QUOTE(Amsele @ 2016 01 12, 19:35)
Mano sunaus klasiokas draugavo su mergaite is musulmoniskos seimos. Zodziu, jos tevai gyvena cia labai seniai, gerai zinomi zmones musu mieste, turi savo restorana. Vaikai gime jau DE (ta mergaite ir jos broliai). Atrodo, kad jau taip integruoti, kad geriau ir neimanoma. Tai toji mergaite paslapciom eidavo pas savo berna vokietuka i namus, kad tik jos seima nepamatytu ir nesuzinotu. Viesai susitikinet nedryso, nes sake, jeigu broliai pamatys, tai bus blogai ir jai, ir jos draugui. O jos tevai jau buvo jai isrinke jauniki - kazkoki pusbroli, gyvenanti kazkur ten arabijose, kurio jinai
net nepazysta. Tai va cia apie "integruotus". O zinai kiek tokiu yra?
Pagalvokim antraip, ar taip labai džiūgautumėte, jei Jūsų dukra sugalvotų draugauti, pavyzdžiui, su siru, japonu ar rusu? Ir visai ne dėl to, kad, kad mes nemėgstame sirų, japonų ar susų kaip tokių, tiesiog žinom, kad iš tokių draugysčių kartais randasi šeimos ir vaikai, o kultūrinius ar net religinius skirtumus šeimose suniveliuoti nėra lengva.
O dėl jaunikio išrinkimo, tai nė šimtmetis nepraėjo, kai jaunųjų nuomonės niekas neklausė ir Lietuvoje, o daugelyje šalių, ir ne vien musulmoniškose, taip yra iki šiol.