Knygos, knygos, knygos...

Tu teisi Jau seniai skaičiau tas jos knygas, tai susimaišiau Bet vėlgi, tų šalių istorija labai panaši.
Pasitikrinau, ji gimusi ir gyveno Čilėje (ir ją širdyje nešioja, pvz. kaip pasakojo knygoje "Mano išgalvota šalis"). Bet ji Čilės buvusio prezidento Salvador Allende dukterėčia ir dėl politinių priežasčių buvo priversta emigruoti.

-------
Dar vieną knygą parekomenduosiu iš neseniai skaitytų

Fredrik Bachman "Gyveno kartą Uvė"
Labai šviesi, šilta, jauki knyga su didele doze skandinaviško humoro, kurį aš laabai mėgstu. Kitas skandinavų savybes mėgstu mažiau , bet jau jų humoro jausmas (kalbu apie literatūrą, nes gyvenime pati nesu su tuo susidūrusi) tai man labai limpa Pvz. kaip kad mano mylimo rašytojo Arto Paasilinna.
Nelabai įsivaizduoju, kam tokia knyga galėtų nepatikti. Sakyčiau, iš tokių, kurią drąsiai galėčiau rekomenduoti kiekvienam. Ypatingai, jei reikia praskaidrinti nuotaiką.
Beje, nors knygos stilius visai neįmantrus ir viskas perteikta humoro forma, verčia jinai ir susimąstyti. Apie savo santykius su pasauliu ir dvasines vertybes. Apie tai, kad žmonės gali būti visiškai ne tokie, kaip pasirodo iš pirmo žvilgsnio (šiuo atveju žymiai geresni).
Puiki knyga.


Papildyta:



Gerai
Kai anksčiau čia nuolat rašinėdavau, detektyvų fanė aš nebuvau O va dabar viskas persivertė. Jei norisi kažką paskaityti, geras detektyvas (na tas "geras' irgi subjektyvus dalykas, nes geras pagal mano kriterijus) tiks visada. Labai gerai įtraukia ir atpalaiduoja nuo kasdienybės.
Ar skaitei Nele Neuhaus "Snieguolė turi mirti" ir "Piktas vilkas"? Taip pat Ursula Poznanski "Penki"? Taip pat ganėtinai patiko Simona Ahrnstedt "Sandėris".

Žinau, kad tai truputėlį užneša į greitą maistą , bet pati visgi mielai skaitau Diane Chamberlain ir Mary Higgins Clark knygas. Ypač antrosios. Ironiška - jų turinį perskaičius labai greit užmirštu Kitų autorių labiau įsimenu. Bet tuo metu, kai skaitau, mane jos labai įtraukia. Antradau šitas autores pakankamai neseniai, nebus daugiau nei 2 metai. Jodi Picoult man už jas patinka mažiau, nebent pati jos knygos pasirinkta tema mane labai dominanti. Bet nebesu jos gerbėja, nes paskaičiusi daugiau jos knygų pajutau, kad skaitydama pernelyg nuobodžiauju
Kurias dvi šiek tiek naujesnes Picoult knygas visgi perskaičiau, padariusi jai išimtį (turint tai, kad ji man mažumėlę atsibodo ), tai "Salemo raganos" ir "Namų taisyklės". Žiūriu dabar pagal leidimo metus, tai jos nelabai jau ir naujos. Bet aš Picoult skaityti mečiau dar prieš tai, kol šios dvi buvo išleistos Taigi naujesnės man.
Tos dvi minėtos ("Salemo raganos" ir "Namų taisyklės") man patiko.

-----

O va John Katzenbach kažką bandžiau skaityti, bet labai greit numečiau Bent jau tuomet man visai nelipo 2

Mano geriausia draugė - filologijos m. dr. Pamatytum, kokiais kiekiais nuo vaikystės detektyvus skaito Sutinku, kad primena greitą maistą, bet man taip pat nuo seno tarp rimtesnių knygų reikia perskaityti gerą detektyvą.
Higgins Clark turinys neįsimena, bet labai lengvai įsimena kurpalius, ant kurio jis užmautas: gera, jauna, turtinga moteris (šilkinėmis kelnėmis ir kašmyro kostiumėliu), artimas vyras, kuris dažniausiai paaiškėja kaip žudikas, naujas gražuolis, kuris atrodo įtartinas, bet tampa ramsčiu ir nauja meile

Ne, patys detektyvai kaip literatūros žanras tai nemanau, kad yra blogai Būna jų ir labai stiprių. Grange kai kurie (pvz. ir tas Miserere) tai irgi prie stipresnių, sakyčiau. Skaitau ir žymiai blogesnių dalykų nei detektyvai , tiesą pasakius

Va iš tų detektyvų autorių Higgins Clark tai man atrodo, nelabai aukštos prabos autorė Taip, siužetas labai jau nuspėjamas, net galvot visai nebereikia... Bet va kaip duktė prašo čipsų karts nuo karto, nors abi žinom, kad jie nesveika, taip mama pasileidžia į savo nuodėmes su Higgins Clark knygomis

Tai va, kai darbas reikalauja pasukti galvelę, kaip tik atsipalaidavimui norisi kažko paprasto, kartais net primityvaus Na ar kaip šiaip kažkokias gyvenimiškas problemas (kurių daugelis mūsų turi) sprendžiam. Rimtai knygai reikia rasti ir laiko, ir tinkamo nusiteikimo, susikaupimo.

tai aišku

Pritariu del Higgins Clark, tikrai visur labai panasus siuzetas, turtinga moteris Niujorke. Nors zudika atspeju ne visda Ir vis tiek pasirodzius naujai knygai neatsispiriu

O man nelabai „Dvynių dienoraštis”, knygos neskaičiau ir nenoriu, užteko filmo.

