QUOTE(guodzik @ 2015 12 17, 17:46)
na as nenoriu plestis is kur zinau bet ne is ziniasklaidos o butent is Lietuvos banko atstovo
ir manau kad taip ir buvo. Ilgalaikej perpsketyvoj paskaiciavo kad sitas rodiklis jiems nebenaudingas darosi, norejo kelti palukanas, taciau pagal pasirasyta sutarti to daryti negalejo (ar neleido whatever). Tai visumoje to rodiklio atsisake
nors siaip Swedo palukanos dideles, netgi didesnes uz sebo.
nors dauguma zmoniu dbr ima is dnb tik klausimas as nebus ju rodiklio likimas toks pats
Papildyta:
Ir mano manymu turetu buti kad arba visi turi 3 rodiklius arba 2, viskas. O ne vienas bankas 2, kitas 3 ir t.t. Balaganas.
Paskutiniam sakiniui pritariu, bet yra kaip yra. Klientas turi galimybę rinktis, nepatinka 3 rodikliai, keliauji ten, kur yra du
Palūkanas bankas kelti galėjo, teisiškai jokio pažeidimo nebuvo, bet pasirašytas memorandumas ir LB spaudimas, matyt, suveikė.
O kad nenaudingas (bet ne nuostolingas) pasidarė, tai visai tikėtina, nes galbūt manipuliuodami tuo savo rodikliu ir tikėjosi pakelti palūkanas, gi nei maržos, kuri nustatyta visam sutarties laikotarpiui, nei Euribor bankas nepadidins, tai kokia nauda lieka iš ŠER, kurį, įvedus Eurą, užfiksavo kaip ir maržą? Jokia.
Papildyta:
QUOTE(Banti @ 2015 12 17, 17:57)
Ir aš su Jumis šiuo klausimu sutinku.. Labai jau sunku lyginti kai nevienodi rodikliai ir nė velnio tuose reikaluose neišmanai
Tai jūs lyginkite ne kiekvieną rodiklį atskirai, o bendrą palūkanų sumą. Arba procento dydį atėmus Euriborą, nes vistiek visa kita likusi dalis, nesvarbu ar tai tik marža, ar marža+EBIFN yra kaina, kurią bankas nuo jūsų uždirba, jei jau taip buitiškai kalbant.