Knygos, knygos, knygos...

Tikrai taip Bent jau aš būtent tai turėjau omeny. Dėl kitų šalių nežinau, nesidomėjau.
Lietuviškame leidime visos tos trys dalys apjungtos vienu pavadinimu, viena knyga.

Turbūt teisingai supratau, kad filmas buvo tik pagal vieną tos knygos dalį? Ar tu nežinai?
Papildyta:


Grange abi tas knygas skaičiau. Beje, visai neseniai perskaičiau ir "Sielų miškas". Be "Akmenų sinodo" (nes man labai nepatiko leidimo formatas, nemėgstu tokiu smulkiu šriftu skaityti ) gal ir visas Grange lietuviškai išverstas knygas būsiu jau perskaičiusi
"Kaikenas" man labai labai patiko. Statau ją šalia savo mėgstamos "Miserere". O va mano draugei, kuri taip pat Grange mėgsta, nepatiko. Labai įdomu, kaip patiks tau. Kažkaip lyg ir neskaičiau čia atsiliepimų apie "Kaikeną". Net stebėjausi, kodėl. Ar kad nieks daugiau jos neskaitė, ar kad kitoms nelabai patiko

----

Labai smagu skaityti šiltus žodžius Gal ir ateityje įsiterpsiu, jei turėsiu apie ką pasisakyt
Skaitau pakankamai daug, bet persimečiau prie lengvesnio žanro, įtemptesnio mąstymo nereikalaujančio Beje, paskutiniu metu labai pamėgau detektyvus. Detektyvus su trilerio prieskoniu arba psichologinius detektyvus. Ir šiandien vieną tokį kaip tik užsisakiau.

------

Kiek supratau, daugelis žmonių ir daro kaip tu: pirma knyga, paskui filmas. O man kažkaip atvirkščiai, net nežinau kodėl. Net jei ir atsisiunčiu filmą, net jei jo laukiu, paprastai būna, kad kažkodėl visgi aš jo paskui taip ir nebepažiūriu Iš dalies analizuodama save spėju, kad gal aš bijau susigadinti kažkokius įspūdžius, kuriuos susidariau skaitydama knygą? Gal veikėjus ne visai taip įsivaizdavau, kaip filmo režisierius, gal dar kažką? Nežinau, kodėl man taip yra.


Papildyta:


Beje, dar vieną susidomėjimą įsitaisiau beskaitydama Grange "Sielų mišką". Laabai sudomino Argentinos istorija. Visai neseniai kaip tik skaičiau romaną apie Argentiną. Sudomino, bet dar ne tiek. O Grange mano sugebėjo labai suintriguoti Dabar mielai pasikapstinėčiau (ar net -siu) Argentinos istorijoje, jei ką nors rasiu. Yra joje labai labai baisių dalykų, kurių kaip ir nesinorėtų žinoti. Na bet niekaip tos mintys apie Argentiną mane dabar nepalieka. Nežinau, ar su laiku praeis, ar reiks išsamiau pasigilinti

Gal kas žinot literatūros (pageidautina grožinės) apie tai? Allende nemažai knygų esu skaičiusi. Neseniai skaičiau Santa Montefiore "Dvasių medis" (nors joje Argentina tik karp kitko, galbūt veiksmo vieta ir kažkiek tenykščių žmonių charakteris).
Dar mielai dabar nusipirkčiau Starkaus apie Pietų Ameriką. Bet tiražas jau išparduotas, nebent iš antrų rankų ieškot. Na ir vėlgi, tai apie šiuos laikus, tos istorijos gal nelabai ir bus. Mačiau ir truputį varčiau dar vieną kelioninę, bet ten irgi bus, matyt, mažoka, ko aš ieškau. Kita vertus, apie Pietų Ameriką kažkiek pasiskaityčiau. Ir turbūt kaip tik atėjo laikas filmą "Evita" (apie Evitą Peron) pažiūrėti. Nes jo taip ir nesu mačiusi.