Jau kaip laukiu naujos Stepnovos knygos, jau nusipirkau, nors dar ir neišleista užklausiau, kad 17d. bus.
Neturiu kada į biblioteką nueit, tai verčiu savo biblioteką, skaitau Kronino „ Žvaigždės krenta žemyn”. Bet ne itin šita knyga patinka.
Prieš tai perskaičiau Cicėnaitės „Niujorko respublika”.Visai nebloga knygutė, patiko.

*Žinau, kad ši knyga man vis užkliūdavo, vis išnirdavo atsiliepimai apie ją, bet buvau pamiršusi kas per knyga. Ačiū tau, kad priminei

**Būtent Aš juos taip pat renkuosi, kai jau smegenukai persikrovę visokių rimtų, liūdnų kasdienybės dalykų ir nebesinori to paties rasti dar ir knygoje, tada imu detektyvą it tiesiog atsijungiu.

***Neskaičiau nė vieno iš tavo paminėto, reikės įsirašyti į atmintį, kai norėsis dar neskaityto detektyvo.

****O va aš Higgins jau seniai seniai mečiau skaityti, kaip tu Picoult



*Būtent, yra tikrai gerų detektyvų, būtent Grange ir Katzenbach'o (bent jau man) ir dar skandinavų autorių detektyvai bent jau man labai patinka. O va Peter James, Harlan Coben ir Mary Clark Higgnis jau manęs nebeveža.

** Labai patiko palyginimas

Žinok, jei pasitaikys proga, griebk ją. Tikrai nemanau, kad gailėsiesi

------

Man skandinavų ne visai visi, bet nemažai detektyvų autorių patinka. Tarkim, Nesbo bandžiau skaityti, bet na niekaip su juo nesisigyvenau, tai daugiau ir nebandžiau. Yra nemažai tokių, kurie detektyvų mylėtojų tarpe žinomi ir giriami, bet man nelipo. Tiesiog skonio skirtumai.
Todėl aš prieš pirkdama bandau visąlaik pavartyti ar susirasti ištrauką internete (ar patiks pats rašymo stilius). Na ir siužetas man tikrai ne paskutinėje vietoje.

-----
Peter James esu kelias knygas perskaičiusi ir vieną gal numetusi nebaigtą kaip nelabai sudominusią.
Jis tikrai nėra mano mėgstamiausių sąraše, būna ir geriau... Na bet jeigu nieko daugiau neturiu skaityti, visai tinka.
Harlan Coben gal net nesu skaičiusi.
O Mary Clark Higgnis dar vis sugundo mano nuodėmingą sielą

-----

va Nesbo taip ir nepaėmiau nė vienos knygos į rankas, nežinau net kodėl, tiesiog gal netraukia, nėra kažkokios konkrečios priežasties, tiesiog nepradėjau jo knygų skaityti ir matyt nebepradėsiu.

Tokių autorių kaip Grange ir Katzenbach knygas perku net neskaičius nei anotacijų, nei atsiliepimų, tiesiog griebiu, moku pinigus ir nešuos namo O kitų autorių knygas jau paskaitau, kas rašoma nugarėlėje ir perku tik tuo atveju, jeigu sudomina detektyvo tema, siužetinė linija, kartais įtakos turi net viršelis

Kaip tema maloniai atsigavusi
Aš taip ir nenuėjau dar iki bibliotekos pasiimti detektyvo, nes jau seniai noriu, o čia paskaičius dar labiau
Paskutinė skaityta Sarah Jio "Meilė tavo akyse", nerekomenduočiau jos, nors šios autorės knygas vis pasiimu kaip tiesiog lengvą/skanų/įtraukiantį skaitinį, kurį perskaitai per dieną ar dvi, bet ši neverta dėmesio, jei atsukčiau laiką nebeskaityčiau Dabar paskutinė jau iš namų lentynos (atsilaisvinu prieš knygų mugę ), Jojo Moyes "Šokanti su žirgais", dar tik kelis puslapius perskaičiau ir kažkodėl turiu nuojautą,kad gali nuvilti

Iš detektyvų ir trilerių man Nr. 1 Katzenbachas, Nr.2 Nesbo
Bet dar daug ir nesu skaičiusi autorių

Sielos sparnai mačiau skaitai "Panelės Smilos sniego jausmas", labai norėjau šią žiemą ją perskaityti, tad labai įdomus bus tavo atsiliepimas

Prieš kokius 12-14 metų du kartus pradėjau ją skaityti, bet vis nesiskaitė ji man Gal reiks duoti trečią galimybę

LRS naujiena turėtų būti labai įdomi

Vikas Swarup ŠEŠI ĮTARIAMIEJI

Žinok, jei aš pradedu kalbėt (šiuo atveju, rašyt), mane sunku būna užčiaupt