Geoterminis šildymas - 13 tema

Štai kiek per 3 val. nukrito grįžtamo vandens temperatūra. Ji buvo -0,6 laipsnio žemesnė už numatyta. Kai dar nukris 0,4 laipsnio, šildymas įsijungs. Kadangi histerizė nustatyta 1, vadinasi per 3 val. grindų termofikatas atvėso 1,6 laipsnio. Galbūt tokį greitą atvėsimą lėmė tai, kad užkėliau šildymą 2 laipsniais. Daug tikslesnis vaizdas bus antro šildymo ciklo, kuris jau tuoj turi prasidėti.
Papildyta:

Duomenys čia. Kai siurblys gamina šilumą, našumas - 45 proc., kai nedirba - 25 proc. Tik sakė, kad kai pradės ruošti karštą vandenį 25 proc. gali būti per mažai ir mes klaidą. Gali tekti didinti.

Ne temofikato o surimo,kur gliukoli varineja

Ne, ne priekaištas. Tik klausimas. Man tiesiog niekaip galai nesueina. Gal mano namas iš esmės masyvesnis nei kitų, kurie pateikia savo siurblių eksploatacijos duomenis.
Papildyta:

Šito nežinau. Jo galia yra kažkur šioje vietoje nurodoma (ten dar galima pavažiuoti žemyn, čia ne visi proc.), bet tiksliai nežinau. Turi įtarimą, kad per greitai gręžinyje varinėja propilengliukolį? Koks greitis nustatytas pas tave?

Turejau itarima ,kad per letai ,bet lyg pas tave nuima apie dt 3 lC, kaip ir normaliai.

Turėkit galvoje, kad

a) pakėlus T reikės nemažai laiko, kad išiltų visas namas -> kaip nauji nustatymai įtakoja siurblio veiklą realiai pamatysit po kelių dienų (o ne start/stop ciklų).
jei tuo pat metu keisti histerezės parametrus (nepakilus namo temperatūrai), siurblio darbo režimo pasikeitimo priežasti tampa nevienareikšmė. Pvz., pakėlėt T ir sumažinot histerezę. Siurblys pradėjo įsijunginėt kas 5 val. Tai dėl T pakėlimo ar histerezės sumažinimo? Jei eksperimentuojat su režimais, keiskit po vieną parametrą ir duokit nusistovėt darbui, mažiau painiositės
c) siurblio darbo dažnumui, be vidinių nustatymų, dar esminę įtaką daro ir lauko temperatūra ir vėjas (nors jūsų namui su geru sandarumu jo įtaka minimali). Taip kad nenustebkit, kad dabar siurblys pradės įsijunginėti daugiau nei tikėtasi dažniau - lauke vėsta. Pvz., jei paskutines kelias paras vidutinė lauko T buvo, berods, 7C, tai artimiausias dienas prognozės žada 0-2C, atitinkamai lauko ir vidaus temperatūrų skirtumas padidės nuo ~13-15C iki ~20-22C ir namas vės bene trečdaliu greičiau, nei prie ankstesnių siurblio nustatymų

Su Cibulio sistema viskas tvarkoje, tik reikia ją sureguliuoti ir buvo pasakyta kaip, aš tikrai nesivarginsiu dešimtis kartų tą patį kartoti, bet ne apie tai.

Teigi, kad blogai padarė Cibulis, jog pakeitė vamzdelių storį, o pats orinukų temoje skundeisi, kad turi daug problemų su savo ŠS. Sakei, kad blogai, jog be buferinės įsirengiai, o visa problema tame ir yra, kad pas tave grindinio šildymo sistema nepritaikyta žematemperatūrėms šildymo sistemoms, konkrečiai šilumos siurbliui, nes vamzdeliai per ploni, per mažas vandens kiekis yra grindyse, todėl tą nedidelį vandens kiekį ŠS labai greitai sušildo, kadangi per mažas kontakto paviršius nespėja vanduo perduoti šilumos betonui, ir vandeniui grindinio šildymo sistemoje pakankamai greitai sušilus iki užduotų temperatūrų ŠS išsijungia. Jo daugiau nešildant, ir cirkuliaciniam stumdant jį pro dar šaltą, neįšildytą betoną vėl labai greitai atvėsta ir vėl įjungiamas ŠS.