man Kaikenas patiko

Šaunu, kad ne man vienai Labiausiai ji patiko dėl japoniškos dvasios. Šiaip nesu didelė japonų kultūros gerbėja. Nors kažkada ir mėgdavau apie japonus paskaityti (ir "Geišos išpažintis", ir "Baltoji gėlelė", ir dar keletas mažiau žinomų knygų). Kad nesu japonų kultūros mylėtoja galutinai įsitikinau besilankydama japonų dienose (nors knygose ir skamba gražiai, deja, realybėje tikrai ne man tos jų arbatos ceremonijos, hieroglifai, visiškai kitoks pasaulio suvokimas ir panašūs dalykai...). Tačiau, mano nuomone, Grange sugebėjo labai gerai literatūriškai perteikti tą japonišką subtilumą, man buvo labai malonu tą skaityti, tiesiog mėgavausi tuo (nors jau buvau po parodos !), tarsi jaučiau japonų kultūros teigiamas puses ir tuo žavėjausi. Tylūs žmonės, tylus romanas, jausmas, tarsi kas vaikščiotų pirštų galiukais. Na ir pats siužetas man priimtinas, įdomus. Tikrai mažiau tikėjausi iš šios knygos ir buvau maloniai nustebinta. Noriu tokių dar

Kad jau atėjau, prisiminiau, parekomenduosiu vieną knygą mėgstančioms skaityti apie musulmonų pasaulį. Kas mane šioje temoje prisimena, turbūt pamena ir tai, kad kažkada tai mane labai domino, buvau didžiausią krūvą knygų šia tematika perskaičiusi. Beveik viską, ką rasdavau Na vėliau jų banga įsisiūbavo, pradėjo kepti jas kaip blynus nepasivargindami net viršelio pakeisti Dar juokdavomės, kad praktiškai ant kiekvieno viršelio būdavo tos pačios moters pro hidžabo plyšį matomos akys. Ir tos knygos buvo parašytos viena už kitą prasčiau (tiesiog leidžiamos dėl mados - yra paklausa, bus ir pasiūla ). Tada aš galutinai praradau bet kokį susidomėjimą ta tema.
Taigi. Ilga įžanga, o dabar knyga, kurią noriu rekomenduoti, jei kam apie tai skaityti įdomu. Visai atsitiktinai jinai į mano rankas papuolė, net nežinau pati, kodėl ją nusipirkau.
Tai Ayaan Hirsi Ali parašyta autobiografija "Bedievė". Mano nuomonė apie ją tokia - jei domina ši tema, yra klausimų, perskaitykit šitą knygą ir nebevarkit gaišdamos laiką kitoms. Man ji sukėlė daug kontraversiškų jausmų. Taip, manau, kad daugiau į mano klausimus jau nebegali atsakyti nei viena šios tematikos knyga, tik pats Koranas... Nesu lengvatikė ir netikiu aklai kiekviena tokių knygų, bet šita privertė rimtai susimąstyti: nejaugi viskas taip tiesa??? Beje jos autorė ne kokia nors egzotikos ištroškusi moterėlė, o moteris gimusi Somalyje, protinga, išsilavinusi, netgi buvusi Olandijos parlamento nare (!). Gerai, kiek tai yra įmanoma, išsitudijavusi islamą ir tikrai turinti ką apie tai (ir apie savo asmeninius išgyvenimus) papasakoti.
Beje, domėjausi ir galimybėmis perskaityti Korano lietuvišką vertimą. Išsiaiškinau, kad man to nelabai pavyks, kad ir labai norėčiau - to leidimo aš negausiu. Būtent to, kurį verta skaityti. Nes yra du lietuviški leidimai, vienas iš jų niekinis, Gedos vertimas su interpretacijomis ir jo tikrai net neverta skaityti (musulmonų centras Lietuvoje jo nepripažino, taigi...). O kitas vertimas vertas dėmesio. Bet deja jo tiražas jau išparduotas ir aš tiesiog jo niekur nebegausiu. Na bet nėra, tai ir nereikia. Vadinasi man nebuvo lemta į tai pasigilinti. O ir tiek laiko, kiek reiktų Korano studijavimui skirti, aš nelabai turiu. Tikrai tai jokiu būdu nebus lengvas skaitymas, galbūt po keliasdešimties ar net keletos puslapių aš tiesiog pasuočiau

Ingėnai, taip, filmas tik pagal pirmą dalį, kai jie gyvena pas senelę iki karo pabaigos.

aišku

As taip pat perskaiciau "Kaikena", buvau pasiilgus Grange kurybos. Siek tiek tiek nustebino atomazga, bet knyga turi kazkokia sunkiai nusakoma aura.

