Kęstutis Masiulis: "..Kai parašiau, kad žmones iš Afrikos galima perkelti, bet kaip reiks iš jų vidaus išguiti "afriką", tai kilo politkorektiniai" klyksmai. O juk iš tiesų, iš svetur žmonės ateina su visom savo bėdom, netinkama (netgi siaubinga) socialine patirtimi ir įpročiais, mąstymo stereotipais ir elgesio prietarais.
Ir mūsų sociumas gauna užduotį: arba pradėti nuo to gintis arba puoselėti iliuziją, kad pavyks perauklėti. Netikiu kad tai pavyks, nes atvykėliams jų vertybinis pasaulis yra saugotinas ir gerbtinas, o dalis netgi atvyksta su misija, panašiai, kaip riteriai kryžiaus žygių metu.
Norėčiau viltis, kad Vakarai apsigins, bet to kaina - bus radikaliai pasikeitusi Europa, kurioje gali nebelikti vietos Europos Sąjungai, o valstybes valdys radikalūs politikai. Tokių partijų populiarumas dabar jau kyla ne kas mėnesį, bet kas dieną. Gaila, bet kitaip nepasimokom. Ir deja tebedominuoja ištižimas. O reiktų ginti ES sienas, ryžtingai talkinti Ukrainai, rimtai spausti agresyvų Putiną, sutelkti pastangas naikinant diktatorius, net ginkluotom priemonėm, skatinti trečiojo pasaulio pažangą. Ir reikia liautis demokratiją piršti tokioms kultūroms, kurios nepajėgios ją įgyvendinti, bet "demokratiškai" tik radikalizuojasi, islamizuojasi pačia brutaliausia forma.
Pokyčiai būtini ne tik ten, bet visų pirma Europoje. Tačiau tebetriumfuoja hedonizmas ir apsimestinis humanizmas. Norintieji būti geri visiems, yra geri ir teroristams..."