QUOTE(cibulis @ 2015 11 16, 19:38)
Aš visada galvojau apie šį latvių įrenginį. Gamintojai nurodo, kad jo galia 2,7-3 kW. Turi ir silpnesnį.
Parašyta 3kW, pas jus tech pase irgi parašyta 91kW po kapotu, o kiek naudojate realiai? Kokia vidutinė galia? Tas pats ir čia. Viskas priklauso nuo oro srautų, glikolio temperatūros ir rekuperatoriaus šilumokaičio toleruojamos temperatūros. Jeigu pas jus bus entalpinis, vadinasi, jis galės dirbti prie -5C. GŽŠ orą turėtų paildyti bent iki tiek. Jeigu oro srautas 120-150m3/val tai GŽŠ galia bus apie 1kW esant stipresniam šalčiui. Pas jus gręžinys greitai atsistato iki +5C, bet ŠS taip pat greitai ir numuša jo temperatūrą. Siūlyčiau jums atidaryti visus langus ir pašildyti Lietuvos klimatą pamatuojant savo gręžskylės galingumą. Reikėtų atrasti laiko tarpą per kiek atsistato gręžinys nuo 0C iki +3C. pvz įjungti šs ir laukti kol iš gręžinio glikolis ateis 0C temperatūros. Pasimatuoti laiką. Tada palikti cirkuliacinį veikiantį ir stebėti per kiek laiko atsistato iki +3C. pasimatuoti laiką. Jeigu bus pvz 4 val. ŠS darbo, 2 regeneracijos, tai pabandyti tokį darbo ciklą palaikyti bent jau parą. Išsilaikant tokiems skaičiams galima bus pasakyti, kad 4/(4+2)=0,67 = 67% laiko gręžinys gali būti eksploatuojamas ir 33% turi ilsėtis. Iš to galima paskaičiuoti kiek jis kW. ŠS 4,7kW iš gręžinio ima 3,5kW šilumos x 67% = 2,4kW, t.y. prie maksimalaus 67% darbo ciklo jūsų gręžinys pajėgus atiduoti maksimaliai 2,4kW šilumos. Jeigu tiek ir būtų, tai aš surizikuočiau pajungti GŽŠ ant to paties gręžinio. Prie -15C GŽŠ nuimtų kokius 0,7-0,8kW, namas 1,2-1,5kW ir turėtų pakakti, jeigu gręžinys išlaikys tokią galią laikui bėgant.
Apskritai pašnekėkite su latviais, apibūdinkite situaciją ir paprašykite, kad jie duotų pasibandymui, spaudoje ir televizijoje pasirodžiusiam namui, savo GŽŠ - jeigu esamas gręžinys atlaikytų, tai galėtumėte įsigyti jų GŽŠ, o jeigu ne tai atiduotumėte atgal. Kol vėdinimo sistema neišvedžiota toks bandymas jums labai pigiai kainuotų, o išlošti su GŽŠ galėtumėte daug kWh.
Kol kas teorija sako, kad tai nėra neįmanoma. O jums nereikėtų baimintis, kad prie -25C kelias dienas per metus vandenį pašildys tenas ir cop bus ne 5, o 4,5. Be GŽŠ praradimai bus juntamai didesni, nepriklausomai nuo rekuperatoriaus. Visiems plokšteliniams reikės atšildymo ciklų ir bus jungiamas tenas ar panaudojama šiluma iš patalpų. Išskyrus gal vienintelį Pohoda.
QUOTE(cibulis @ 2015 11 16, 19:38)
Čia kokie specialistai?
hgc.lt gal ir neverta darytis tyrimo individualiam namui, bet labai norint galėtų tiksliai pasakyti.
QUOTE(cibulis @ 2015 11 16, 19:38)
Aišku galiu dar vieną gręžinį pasidaryti, nes turiu dvi laisvas angas įvadams į katilinę, bet būtų brangu, be to reikėtų papildomai viską permontuoti. Įtariu kokie 3000 eurų papildomai.
Faktas, kad tokios išlaidos nepasiteisins.QUOTE(cibulis @ 2015 11 16, 19:38)
O kodėl pas kitus iš/į gręžinį ateina aukštesnės temperatūros?
Pas ką ateina daugiau nei +6C po 10 min veikimo dabar?
Jeigu glikolio dalis esanti patalpose sušyla iki +15C tai nereiškia, kad kažkieno gręžinys šiltesnis. Tai reiškia, kad ŠS prastai izoliuotas ir daug siusios.
QUOTE(cibulis @ 2015 11 16, 19:38)
Dar visai nesenai kitaip kalbėjote.
Kaip kalbėjau, taip ir kalbu. Šiuo metu tik paaiškėjo aplinkybės, kad jūsų gręžskylė "sausa" ir nuoda minimumą iš to kiek prognozuota. Bet ir to šildymui užteks, o dėl GŽŠ reikėtų toliau paeksperimentuoti, nes artėjama prie ribinės gręžinio galios.
QUOTE(cibulis @ 2015 11 16, 19:38)
Nežinau iš kur gauti inverterinį ir dar 3 kW.
AR reiškia arba. Sakiau 3kW ARBA inverterinį. Galingesnis inverterinis turėtų pranašumą greitesniam karšto vandens paruošimui.
QUOTE(cibulis @ 2015 11 16, 19:38)
ant mano seklaus 90 m gręžinio tikrai nebuvo galima visko tiek daug užmaitinti. Praktika pasitvirtino.
Niekas nepasitvirtino, jūs tik nemėgstate rizikuoti ir darote ankstyvas pesimistines išvadas.
QUOTE(cibulis @ 2015 11 16, 19:38)
Kad išgręžė šiek tiek virš 90 metrų, tai tikrai mačiau. Kokio ilgio vamzdį sukišo iš karto nepažiūrėjau, o kai jau sukišo nebuvo kur pasižiūrėti. Nemanau, kad "Artva" mane norėjo apgauti dėl gylio. Mačiau, kad atsivežė skysčio. Klausiu koks? Paaiškėjo, kad paprastas (nepamenu pavadinimo), o aš sakau, kad užsakinėjau propilengliukolį (pakeitė). Dar vamzdį ne to gamintojo įkišo, bet nuolaidą padarė. Bet kad nesupylė bentonito, tai kiaulę pakišto. Gal ir su gyliu pridirbo. Vėliau bandžiau nuotraukose įžiūrėti vamzdžio ilgį, bet nieko doro neradau. Ir iš arčiau.
Tai buvo būtina pakontroliuoti. Gal tie paskutiniai metrai vandeningame sluoksnyje būtų juntamai pakeitę situaciją. Iš esmės pirmųjų 20m nuo žemės paviršiaus kai kurie gręžėjai net neskaičiuoja ir vertina tik giliau esantį vamzdžio ilgį.