Taip kad klausimas ar tikrai blogai kai grindinio šildymo sistema per galinga.

Cibulio atveju, kai grindinio šildymo sistema perteklinio galingumo, vanduo kiek prišildytas tiek momentaliai atiduoda šilumą betonui, gaunasi, kad kiek vanduo šildomas tiek šyla ir betonas. Absoliučiai nėra išsijungimo/įsijungimo ciklų dėl per silpnos grindinio šildymo sistemos kaip pas tave.

Vienas dalykas, ką Cibulis daro blogai, vis dar eksperimento vardan žaidžia su vis per dideliais histerezės parametrais. Esmė tame, kad namo patalpų vidaus temperatūra per parą keičiasi grubiai puse laipsnio, ne daugiau, tad ir siurblys užprogramuotas įsijungti po 2 laipsnių temperatūros pasikeitimo įsijungs tik po 4 parų. Nustatysi histerezės skirtumą 0.5C laipsnio įsijunginės dažniau ir palaikys pastovę temperatūrą, kai prie 2C laipsnių skirtumo temperatūra patalpose šokinės.

Pasyviame name šildymo sistemos nepritaikytos prie temperatūros kitimo, todėl temperatūra turi būti palaikoma absoliučiai nekintanti pastovi, tik tokiu atveju galima džiaugtis naudojant apskaičiuotą ir atitinkamai nusipirktą mažo galingumo šilumos šaltinį. Kai mažo galingumo šilumos šaltinis turi ne tik palaikyti tą pačią patalpų temperatūrą (nustačius histerezės temperatūrų skirtumą 0.5C laipsnio ar dar mažesnį), t.y. tiktai kompensuoti šilumos nuostolius, bet dar ir užkelti temperatūrą įšildant masyvias namo konstrukcijas, tuomet Cibulio šilumos šaltinio galingumas jau per mažas. Ko norėt, kai prie 12kW namo šilumos nuostolių dasideda dar 80kW konstrukcijų termomasės šilumos poreikis užkeliant temperatūrą dviem laipsniais (mano namo termomasės galingumas apie 40kW vienam laipsniui C). Nieko keisto, kad tokiam reikalui per silpnas Cibulio ŠS pašit be sustojimo kelias valandas iš eilės.

Pirmiausiai reikia įsigilinti į savo namo privalumus ir trūkumus bei išnaudoti juos, o ne stengtis ignoruojant termomasės privalumus, kovoti su jos trūkumais.

Taip, kad ne į "blogus" patarimus reikia pirštu baksnot Arkava, o nesupratimą, kaip su turima technika reikia elgtis, ir ne džiaugtis mažu savo grindinio šildymo vandens kiekiu, bei galingumu, bei keiktis nekokybišku ŠS darbu be buferinės talpos, bet būtent, keiktis, dėl per mažo galingumo įrengtos grindinio šildymo sistemos ir dabar laužyti galvą, kaip išspręsti iškilusią problemą. Gal vis tik reikės "sutaupytus" pinigus ant grindinio šildymo sistemos, dasimetus išleisti ant buferinės . Nors aišku keista, kad inverteris dirba kaip start/stop ŠS.
Papildyta:


Pirmas niuansas pas juos yra galingesnis ŠS todėl vandenį grindinio šildymo sistemoje prišildo greičiau.

Antras niuansas, jų grindinio šildymo sistema yra mažesnio galingumo šilumos šaltinio kilovatui, automatiškai padažnėja įsijungimų skaičius ne dėl betono atvėsimo, bet dėl peršildyto termofikato, bei dėl per greito jo atvėsimo.

Tavo atveju, kai betonas beveik tokios pat temperatūros, kaip ir termofikatas, niekada nebus tokios situacijos, kaip pas Arkavą, pas kurį tik nustojo dirbti ŠS ir termofikatas iškarto vėl šaltas. Jam kaip tik histerezės temperatūrų skirtumą reikia didinti dar labiau, kas aišku neš didesnius nuostolius ir mažesnį COP`ą.
Papildyta:


Pas jus sistema kaip tik idealiai subalansuota, sustygiuota palaikyti vieną ir tą pačią temperatūrą nuolatos. Kai pradėsite ir šildymo sistemą eksploatuoti tuo pačiu principu, tik tuomet bus pasiektas namo šildymo Feng Shui.