Dėl auros, būtent Tokią stiprią aurą gal tik jo Miserere turėjo ir tai kažin (o ir skaičiau aš ją jau labai seniai).
O mane Grange atomazgos visada nustebina Turint netgi omeny tai, kad jis vienas mano mėgstamiausių savo žanro atstovų , su ironija jį pavadinsiu apgaviku ir drama queen Kodėl? Todėl, kad labai moka sukelti įtampą, prisigalvoju (bent jau aš) :va dabar tai bus Ir beveik iki atomazgos tą įtampą išlaiko. Paskui pasirodo, kad viskas buvo ganėtinai paprasta...
Sakykim, būna tokių knygų, kur ir pabaiga iki galo neaiški, lieka kažkokios paslapties, ir interpretuoti įvairiai galima. Galvoti ir galvoti "o tai kaip viskas ten iš tiesų". O pas Grange ne. Na bet detektyvai visgi, tiesa turi paaiškėti. Nepaisant to savotiško jo braižo vistiek jo knygas labai mėgstu, šįkart lauksiu dar kokios naujos.

Tikrai daug kas skaitė ir daug kam patiko. Aš tai prie mažumos- man ji didelio įspūdžio nepadarė.


Aš ir filmus po knygų žiūriu, ir knygas po filmų skaitau, man tai netrukdo. Tik svarbu palaukti ir po knygos iškart nepulti ekranizacijos žiūrėti, nes tada kiekvienas neatitikimas labai bado akis. O knygos po filmų patinka tuo, kad juos papildo, vienintelis trūkumas, kad nebegaliu kaip noriu įsivaizduoti aprašomų veikėjų, nes pries akis vaidinusius aktorius matau.

Allende "Apie meilę ir šešėlius" turbūt skaitei? Panašių knygų daugiau nežinau, tik filmas vienas ta tema į galvą atėjo- "Imagining Argentina".
filmas

Oi, baik, aš iš viso pastaruoju metu kokie 70 proc. skaitau paveikslėlių knygas žodžiu, užsuk

esi skaičiusi Naujienos iš Paragvajaus?
Papildyta:


Man tai History serialas HUNTING HITLER
Papildyta:
Dar Alfredo Abarca detektyvai Moters galia ir Įslaptinta byla.

Aha, tikrai papildo Jei dar lieka kokių klaustukų po filmo, visada randu atsakymus knygose, pagal kuriuos jie statyti. Tai, kad veikėjus įsivaizduoju tokius, kokius juos parodė režisierius, man netrukdo. Tada jau ir priimu, tokius, kokie jie buvo filme. Ypač, jei man jie kažkuo įdomūs buvo.

------

Aha, šitą skaičiau
O už filmo rekomendaciją labai ačiū
Papildyta:



Na taip, su vaikai taip jau būna

------
Ne, šitos neskaičiau. Bet man Argentinos reikia, ne Paragvajaus

Nors paskaičiau dabar anotaciją, tai suintrigavo. Juk magišką realizmą (sprendžiu pagal autorius, su kuriais lyginama) ir kažką į tą pusę aš mėgstu
Ir dar, pagrindinis dalykas, Lotynų Amerikos šalių istorija ir likimas ganėtinai panašūs. Man tik papuolė dabar ta Argentina į akiratį atsitiktinai

-------

Labai labai ačiū, irgi pasinagrinėsiu

Va serialų tai ne Nenoriu prisirišti nei prie serijinių knygų, nei prie filmų Jau Tess Gerritsen detektyvus nustojau skaityti vien dėl to, kad gali būti tarp jų sąsaja, bent jau tie patys pagr. veikėjai, kad galbūt reikia juos skaityti pagal kažkokį eiliškumą (o aš labai nenoriu tam įsipareigoti ). Nors kiek skaičiau ( bent kokias 3 jei ne daugiau), visos Tess Gerritsen knygos man patiko.

Anarcos knygos ne serialinės. Iš tikro nepamenu net, ar yra tų pačių veikėjų jose.

O Allendė gi apie Čilę rašė

Lt tiek neskaičiau paveikslėlių knygų, bet JAV tokie kiekiai ir juose tiek kokybiškų!

Įsiterpk dažniau, nes detektyvai ir man patinka, todėl įdomu kokius skaitai tu

Man Grange irgi patinka, išskirtinis toks, bet dar labiau patinka John Katzenbach. Kaip tau jis?