QUOTE(Sidabriuke @ 2010 03 25, 02:57)
Ir kokia jusu nuomone apie
skaluna ir smiltaini paminklams? vokietijoje sie akmenys itin populiarus del savo spalvos, bet pas mus lietuvoje ziuriu nepopuliarios sviesios spalvos, visi daugiausiai nugrimzde i tamsiu ir niuriu spalvu palete...
Ir del marmuro.... ar jis tikrai nelabai tinkamas paminklamsdel savo patvarumo? dauguma paminklininku teigia, kad jis su laiku tirpsta, o nupoliravimas nyksta ir blizgesys dingsta.... ?
ACIU
Skalūnas- žiūrint koks šiaip skalūnas labai gražiai lygiagrečiai skyla jei nežinojote- paimi plaktuką ir taip smagiai nuskeli kad ir pusę akmens tereikia atrasti tinkamą kampą... Smiltainis- man asmeniškai labai gražus- pvz lenkijoje yra labai gražūs raudono smiltainio klodai- gaila mums nepasiekiami (tiksliai nežinau bet atrodo kad ten uždrausta jį išgauti) pats smiltainis jei gerai apdorotas išlygintas tikrai ilgaamžis- tačiau... kaip ir kiekvienas akmuo gavus įtrūkimą metams bėgant jis (įtrūkimas ) didės ir galiausiai vaizdas bus nekoks- visagalė erozija...O marmuras... nu mano vienareikšmė nuomonė - geriau smiltainis (bet aišku kokybiškas)
QUOTE(simsia @ 2010 06 16, 13:44)
Sveiki,
Noriu konsultacijos, patarimo dėl ankapio dukrytei.
, tuščia ir šonai ne tokie status, o su lengvu nuolidžiu bus. Ant dešinės puses rašysis vardas, data ir t.t., o va kairei pusei žemiau siūlo nupiešti lauro šakele ar rūtų, bet aš nenoriu jokiu šakeliu
, bet be nieko sako bus tuščia, negražu, tai vat nežinau kaip išspresti šitą dilema
Šeip radau man labai gražų angeliuko statulėle kuria galėčiau priklijuoti ant to pado toj kairei pusei (pavizdinei foto butu ten kur žvakutės stovi). Va toki
VA ČIA
Tik dabar klausimas ar nebus perkrautas kapelis? Ir kur butu imanoma man rasti toki angeliuko skulputurėle?
mano nuomonė- jei tavo širdžiai taip bus lengviau sudėk viską ko jinai geidžia
ne perkrauta nebus- angeliukas labai gražus- Graudu? kaip kažkas rašė? man nepasirodė jislabai graudus- mat sparneliai tai "linksmi: bet čia aš išprotėjusi visada kreipiu dėmesį į mažiausias smulkmenas
QUOTE(simsia @ 2010 06 17, 01:04)
bet jaučiu tie itališki sukainuos olialia ir ar imanoma rati kažka panašau ko aš noriu?
prie šito angeliuko rašė kad gipsinis, tai jaučiu taip pat ilgai netarnautu
apie rožes ir aš pagalvojau, tik ne metalines, o pieštas..... čia aišku skonio reikalas, bet aš kažkaip nenoriu metalo
O dėl angeliuko, tai vat bijau kad prifantazuosiu, o vaizdas bus nekoks..... bijau kad nebutu perkrautas kapas
Dabar aš kaip šiokia tokia geologė patarsiu iš savo varpinės: gipsas, dolomitas, marmuras... jų formulėje yra Ca CO3 (dolomitas CaMgCO3) kalkių formulė ta pati... paprasčiau:
Vanduo- tirpimo procesas- jei lietus nors kiek rūgštus vienas žodis CHANA iš karto. marmuras laikys ilgiau- jis metamorfizuotas (kažkada žemės gelmėse veikiant slėgiui ir aukštesnei temperatūrai) dirbtinis marmuras- apie jį neturiu nuomonės- matyt gražu- nežinau jie matyt dar kažką deda kad ilgaamžiškesnis būtų??? bet dolomitas ir gipsas yra netinkamas - aišku jei jūs nusiteikę keisti aksesuarus (nu atleiskit kito pavadinimo nesugalvojau
) ant paminklo kas 2-5-metus žinoma tada pirkit. Gipsiniai angeliukai sodui- jie skirti apie 3metams- jau tada geriau iš betono išlieja - ilgiau laikys... va lenkijoje kiek betoninių tvorų laiko.