Kai namo šildymo sistema subalansuota vienaip, o bandoma su ja išradinėti dviratį, turim tai, ką turim.
Papildyta:


Nu čia pavarei Cibuli , Tavo namas šilumos netenka tik kartą per 24-48 val. , o visą kitą laiką namas šilumos nepraranda

Jei tavo namas šilumos netenka nuolatos, tai ir šildymo sistema, kuri apskaičiuota tam šildymo galingumui, turi būti subalansuota būtent dirbti nuolatos, o tai yra, kad ji įsijunginėti turi bent kartą-du į parą. Tai, kad ji įsijunginėja, tik kartą per 48val. yra tiktai blogo reguliavimo padarinys.

Taip subalansuota tavo šildymo sistema atėjus šalčiams neišlaikys tokių apkrovų. Taip sureguliavus, reikėtų mažiausiai dvigubai didesnio ŠS galingumo.
Papildyta:


Labai teisinga pastaba, kurią praktikoje įrodė Korida, tik vienas niuansas, šildant ne pastoviai, šilumos šaltinis turi būti galingesnis, kad jo galingumo užtektų per 8 val. kompensuoti 24val patirtus namo šilumos nuostolius, o tai yra 3 kart galingesnis. Tad jei namo šilumos poreikis 3kW, tokiu principu dirbantis šilumos šaltinis turėtų būti 9kW galingumo. Jei namo šilumos poreikis 2kW, tokiu principu dirbantis šilumos šaltinis turėtų būti 6kW galingumo.

Sutinku. Ne teisingai išsireiškiau. Visi tie grafikai ir suvartotos energijos/pagamintos šilumos kiekiai buvo bandomi nustačius "+2" temperatūrą name, t.y. +22/+23. Pradžioje buvo, kai histerizė buvo 2, tada sumažinau iki 1,5, bet "+2" nustatymas nesikeitė. Vakar, kai atvyko "Tenko" atstovas, nusprendėme, kad mažiname histerizę iki 1 ir jis pasiūlė nuimti tą "+2" temperatūrą. Aš sutikau, tačiau šį rytą pagalvojau, kad duomenys nebus teisingi, todėl pakėliau temperatūrą "+2" laipsniais. Taip pat pirmo šildymo ciklo, kuris buvo šį rytą nevertinsiu (nekelsiu į USB), nes jam sunaudota daug energijos grįžti prie temperatūros namo viduje +22/+23. Dabar (nuo šios dienos pietų) sąlygos vienodos, t.y. name palaikau +22/+23 (nustatymas +2). Keičiu tik histerizę. Duomenis su histerize 2 ir 1,5 jau turiu. Dabar renku informaciją su histerize 1.

Pirmas šildymas su histerize 1 sunaudojo 26,2 kWh šilumos, bet jis buvo ilgesnis (apie 5 val.), nes buvo numušti nustatymais (čia dėl tų +2 kaitaliojimo). Antras šildymo ciklas, kuris ką tik baigėsi, sunaudojo 14,3 kWh šilumos.

Toliau papasakosiu tik apie antrą šildymo ciklą, kai histerizė buvo 1, o šildymo nustatymas +2. Atvažiavau, kai siurblys veikė lygiai valandą. Tuo metu temperatūras iš gręžinio/į gręžinį rodė tokias. Iš grindų grįžtanti temperatūra buvo vis dar 0,8 laipsnio per žema nuo numatytos. Po dviejų valandų iš gręžinio ir į gręžinį vaikščiojo tokios temperatūros. Kad siurblys išsijungtų po dviejų valandų trūko 0,2 laipsniais aukštesnės grįžtančios temperatūros.

O štai čia nufilmavau visus duomenis, kokie buvo prieš pat pabaigiant šildymo ciklą. Kaip matyti, kai histerizė 1, šildymas iki numatytų temperatūrų truko 2:36 val. Tuo metu iš gręžinio grįžinėjo +1,3, o į gręžinį išeidavo -1,4 propilengliukolio temperatūra. Palyginti su histerize 1,5 ir 2, iš gręžinio atėjo beveik dvigubai aukštesnė temperatūra (1,3 prieš 0,7). Tą parodė ir COP, kuris paskutinio šildymo metu buvo 4,97 (geresnis). Štai čia abiejų šildymo ciklų COP, kai histerizė buvo 1 (tik pirmas nėra visai teisingas, nes buvo pakeisti temperatūros nustatymai, todėl siurbliui reikėjo ilgiau įkrauti namą). Čia COP duomenys, kai histerizė buvo 1,5 ir 2 (Š reiškia - šiluma, el - elektra, tikiuosi mano raštas įskaitomas).

