porą dienų nieko nenusodinsite, nebijokite. Kaip tik reikėtų gerai pasodinti dabar ir pažiūrėti kiek galima išpešti kW. Tai daug nekainuos. Namas pradžiūtų papildomai.

Siusioja dėl drėgmės namuose ir tuo pačiu prastos šaltų dalių izoliacijos.

QUOTE(cibulis @ 2015 11 17, 10:26)
Kodėl taip yra? Gręžinys per silpnas ar siurblys namui per galingas? Dar kažkokios kitos priežastys?

Taip šokinėja, nes nesubalansuotas namo poreikis su ŠS galingumu. Tai nebūtinai reiškia kažką blogo jums. Jeigu iš gręžinio pradės grįžinėti -1C glikolis, tada jau negerai, gręžskylė įšalinėja, krenta išgaunamas šilumos kiekis ir dar labiau įšalinėja, reikia trumpinti ŠS veikimo ciklą.
Atsakyti
QUOTE(BangaS @ 2015 11 17, 11:02)
Siusioja dėl drėgmės namuose ir tuo pačiu prastos šaltų dalių izoliacijos.

Tai kad drėgmė pas Cibulį apie 50% - labai jau normali.
Atsakyti
QUOTE(well'as @ 2015 11 17, 11:01)
lygtais matosi    =0209=   (209metras)

Aš irgi šioje nuotraukoje matau 0209, o šioje lygtai 0294. Išeitų, kad ilgis apie 294-209=85 m. Ten, kur nuotraukoje nurodyti 0209 dar nėra vamzdžio pabaiga, todėl tikėtina, kad tikrai buvo 90 m ilgio kolektorius.

Tik man jau akivaizdu, kad 1 jo metras liko virš žemės paviršiaus, o vertikalų į horizontalų pradėjo lenkti 1,6 m po žeme. Taigi išeina, kad apie 3 metrus vamzdžio jau neturime. O jei dar įvertinti, kad elektros karotažas padarytas 89 m metras, tai gal ir dar 1 metras nusuktas. Taigi tikėtina, kad iš 90 metrų išėjo tik 86-87 m gylio lauko kolektorius.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 17 lapkričio 2015 - 11:22
QUOTE(cibulis @ 2015 11 17, 10:26)
Mano išankstinėmis žiniomis lyg ir neužšalinės iki -8. GŽŠ paliksiu kitiems. 

Gerai, bet kuriuo atveju bus įdomu pamatyti rezultatus.

QUOTE(cibulis @ 2015 11 17, 10:26)
O kokios galios dabartinis mano gręžinys įmanoma paskaičiuoti pagal mano jau pateiktus duomenis. Kažkaip nenoriu sodinti gręžinio šildymo pradžioje ir be reikalo šildyti ir taip šiltą aplinkos orą. O gal kažkoks kitas paprastesnis būdas yra?

Paskaičiuoti įmanoma, bet paklaida bus didelė. Tą jau supratote po pirmų ŠS darbo valandų.
Per porą dienų nieko nenusodinsite, nebijokite. Kaip tik reikėtų gerai pasodinti dabar ir pažiūrėti kiek galima išpešti kW. Tai daug nekainuos. Namas pradžiūtų papildomai.

Siusioja dėl drėgmės namuose ir tuo pačiu prastos šaltų dalių izoliacijos.

QUOTE(cibulis @ 2015 11 17, 10:26)
Kodėl taip yra? Gręžinys per silpnas ar siurblys namui per galingas? Dar kažkokios kitos priežastys?

Taip šokinėja, nes nesubalansuotas namo poreikis su ŠS galingumu. Tai nebūtinai reiškia kažką blogo jums. Jeigu iš gręžinio pradės grįžinėti -1C glikolis, tada jau negerai, gręžskylė įšalinėja, krenta išgaunamas šilumos kiekis ir dar labiau įšalinėja, reikia trumpinti ŠS veikimo ciklą.



QUOTE(cibulis @ 2015 11 17, 10:48)
Turiu pačios zondo apačios nuotrauką. Čia jau beveik pats viršus. Ar kažkur ant šių vamzdžių yra nurodytas metražas? Dar radau ir jau sukišto vamzdžio patį viršų. Tik labai sunku įžiūrėti skaičius. Elektros karotažą padarė 89 metrams. O štai čia kaip sukišo patį vamzdį. Lyg ir niekur nestrigo, o vamzdžio viršuje ranka užklijuoja - 90 metrų. Logiškai mąstant, virš žemės paviršiaus išlindęs geras 1 metras vamzdžio. Elektros karotažas rodo 89 metrus, atmetus, kad horizontali dalis eina 1,6 m gylyje, ir dar tai, kad apie 1 metras vamzdžio išlindęs virš grunto, tai realiai gręžinio gylis turėjo išeiti apie 86-87 m. Gali būti, kad nusuko 3-4 metrus pačio vandeningiausio grunto.



