Jurga Ivanauskaitė "Agnijos magija". Senai bebuvau skaičiusi šios rašytojos knygą, tai iš pradžių sunkokai ta mano akis slinko tekstu, o smegenys iš viso kaip sraigytė šliaužė iš paskos. Žinoma, norėtųsi šiek tiek paprastesnės, aiškesnės teksto pateikimo ir minčių dėstymo formos, bet tada tai jau nebebūtų Ivanauskaitė. Tačiau vienu momentu kažkas spragtelėjo, tekstas išmetė kabliuką ir užkabino mano sielos gijas, pradėjo traukti vis gilyn į save kol tiesiog jame paskendau. Labai daug minčių rado atgarsį mano viduj - tiek širdy, tiek galvoje. Agnija su savo mąstymu, gyvenimu, priešpriešom, dvejonėmis, kartais savotišku nusispjovimu į taisykles, normas, gal net ir patį gyvenimą pasidarė tokia sava ir panaši į mane tokią, kokia kažkada buvau, gal net ir dabar esančią. Pilnai mėgautis knyga galbūt trukdė tik pati teksto forma, kartais kilometriniai sakiniai su dešimtimis sinonimų, veiksmų, jausmų, įspūdžių, lyg skubama viską viską susakyti, kad nebūtų užmiršta nė viena akimirka, nė viena smulkmena. Nors istorija kaip suprantu ir nėra visiškai Ivanauskaitės, bet man kažkodėl vis tiek buvo jaučiama jos dvasia, rašymo maniera. Mano akimis knyga apie savęs ir pasaulio tiesų ieškojimą, per klystkelius, blaškymąsi, keliones, pažintis su vyrais, kita kultūra. Trumpai - knyga patiko.
Skaitymas - atgaiva sielai.
Kokios mintys?
jėga 
