Įpusėjau
Giedriaus Drukteinio "Prekių ženklai : 50 sėkmės istorijų" ir visai patinka
. Iš tiesų įdomu skaityti
drukteinišku stiliumi papasakotas "Ikea", "L'Oreal", "Marks & Spencer", "H&M", "Nike", "Amway", "Holiday Inn", "Best Western" ir kitų prekės ženklų atsiradimo istorijas. Skaitant atsirado daugiau žinių apie tarpukario ir pokario įvairių šalių ekonominę situaciją, kuri tais laikais buvo tikrai prasta, palyginus su šiomis dienomis, pvz., kalbant apie Švediją. O staigus augimas prasidėjo tik taikant griežtą ir protingą ekonominę politiką bei ieškant naujų inovatyvių sprendimų, norint patenkinti augančius žmonių poreikius ir didinant gamybą. Skaitant šią knygą, susidarė įspūdis, kad dauguma šiandien sėkmės lydimų milijonierių, vaikystėje gyveno nepavydėtinomis ar tiesiog paprastomis sąlygomis ir nuo jaunų dienų daug dirbo, verslavo, bankrutavo ir vėl bandė, o pirkimo - pardavimo įgūdžiai tiesiog įaugę į kraują. Kai kurie iš šiandien, valdydami milijardų vertas korporacijas, išliko lygiai tokie pat taupūs ir kuklūs, kaip, pvz., "Ikea" įkūrėjas, važinėjantis senutėliu automobiliu ir skraidantis tik ekonomine klase. Įstrigo ir "L'Oreal" istorija, kurios dabartinis pavadinimas yra "L'Oreal Blanc" (balta aureolė) sutrumpinimas - juk, pasirodo, šios kompanijos įkūrėjas pirmasis pagamino įvairių spalvų plaukų dažus, kai iki tol moterys plaukus dažė tik augaliniais dažais - juodai arba raudonai. "L'Oreal Blanc" dažai leido moterims dažyti plaukus ir visiškai baltai.