Из тонкой ниточки минут... Веков разматывая пряжу... Не дав себе на миг вздремнуть... Нам жизнь судьбу неспешно вяжет. Кому-то свяжет тёплый плед... Удобный только с нелюбимым... Кому-то в холод, дождь и снег... Простынку тонкую... но с милым. Ты сам уж думай выбирай... Куда пойдешь под небом звёздным В простынке тонкой с милым в рай... Иль в ад под пледом толстым мёрзнуть. А жизнь, на выбор глядя твой... Бесстрастно будущее свяжет... Кому-то счастье и любовь... Кому-то дни из серой пряжи..
-Грешна ли женщина? - спросили мудреца. - О да! - ответил тот,- и нет греху конца! Грешна уж потому, что любит с той же страстью Глупца и Гения, и... просто Подлеца!
_____ nerandu ramybės ... toks sunkus pasirinkimas ... drasko iš vidaus... /V.T./
__ -
_____ Mylėjimas yra išgyvenimas, o draugystė nuostata. Mat mylėti galima ir negyvus daiktus, o abipusė draugystė galima tik sąmoningai pasirinkus; sąmoningą pasirinkimą lemia [sielos] nuostata. Vadovaudamiesi ne aistra o nuostata, žmonės savo mylimiesiems linki gero dėl jų pačių, o mylėdami draugą myli tai, kas jiems patiems yra gera. /Aristotelis. Rinktiniai raštai.. Vilnius: Mintis. 1990, 216-217p./
_____ Visada labiausiai reikia saugotis to, kas malonu ir smagu, nes apie tai mes nesugebame bešališkai spręsti. /Aristotelis. Rinktiniai raštai.. Vilnius: Mintis. 1990, 98p./
... būna malonumų ir be nemalonumo bei geismo priemaišų, kai prigimtis nejaučia stygiaus, - pavyzdžiui, mąstymo malonumas. /Aristotelis. Rinktiniai raštai.. Vilnius: Mintis. 1990, 205p./