+2010 08 28, 23:25-->
QUOTE(hi
@ 2010 08 28, 23:25)
Žinot mačiau daug gerų jūsų patarimų, bet čia jau pernelyg tiesmukas verslininko pokalbis su klientu. Beje grubus ir netaktiškas.
Meilė ne paminklais matuojama ir kiekvienas laisvas spręsti kaip jam jo artimo žmogaus amžino poilsio vietą pažymėt. O sakinys "nei sau pažiūrėt, nei kitam parodyt" man rods labiau ir formuoja tą išsiauklėjimo stoką, kai paminklai statomi "kažkam parodyti" vardan "soc. lenktyniavimo". Gali ir be nieko būt, bet tai nerodo, kad žmonės tokį kapelį mažiau išprusę ar žemesnes kultūros už tuos, kurie nuostabų meno kūrinį pastatė. Ne paminklas ant kapo esmė, o tie brangūs kauleliai. Ir labai negražu dėl to kvadratuko pradėt nepagarbius kito atžvilgiu išvedžiojimus.
Štai vieno žinomo pasaulyje (ypač religiniame) žmogaus kapas. Šiemet 5 metai nuo mirties. Nėra prabangos, bet kiek šilumos. Ir tvarkė ir lanko, esu įsitikinus, kad ir su dideliu rūpesčiu ir su meile.
Jūs kažkaip ne taip tą
Bažnyčios mokymą supratęs, kažkaip per tiesmukai.
Tokius pat paminklus kaip Dievo garbei, lyg čia "dievų" prilaidota būtų.
Peace.
1Pritariu pilnai man kartais atrodo kai praeinu pro tuos iščiuskytus kapus kad kartais žmogus bando užglostyti savo kaltę... tos kaltės greičiausiai net nėra- taip nutiko atėjo laikas bet žmogus toks padaras kad tur save ėst kankint stengtis kiek tik įmanoma kad užglostytų savo tą "kaltę ". Aš pati bjaurybė žmones skirstau į kelias grupes:
1- va kiek aš bapkių turiu va ką aš galiu...KUO DAUGIAU KUO DIDESNIS KUO MADINGESNIS (bet iš tikro nėr į ką žiūrėt)vos ne kaip anekdotuose naujieji rusai
2- meno mylėtojai dažniausiai būna vienetiniai bet kuklūs nerėžiantys akį dirbiniai...
3- ką žmonės pasakys... (čia mano senelė kaip dabar atsimenuvasarom 3 kart į savaitę katorgą kapinėse atlikdavom, kad su pincetu vos ne piktžoles raudavom maža bėda bet mes ir samaną įsigudrindavom išlaikyt saulėkaitoje vešią žalią ir būtinai šachmatiniais kvadratėliais... yra nėra yra nėra...Žinot kai kapinėse virš 20 kapų tvarkomų tai ne juokas...
4- tokie kaip mes- išvadinsit bedieviais eretikais nežinau- noriu kažko tkio kad galėtum ant kapų nuvažiuot tik kokius 5 kartus per metus vos ne nušluoti spygliukus sukalbėt maldelę, uždegti žvakutę ir ...ate...9tai nereiškia kad aš to žmogaus neatsimenu- atsimenu ir per šventes, per to žmogaus gimimo dieną kartai šiaip kai ką darau- bet nelekiu tą pačią akimirką prie kapo (nu ir sudėtinga būtų vieni kapai 76km, kiti 160km, dar kiti 110km taip jau išėjo.
5 kurie iš viso net nepasirodo.
6- niekaip negalintys susitaikyti su praradimu- tokie žmonės paskutinius pinigus sukiš, dūšią atiduos, visą meilę dėmesį kurio nespėjo atiduoti tam žmogui jie atiduos jo kapui- šiaip- mano nuomonė nebloga psichologinė pagalba tas kapo tvarkymas- jei ji aišku neužtrunka per ilgai
(nu mano manymu jei jauna moteris patapusi našle paskui 50m kas antrą dieną eina prie kapo- SORY bet čia perebor (nu ir išsireiškikmai pas mane
)
Atleiskit iš karto jei atrodysiu per daug grubi tokia jau aš.
