Tiesa, tais laikais tokioms šeimoms nereikėjo mokėti už darželį- tai labai gelbėjo (priešingu atveju vaikai darželio nebūtų galėjusios lankyti), bet vasarą darželin neleisdavau. Nepirkdavau nieko nereikalingo, maistas- pats kukliausias, košės, bulvės visokiais pavidalais, sriubos ir pan. Rudenį maitindavomės grybais kol jie augdavo, grybauti su vaikais važiuodavau, tai valgydavom juos 3 kart per dieną visokiais pavidalais, nereikėdavo pirkti mėsos. Vasarą- visokios uogos, vaikai miške daugiau jas valgydavo nei rinkdavo, mažos dar labai buvo Tuo pačiu ir visokių žolių arbatoms prisirinkdavau (pirktinių ir dabar negeriam, tik tai, ką susirenkam). Rūbai- pati siūdavau (net striukes, nes tos kur būdavo pirkti pigiai man buvo negražios, tada buvo užėjusi ta teletabių mada ir ant visų rūbų buvo pripaišyta tų nesąmonių- nenorėjau to vilkti savo vaikams 
), megzdavau, tai vaikai buvo aprengti normaliai ir visada švarūs, tvarkingi. Didžiausia tragedija buvo kai reikėdavo pirkti batus, na, bet nepriklausomybės pradžioje dar buvo galima rasti pigiai...paskui atsirado "padėveškės"- tikras išsigelbėjimas 
Už šildymą gaudavom kompensaciją. Dar sugebėjau susitaupyti vaikams pianinui, mikrobangei ir automatinei skalbimo mašinai- buvo jų eros Lietuvoje pradžia. Kai grįždavau su pilnesniu maišu iš parduotuvės ir jame būdavo mėsos, pvz., višta- vaikai sutikdavo klausimu- mama, algą gavai? Bet nueidavom ir į kavines- imdavom vieną porciją trims, apeidavom visus nemokamus renginius, parodas, koncertus (gyvenome Senamiestyje, o ten tokių- dafiga+n), vnž., kultūrinomės pagal pilną programą, vaikai namuose organizuodavo koncertėlius, vaidinimus. Sukomės, vnž. Gyvenimas pasikeitė tada kai pakeičiau mąstymą, o esmė čia ta, kad jei neužtenka pinigų- reikia galvoti ne kaip sutaupyti, o kaip uždirbti jų daugiau Taigi dabar gyvenu ne iš minimumo+ darbas sutampa su hobiu Beje, galiu pasakyti, kad vaikai nesirgo- nes kukli mityba vis tik yra natūrali ir sveika mityba, nuo to daug priklauso, + nuolatinis buvimas gryname ore irgi savo duoda
