Knygos, knygos, knygos...

Aš strigau su Debesų atlasu. Kažko sunkiai jis man einasi.

Skaičiau "Pentagrama" prieš kelis metus, tai nelabai patiko ir net atbaidė nuo kitų autoriaus knygų. Vis bandau "perlaužti" save ir duoti dar vieną šansą.
"Neregimoji šviesa" turiu namų bibliotekoje ir labai noriu perskaityti.
O pati dabar skaitau "Sniegė ir jos devynetas".

Gal reikia padaryti pertrauką ir kokią kitą perskaityti,o tada grįžti prie šios Aš tik filmą esu mačiusi


Gal tiesiog ne tavo autorius, nors aišku gali pabandyti kitą, man kiek Nesbo skaičiusi visos patiko, labiausiai manau "Raudongurklė" O kokie tau detektyvai patinka?
Dar neperskaičiau jos, bet manau verta ji būti namų bibliotekoje

Deja, perskaičiau ir pamiršau, knyga kaip knyga.

Ooo, banddyk toliau, labai įdomi knyga. Tik reik susikaupimo jai.

Aš perskaičiau seserų istoriją. Pirksiu ir kitas knygas, bet matomai ilgai laukt teks
Dabar paėmus Amor Towles "Gero tono taisyklės". Kol kas labai patinka, mano mėgstamas laikotarpis.

Na va o tokia išgirta, daug gerų atsiliepimų girdėjau tai ir lūkesčiai dideli, na pažiūrėsiu kaip man patiks, pakolkas kažkaip lėtai labai skaitau

Aš dar leidau reabilituotis iki 120 psl., bet visgi mečiau ir padėjau į lentyną, skirtą "nesusipratusioms" knygoms.... Ir tikrai nebegrįšiu....

Morgan Scott Peck - "Melo žmonės". Aš turiu savo bibliotekoje jo ankstesnę knygą "Nepramintuoju taku". Antroji visai kitokia, bet man patiko. Knygoje rašoma įvairūs gydymo atvejai, kas apskritai yra laikoma blogu žmogumi ar blogiu, taip pat rašoma apie egzorcizmą. Išties knyga man sukėlė nemažai minčių. Manau, autorius rašo labiau iš krikščioniškosios pusės / pažiūrų. Įdomiai bandoma aiškintis (neteigiant ir nekonstatuojant kaip jau galutinai ištirtą faktą) šėtono buvimą, jo įtaką žmonėms. Tačiau tai, kad tikrai yra blogio jėga, kuri įvardijama visaip, šalia to ir šėtonu, tai faktas, nes buvo atlikta nevienas egzorcizmas ir faktai, patirtys kalba už save taip pat kaip ir išgiję žmonės.
Nemažai vietos skirta tikroms istorijoms apie tėvus ir vaikus, t.y. kaip vaikai patiria tėvų spaudimą, psichologinį ir tiesioginį, kaip tai įtakoja jų tolesnę raidą. Kaip tėvai ir kiti knygoje minėti asmenys apimti blogio patys to nesuvokia, neigia ir kenkia aplinkiniams.

Šalia psichologinės knygos skaitau puikią Katja Millay - "Ramybės jūra" knygą. Jau persiritau į antrą knygos pusę, labai mėgaujuosiu skaitymu ir nelaukiu knygos pabaigos, o tai keista, žinant mano smalsumą. Knyga patraukė ne tik puikiomis gyvenimo įžvalgomis, bet ir savo tematika, jos pateikimo forma. Daugelyje vietų taip norisi paimti ir nukopijuoti, nes ten rašoma tokia drąsi tiesa, kuri pvz. užima visą puslapį, po kuriuo tikrai pati pasirašyčiau. Nuostabiai įdomiai pateikta tarpusavio santykių vystymasis. Knyga kelia ne vieną klausimą, ir tai, manau, yra didžiausias įvertinimas. Dar nežinau, kaip pasibaigs istorija, bet galiu iškart rašyti 10/10 Rekomenduoju, tik bijau, kad daliai skaitytojų gali nepatikti dėl menkos patirties kai kuriose srityse (kalbu apie skausmo suvokimą, ne tą paprastą - fizinį, bet tą skaudžiausią - dvasinį).

Ir kaip gi aš aišku be detektyvų, jų perskaičiau daug. Galiu tik vėl giedoti ditirambus Jussi Adler-Olsen - "Atpirkimas" (jau stoviu eilėje pasiimti knygą "Kaltė"). Vėl puikus detektyvas, puiki, komiška tyrimo komanda su savo keistuoliu tyrėju. Šis rašytojas, ką kiti besakytų ar bemanytų, mano akimis, perspjauna Jo Nesbo, kuris čia yra žvaigždžių žvaigždė. Tuo tarpu man detektyvų žvaigždės yra Jussi Adler-Olsen ir Lars Kepler, ir tik tada Jo Nesbo.

Nors skaičiau Michael Robotham pirmuosius du detektyvus, "Naktinis keltas" patiko labiausiai. Tikrai sunku buvo atsiplėšti, tiesiog patiko pati istorija.
Rodney David Wingfield - "Frosto prisilietimas" - detektyvas, privertęs daugiausiai kartų šypsotis ir juoktis. Super.
Jean-Christophe Grange - "Kaikenas" itin patiko. Labiausiai dėl pasakojimos vyro ir moters iš skirtingų pasaulio šalių istorijos. Žavėjo Japonijos aprašymai, ritualai ir t.t. Iki šiol atmintyje labiausiai užsilikusi šio autoriaus knyga po "Miserere".
Galiausiai užbaigsiu detektyvų galybę su Leif G. W. Persson - "Tas, kuris nugalės drakoną". Toks nesudėtingas detektyvas su linksmu, į vatą savo nuomonės nevyniojančiu detektyvu E. Bekstriomu, su savo nešvankiais arba labai jau kietais juokeliais pasižyminčiu. Gerai, kad visi jo komentarai dažnai ir išlieka tik jo galvoje. Irgi buvo nemažai vietų pasijuokti

Kita skaitoma knyga bus Terry Hayes - "Piligrimas"

Smagu, kad ne man vienai patiko

Man ji irgi visai šalia "Miserere" Iš savo pusės ją labai rekomenduoju.

Nors... girdėjau ir nuomonę iš šį autorių mėgstančios skaitytojos, kad jai "Kaikenas" nelabai patiko. Žmonės skirtingi.

Taigi taigi - tik vakar į biblioteką grąžinau D. Barrymore biografiją, kurios pabaigoje ditirambai dabartiniam sutuoktiniui ir dukryčių tėvui, ir vakar perskaičiau, kad skiriasi

Aš irgi užmačiau tą naujieną. Gaila...

Nors kas ten žino, gal pati iniaciatorė, gal jai ir geriau bus (mačiau tik antraštes, detalių nežinau).

Toks jau tas pramogų pasaulis su savo nepastovumais... Ir šiaip tie žmonės prie meno mąsto nebūtinai tradiciškai.

Aš manau, kad tokiais atvejais ne menas, o viešumas būna kaltas.
Kaip aš pasiilgau grožinės literatūros...po Tuarego ir Po tavęs nieko nebeperskaičiau, nes nebuvo nei kada, nei galimybių (egzai)...

Turbūt

Nes realybėje ir jiems patiems viskas sudėtingiau, nei mums gali atrodyti iš šalies.