Neaišku kiek ten jie atsikerpa to vamzdžio lituodami galą. Gal dėl viso pikto ir patrumpina kelis metrus, kad garantuotai viskas sulįstų. Bet gal ir sąžiningai atkerpa, nieks nepasakys. Reikia tikrinti metražą, kuris paprastai būna užrašytas kas metrą ant vamzdžio.
Šnekėjau su vienu buvusiu Kauno hidrogeologijos darbuotoju, kuris dabar pats tuo užsiima, tai sakė kad yra daug visokių niuansų, kurių nepasako. Pvz etilenglikolis vietoj propilenglikolio, ne tas vamzdis, nėra bentonito granulių, kurios turėtų atskirti vandeningus sluoksnius pagal įstatymą ir pagerinti šilumos atidavimą, gręžimo agentas "kisielius" ir t.t. Tai ženkliai atsispindi kainoje, o dar ženkliau jų pelno dalyje.

Metražas užrašytas šitaip:
user posted image
reikia patikrinti kas ant kito vamzdžio užrašyta ir atimti vieną skaičių iš kito.
user posted image
Gausite bendrą vamzdžio ilgį.
Atsakyti
QUOTE(BangaS @ 2015 11 17, 11:28)

Metražas užrašytas šitaip:
user posted image
reikia patikrinti kas ant kito vamzdžio užrašyta ir atimti vieną skaičių iš kito.


Pirma mano mintis irgi buvo, kad čia metražas, bet ten aukščiau Cibulio sudėtose nuotraukose šitas skaičius periodiškai atkartojamas ant visos ritės. Metražas kur anksčiau rašė, 209-296 ribose matosi
Atsakyti
QUOTE(Verteris @ 2015 11 17, 11:53)
Pirma mano mintis irgi buvo, kad čia metražas, bet ten aukščiau Cibulio sudėtose nuotraukose šitas skaičius periodiškai atkartojamas ant visos ritės. Metražas kur anksčiau rašė, 209-296 ribose matosi

Reikia žiūrėti skaičių galus ir kas metrą bus vis didėjantis skaičius. Ten ir bus metražas. Iš nuotraukų sunku pasakyti. Realiai pačiupinėjus iškart matosi, kur metražas.
Atsakyti
Nusiunčiau "Artvai" tokį laišką:
"Man akivaizdu, kad nusukote 3-4 metrus mūsų sutarto gręžinio gylio. Čia video kaip jūsų vyrukai suleidžia vamzdžius į gręžinį. Matote, kad virš 1 metro vamzdžio yra išlindusio virš žemės paviršiaus. Gręžinio perėjimas iš vertikalaus į horizontalų prasidėjo 1,6 m gylyje. Taigi išeina, kad iš gręžinio atimta mažiausiai 3 metrai pačio vandeningiausio sluoksnio. Elektros karotažas padarytas 89 metras, todėl tikėtina, kad dar 1 metras gręžinio dingo. Todėl realiai vietoje 90 metrų gręžinio išėjo 86-87 m gręžinio. O aš sumokėjau kaip už 90 metrus. O pikčiausiai, kad nusukote 3-4 metrus vandėningo sluoksnio, kuris turėjo atiduoti daugiausiai šilumos.

Be to man nesueina galai kiek supylėte propilengliukolio į vamzdį. Gręžinio techniniame pase nurodyta, kad 180 l. Vien į gręžinį būtų per daug, o su papildoma 14-15 metrų horizontalia dalimi - per mažai."


Vos po kelių minučių skambina man. Kalbėjome ilgai ir nuobodžiai. "Artva" man aiškina, kad 180 l propilengliukolio supilta tik į gręžinį. Tada sakau, kad skysčio per daug, nes turėjo pakakti apie 172 l. Jis pripažino, kad turėjo pakakti apie 175 l. Tai klausiu, kur supylėte papildomus 5-7 l? Priminiau apie skaldą, ne tą vamzdį, neaiškų gręžinio gylį ir t.t. Aišku, "Artva" nebėga nuo problemų, bando jas spręsti, bet kad prichaltūrino, tai faktas.
Papildyta:
QUOTE(Verteris @ 2015 11 17, 10:32)
Pvz., ar tiksliai žinote, kad iš viso buvo supilta 180L + ~5L skysčio?

Čia gręžinio paso nuotrauka. Joje nurodytas kiekis - 180 l, gręžinio gylis - 90 m.
Atsakyti