Dėkui kad įmetei nuorodas. Tegul visi pasiskaito, nes ten viskas labai teisingai parašyta.

Gal aš ir klydau. Nežinau. Jei tikrai klydau, atsiprašau.

Na kaip čia pasakius, nelabai. Nereikalingų įsijungimų skaičius, dėl šokinėjančios termofikato, o ne grindų temperatūros, padidėtų ženkliai.

Bet šiaip viską labai teisingai rašai. Kabinuosi tik prie detalių .
Papildyta:


Toks patarimas tiktų dujinio katilo šildymo atveju, bet tik ne darbo su ŠS atveju, nes norint išskirti tą patį šilumos kiekį su mažesnio ploto šildymo elementu, jo temperatūra turės būti aukštesnė. Skirtumas bus, kaip normalaus grindinio šildymo ir radiatorinio šildymo atveju. Ant COP`o stipriai pasijaustų. Netiki, pasiklausk pačio Bango.



Būtent, todėl ŠS atveju, kuo daugiau vandens grindyse, tuo aukštesnį COP`ą galima pasiekti, nors aišku yra ribos, kurias pasiekus jau ekonomiškai neapsimoka didinti vandens kiekį, bet nemanau, kad mano ar Cibulio atveju, tas kiekis pasiektas.


Papildyta:


Viskas priklauso nuo daugelio dalykų.

- jei grindinio šildymo galingumas per mažas ŠS galingumui, tai vandens temperatūra sukeliama gerokai aukštesnė nei betono, betonui ta šiluma nespėjama perduoti, tai teoriškai, tik išsijungs ŠS ir grindinio šildymo termofikato temperatūra iki betono temperatūros nukris momentaliai ir ne vienu laipsniu, o keliais ar keliolika. Apie šią problemą minėjo Arkava orinukų temoje.

Jei grindinio šildymo galingumas perteklinis šildymo sistemai, tai pasižiūrėk į Cibulio praktiką. 2 laipsniai nukrenta per 24-48 valandas, viskas priklauso nuo namo šilumos nuostolių, kaip greitai vėsta nešildomas namas.

Šeip tai labai geras parametras leisiantis nustatyti tikslų reikiamos histerezės temperatūrų skirtumą.

Reikia nustatyti, kiek laipsnių termofikato temperatūra krenta greitai. Taip surasi temperatūrų skirtumą tarp termofikato ir betono, veikiant ŠS, nes jam sustojus, termofikato temperatūra greitai atvėsta iki betono temperatūros lygio.

Kai temperatūra patalpose nusistovės norimam lygį, reikės pažiūrėti tą temperatūros skirtumą, iki kurio temperatūra krenta greitai, šiuo atveju būtų 0.6C laipsnio, tai dar pridedi 0.1C -0.2C laipsnius ir tai bus kaip tik tavo namui tinkamas histerezės dydis. Aš tokiu atveju bandyčiau nustatyti 0.7C-0.8C, bet kaip pats minėjai, šis dydis nėra teisingas, nes jis po temperatūros patalpose pakeitimo, antras dalykas, nuimtas po 3 valandų, o tai jau per ilgas laiko tarpas, tad realiai tavo namui tinkamos histerezės dydis manau ir bus, kažkas ties 0.6C-0.7C.

Mano siurblys turi tokius histerizės nustatymus: nuo 0,5 iki 6 (žingsnis kas 0,5). Vadinasi gali būti arba 0,5, arba 1, nes 0,6-0,7 neįmanoma nustatyti. Dar nežinau ar teisingai sureguliavau grindų kilpas. Lyg ir pagal Wavin projektą, bet tikrai yra paklaida, nes mano debitomačiai nėra labai tikslūs (viskas maždaug iš akies). Gal blogai sureguliuotas grindų termofikatas irgi turi įtakos. Galvoju išsinuomoti kažkokį aparatą ir pažiūrėti, ką rodo grindys. Gal ne visur vienodai įšildau.