QUOTE(serpent @ 2016 02 08, 10:45)
Kaip ir minėjau, karts nuo karto nueinu į seminarus apie finansus/paskolas, teko konsultuotis ir su nepriklausomais paskolų konultantais/ekspertais. Kiekvienas turi žinoti ir turėti avo finansinę strategiją, mūsų buvo būtent tokia. Palūkanų fiksavimas nelabai turi prasmės šiuo metu, nes viskas yra pakankamai dugne, labai sparčiu ir greitu tempu tikrai neužkils, o kai pradės kilti, jeigu bus reikalas, tada ir galima daryti fiksavimą. Jeigu galvojate, kad žinote daugiau už bankus ir taip išlošite - klystate. Bankai vienaip ar kitaip savo pelną pasiima. Bet palūkanų fiksavimas tinka tiems žmonėms, kurie nori tiksliai žinoti, kad kažkurį laikotarpį mokės tam tikrą fiksuotą sumą, nei daugiau, nei mažiau ir nebijo dėl to šiek tiek permokėti.
Dėl anuiteto - tokį būdą vienareikšmiškai rekomendavo net keli ekspertai. Linijinis yra tinkamas tik trumpalaikėj perspektyvoj (imant paskolą 1-5 metams). Bet čia kaip minėjau visa strategija, su daugybe rodiklių, skaičiavimų, lyginimų ir situacijų modeliavimų, todėl visko tikrai jums neatkartosiu.
Iš esmės vienas iš niuansų dėl linijinio būdo - pačioje pradžioje ten įmokos būna didžiausios, o tai reiškia, kad jūs didžiausią sumą mokate tada, kai pinigų perkamoji galia ir vertė yra didžiausia, o mažiausia dalį mokėsite tada, kai pinigai tikrai jau bus nuvertėję (nes tai vyksta nuolat). Antras dalykas susijęs su rizika - linijinio metodo įmokos didesnės ir tik vėliau mažėja, o kas nutiktų, jeigu pablogėtų jūsų finansinė situacija, netektumėt darbo ir t.t.?.. Anuiteto įmoka vis tik kažkiek mažesnė, todėl surinkti/gauti mažesnę sumą ir kažkaip kapstytis tikrai yra lengviau nei 100/200/300 eur didesnę. Kitas niuansas - linijinio būdo įmokos visada yra didesnės už anuiteto pirmus 10-15-20 metų. Jeigu tokio pačio dydžio įmokas mokėtumėte anuiteto būdu tuos pirmus kad ir 10 metų, jūsų paskola ir taip sutrumpėtų 2-6 metais, o tada paskaičiavę, kiek "permokėsite/sumokėsite palūkanų" bankui, tikrai nustebtumėt.
Bet visi žinom, kas mums geriausia ir kam kokia strategija tinkamiausia, čia buvo mūsų pasirinkimas, o šiaip visi turėtų žinoti ir susidėlioti savo planus.
Pasivaikščiojome ir mes po bankus.
Rezultatai tokie, kad Nord siūlo maržą 0,85, su jų rodikliu viso gaunasi - 1,35
Seb apie 1,65
Swed apie 1,65-1,60
čia neturime dar galutinių oficiaių pasiūlymų, tokie rezultatai teikiant paraišką pas vadybininkus.
Imame tik 45 tukst., 15 metų.
Nzn. kodėl, bet SEB banko vadybininkė patarė rinktis linijinį metodą. Atseit jį žmonės nevisada gali rinktis, nes netempia pajamos. Na ir skaičiavo rodė lentelės, kad linijiniu bankui sumokėsime mažiau. Įmokos nebūtinai, pvz. 10 paskolos metais mažės, nes neaišku kokios bus tuo metu palūkanos.
Kas liečia mūsų strategiją: papildomo dengimo manau tikrai nedarysime, nes iš sutaupytų pinigų reikės keistis mašinas ir pan., vaikai augs- jiems išlaidos irgi didės. Mes artėsime prie pensijos, todėl mano galva, pajamos irgi neaugs, o gali ir pamažėti.
Turiu kelis klausimus: ar ieškote patys būsto draudimo pasiūlymų? mums bankas patikino, kad jie turi geriausias sąlygas
Ar naudojatės (kas neturite gyvybės draudimo) SEB ir Swed siūlomais draudimais nuo invalidumo, darbo netekimo, laikino nedarbingumo, mirties?
Papildyta:
Ryt dar keliausime į Nordea: bet vėlgi galvoju kaip įsivertinti, kiek kainuos pas juos tų visų prašomų paslaugų perkėlimas: atlyginimų (atskaičiuos administravimo mokestį kiekvieną mėn., nes nei vienas mūsų darbdavys su jais "nedraugauja"), gyvybės draudimų (kaip ten su jų investavimu?) ir pan.
. Nes iki siol kiek teko susirankioti nuomoniu is skirtingu banku ir paskolas emusiu asmenu , buvo uz linijini, kad ir ilgalaikej perpektyvoje.
