Perskaičiau B. Armonienė "Palik ašaras Maskvoje". Užkabino ši knyga knygyne tarp naujienų, nes mane visada kabina visokios šeimų istorijos, ir sugalvojau ne pirkti, o paieškoti bibliotekoj. Ir ką gi, radau seną leidimą
Pradėjus skaityti jau negalėjau padėti, tiesiog tokia knyga, kurios negali paleist kol nebaigi, o jei paleidi tai galvoji kada greičiau vėl galėsi paimti. Nesu knygų rijikė, bet šitą per kelias dienas sušveičiau. Parašyta paprastai, leidžiama susidaryti nuomonę pačiam skaitytojui. Keliskart apsiverkiau, sunku suvokti kokį beprasmį vargą žmonėms teko išgyventi. Be to, labai aiškiai paeiliui aprašyta paprasto valstiečio akimis kaip ten viskas buvo rusų suplanuota ir įvykdyta, kad Lietuva būtų okupuota, kodėl žmonės bijojo garsiai kalbėti, kokia milžiniška žala buvo padaryta mūsų valstybei... Drįsčiau sakyti, kad kiekvienam lietuviui privaloma perskaityti, kad nebūtų tokių kvailų kalbų, kad prie ruso buvo geriau gyventi.
Bandysiu gauti ir jos sūnaus knygą, kuris užaugo tremtyje.