O šiaip norėjau va to ir paklausti- sumaniau va aš tinginė paskutinė kad noriu ant senelių kapų plyteles sudėti. paprastas lauko plyteles palikti tik tuos nežinau kaip jie vadinasi nu šonus nedidelius seniau visi kapai tokie būdavo kol neatėjo mada rūtų darželių daryt... tai va ir klausimas kaip paruošti klojimui ? samdyt nesiruošiu, kaip suprantu- išlygint, sutrombuot,,, o paskiau jas cementuoja ar tik sudeda? bet jaučiu čia reik eit ieškot kas takelius kloja...
Ai va mano idėja yra tokia- noriu plytelėm iškloti visą teritoriją ten max kiekis 4m2 tikrai ne daugiau net mažiau 2 kapai mes labai retai važiuojam bandėm auginti augalus- bet ką išvogė kas neištvėrė sąlygų be to vienu tarpu netinkamą pasodinau rezultatas buvo pieva
broliui trūko kantrybė pradėjo daryt taip- perkasa viską visas bezabrazijas išmeta dabar yra metalinis kryžius (deja ne originalas- buvo seneliai nusikaldinę pas kalvį ir kryžių ir tvorelę bet... praėjus metams (durni buvom laukėm) atidarėm svirną o ten špyga taukuota- viskas išvogta) asmeniškai aš iš pykčio net norėjau visą tą kaimą padegti bet... nacionalinis turtas (kas klausimas? subomžėjęs kaimas??? ) o taip trobos svirnai... tik tos trobos kas antroje niekas negyvena- o jei gyvena tai ne senose o mūriniuose namuose arba karkasiniuose- rąstiniai jau viskas baigia sudūlėti- kai galiausiai atsipeikės paminklų apsauga bus vėlu- jau dabar beveik nebėr ką gelbėti) Oi nukrypau...
Tai va seneliai norėjo metalinio kryžiaus- statyti kažką prabangaus netoli sienos iš metalo??? tikrai nesiruošiam- brolis suvirino nupirko metalinius tuos galus.. nu žiūrisi- tik vis tiek reik nukryžiuotojo (kur gaut padorų? jaučiu teks senoviškai eit į bažnyčią ir ieškot???) buvo padaręs ir tokią metalinę lentutę nunešė kad užrašytų gražiai... bet viskas aišku nusilupo... Dabar vis tik brolis galvoja kad reik vis tik neatsižvelgt į norus o daryt kaip norim mes...O mūsų norai:
1 surasti riedulį (ne bėda- pasivaikštai po jam priklausančias žemes pusmetrio granitą rasi... pati padėsiu svarbu kad ne rapakyvis būtų tie baisiai dūla (nu puntukas rapakyvis jei ką)Dabar klausimas kas pažįsta tuos visus kur paminklus daro- ar jie apsiimtų perpjauti riedulį ir kiek tai kainuotų????
Antras klausimas- kas geriau ar vis tik graviruoti ??? ar kaip mano brolis nori nukaldinti (nulieti) raides iš metalo- aš sakau kad tas jo raides lupte nulups plėšte nuplėš i nebus...ir aišku mano noras- išdėti plytelėmis- kiek kam psakau visi ties smilkiniu man sukioja...Nejau tikrai tai taip baisu??? o man kažkodėl atrodo gražu
Ai dėl BAŽNYČIOS teisingai pabrėžta- bažnyčios- ne DIEVO... šiais laikais bažnyčia ir dievas pas mus yra du lygiagretūs kaip čia geriau išsireiškus, nu sakykim reiškiniai... nepamirškime kad Jėzus pamokslus sakė ne bažnyčiose o gamtoje kuo arčiau gamtos tuo arčiau dievo- ne dievas bažnyčias sukūrė o mes- žmonės, o kunigystė šiais laikais tik dar viena profesija, santuokos, laidotuvės, visos metinės kai susakoma burbuliuojančiu balsu o dabar pasimelskime už... ir visa eilė vardų,,, tai pas juos tik biznis. kaip ir prabanga kapinėse ... man asmeniškai baisu buvo kai MB senelė pardavė mirusio savo vyro traktorių, daiktus ir viską sukišo į kapines. ji taip rodė savo meilę...
