____________________ Vienam net ir Rojuje blogai.
/Dante Anri/
-
/Dante Anri/
-
_________ Jei ko nors iš tiesų sieki, tai gali įvykti ir visiškai netikėtai.
____
-
____
-
Никого не существует
На самом деле.
Это все фантомы.
Гиена-память,
Пожирает время, место,
И, честно,
Я уже не знаю
На сколько ставить
Утренний будильник-
Ебло рассвета,
Расхититель снов,
Дарующий мигрени.
Засыпать, конечно же,
Нужно с теми,
Кто с тобой в одной
Волне и теме.
Засыпать, конечно,
Совсем не нужно.
Нужно подождать, а после-
Видеть.
И не шевелиться.
Не ненавидеть.
И уйти пораньше.
Чтоб не обидеть.
Не хватает секса,
Купюр и злости.
Время ускользает
И тянет дальше.
Был б слепым,
То прятал бы
Шпагу в трости-
Проверять наличие
Дорог и фальши.
Доброй ночи.
Спи.
Пусть тебе приснится
Вечер
Добрый.
Добрый день и утро.
Я закончу стих.
Буду спать.
Мне трудно.
На самом деле.
Это все фантомы.
Гиена-память,
Пожирает время, место,
И, честно,
Я уже не знаю
На сколько ставить
Утренний будильник-
Ебло рассвета,
Расхититель снов,
Дарующий мигрени.
Засыпать, конечно же,
Нужно с теми,
Кто с тобой в одной
Волне и теме.
Засыпать, конечно,
Совсем не нужно.
Нужно подождать, а после-
Видеть.
И не шевелиться.
Не ненавидеть.
И уйти пораньше.
Чтоб не обидеть.
Не хватает секса,
Купюр и злости.
Время ускользает
И тянет дальше.
Был б слепым,
То прятал бы
Шпагу в трости-
Проверять наличие
Дорог и фальши.
Доброй ночи.
Спи.
Пусть тебе приснится
Вечер
Добрый.
Добрый день и утро.
Я закончу стих.
Буду спать.
Мне трудно.
_____ 
Душа порой бывает так задета,
что можно только выть или орать;
я плюнул бы в ранимого эстета,
но зеркало придется вытирать.
/Igoris Guberman/
Душа порой бывает так задета,
что можно только выть или орать;
я плюнул бы в ранимого эстета,
но зеркало придется вытирать.
/Igoris Guberman/
Kada ilgai knaisiojiesi prisiminimuose-atgimsta sąžinė.Kada pradedi terliotis su ja-išlenda meilė ir gailestis_______hm,gal nafig?nebereikia
_____ Svarbiausia... sielos nesušalkite...
___
___
_______________________ LABANAKT _______________
_________________________________________ RAMIOS ______________
_____________________________________________________ JŪSŲ VARINIJA
__
-
_______ Pavargau nuo gyvenimo ir išėjau pasimėgauti sapnais.
_________________________________________ RAMIOS ______________
_____________________________________________________ JŪSŲ VARINIJA
__
-_______ Pavargau nuo gyvenimo ir išėjau pasimėgauti sapnais.
без него на сердце шрамы.
годы мимо. я не та.
поседела. прячу раны.
не схожу с крыльца.
жду. сама уже не знаю
по наитию. по колее.
забываюсь и теряюсь.
лгу сама себе.
годы мимо. я не та.
поседела. прячу раны.
не схожу с крыльца.
жду. сама уже не знаю
по наитию. по колее.
забываюсь и теряюсь.
лгу сама себе.
________________ LABRYT _______________
________________________ GRAŽIOS DIENOS, DARBINGOS SAVAITĖS
_______________________________________________________________ JŪSŲ VARINIJA
__
-
_______ Aš niekuomet nesvajoju apie sėkmę, aš dirbu dėl jos.
/Estee Lauder/
________________________ GRAŽIOS DIENOS, DARBINGOS SAVAITĖS
_______________________________________________________________ JŪSŲ VARINIJA
__
-_______ Aš niekuomet nesvajoju apie sėkmę, aš dirbu dėl jos.
/Estee Lauder/
- Mes į šį pasaulį atėjom ne savo noru, tai bent savo noru galim išeit. Jei žmogus dėl kažkokių visiškai asmeninių, individualių, jam vienam težinomų ir suprantamų suknistų priežasčių nebenori gyvent, kas gali jį priverst? Kas gali jam įsakyti ir toliau paklusniai tūnot supistoj bandoj su bailiai mekenančiomis avimis, sočiomis kiaulėmis ir kitais gyvuliais, kurių vienintelis rūpestis - kaip nors išvengti skerdiko peilio, taigi - mirties!
Kas gali pasmerkt tą, kuris savanoriškai pasirinko mirtį? Už ką jį smerkt? Jį kaltins tik bailiai, kuriems niekad net nesisapnavo tikroji žmogiškoji laisvė. Taip, jie, visada ir visur drebinantys kinkas, pradės rėkaut apie silpnumo akimirką, apie bejėgiškumą ir žemą kerštavimą likusiems gyviesiems, suprask, jiems - drąsuoliams ir didvyriams. Pasiryžusiems gyventi toliau. Bet visi tie rėksniai ir demagogai dažniausiai net nežino, kas yra gyvenimas, jie negyvena ir tai pasamoningai nujaučia, todėl nugyvento gyvenimo pabaiga jiems atrodo tokia šiurpi. Jie nesupranta, kaip galima savanoriškai atsisakyti to, ko ir taip neturi. Žmogus sąmoningai pasirinkęs mirtį dažniausiai ir gyveno sąmoningai. Jis gyveno iš tikrųjų ir galbūt pajuto, kad jam jau užtenka to gyvenimo, tad pasako "Ačiū, Užteks. Viso gero!" Ir mandagiai išeina paskui save tyliai uždaręs duris.
/Jurga Ivanauskaitė. Sapnų nublokšti/
__
-
Kas gali pasmerkt tą, kuris savanoriškai pasirinko mirtį? Už ką jį smerkt? Jį kaltins tik bailiai, kuriems niekad net nesisapnavo tikroji žmogiškoji laisvė. Taip, jie, visada ir visur drebinantys kinkas, pradės rėkaut apie silpnumo akimirką, apie bejėgiškumą ir žemą kerštavimą likusiems gyviesiems, suprask, jiems - drąsuoliams ir didvyriams. Pasiryžusiems gyventi toliau. Bet visi tie rėksniai ir demagogai dažniausiai net nežino, kas yra gyvenimas, jie negyvena ir tai pasamoningai nujaučia, todėl nugyvento gyvenimo pabaiga jiems atrodo tokia šiurpi. Jie nesupranta, kaip galima savanoriškai atsisakyti to, ko ir taip neturi. Žmogus sąmoningai pasirinkęs mirtį dažniausiai ir gyveno sąmoningai. Jis gyveno iš tikrųjų ir galbūt pajuto, kad jam jau užtenka to gyvenimo, tad pasako "Ačiū, Užteks. Viso gero!" Ir mandagiai išeina paskui save tyliai uždaręs duris.
/Jurga Ivanauskaitė. Sapnų nublokšti/
__
-QUOTE(Varinija @ 2015 11 30, 10:12)
- Mes į šį pasaulį atėjom ne savo noru, tai bent savo noru galim išeit. Jei žmogus dėl kažkokių visiškai asmeninių, individualių, jam vienam težinomų ir suprantamų suknistų priežasčių nebenori gyvent, kas gali jį priverst? Kas gali jam įsakyti ir toliau paklusniai tūnot supistoj bandoj su bailiai mekenančiomis avimis, sočiomis kiaulėmis ir kitais gyvuliais, kurių vienintelis rūpestis - kaip nors išvengti skerdiko peilio, taigi - mirties!
Kas gali pasmerkt tą, kuris savanoriškai pasirinko mirtį? Už ką jį smerkt? Jį kaltins tik bailiai, kuriems niekad net nesisapnavo tikroji žmogiškoji laisvė. Taip, jie, visada ir visur drebinantys kinkas, pradės rėkaut apie silpnumo akimirką, apie bejėgiškumą ir žemą kerštavimą likusiems gyviesiems, suprask, jiems - drąsuoliams ir didvyriams. Pasiryžusiems gyventi toliau. Bet visi tie rėksniai ir demagogai dažniausiai net nežino, kas yra gyvenimas, jie negyvena ir tai pasamoningai nujaučia, todėl nugyvento gyvenimo pabaiga jiems atrodo tokia šiurpi. Jie nesupranta, kaip galima savanoriškai atsisakyti to, ko ir taip neturi. Žmogus sąmoningai pasirinkęs mirtį dažniausiai ir gyveno sąmoningai. Jis gyveno iš tikrųjų ir galbūt pajuto, kad jam jau užtenka to gyvenimo, tad pasako "Ačiū, Užteks. Viso gero!" Ir mandagiai išeina paskui save tyliai uždaręs duris.
/Jurga Ivanauskaitė. Sapnų nublokšti/
__-
Kas gali pasmerkt tą, kuris savanoriškai pasirinko mirtį? Už ką jį smerkt? Jį kaltins tik bailiai, kuriems niekad net nesisapnavo tikroji žmogiškoji laisvė. Taip, jie, visada ir visur drebinantys kinkas, pradės rėkaut apie silpnumo akimirką, apie bejėgiškumą ir žemą kerštavimą likusiems gyviesiems, suprask, jiems - drąsuoliams ir didvyriams. Pasiryžusiems gyventi toliau. Bet visi tie rėksniai ir demagogai dažniausiai net nežino, kas yra gyvenimas, jie negyvena ir tai pasamoningai nujaučia, todėl nugyvento gyvenimo pabaiga jiems atrodo tokia šiurpi. Jie nesupranta, kaip galima savanoriškai atsisakyti to, ko ir taip neturi. Žmogus sąmoningai pasirinkęs mirtį dažniausiai ir gyveno sąmoningai. Jis gyveno iš tikrųjų ir galbūt pajuto, kad jam jau užtenka to gyvenimo, tad pasako "Ačiū, Užteks. Viso gero!" Ir mandagiai išeina paskui save tyliai uždaręs duris.
/Jurga Ivanauskaitė. Sapnų nublokšti/
__
-Svarbiausia, kad neįmanoma nesutikti su šiuo tekstu. Bet necituok to. Ir negalvok, Mieloji. Nes net jei tau nebaisu, gi baisu man.
