+-45 Mamos ir močiutės

Jau nusipirkau bilietus: Velykoms vykstam pas vaikus ir mžuosiu anūkus. 

Aurute, ir vėl savo brangiausią iškrapštysi iš namų 

Aurute, ir vėl savo brangiausią iškrapštysi iš namų 

Eglut, aš rašysiu , bet kaip ir kasmet namie prie kompo ir tik savo malonumui.Sutarėm, kad  malkų kirst važiuosim po pietų, tai spėsiu.Na, tas po pietų tai simboliškai, pavalgysim , pašersim gyvulius ir norėtumėm apie pirmą dienos būt miške   Aišku, jei oras leis, nes pereitą savaitgalį ištisai ir lijo, ir snigo, tai į mišką iš viso neišvažiavom.
O mes gyvenam visai nelinksmom nuotaikom, matėm išspausdintą rajono mokyklų uždarymo, reorganizavimo planą trims metams į priekį Po trijų metų rajone turėtų nelikti nė vienos pagrindinės mokyklos kaime, mieste tik progimnazijos ir  išgrynintos gimnazijos, o miesteliuose gimnazijos, kur yra visos 12 klasių.O kur reiks eiti mokytis baigus aštuonias klases tokiam neypatingai gabiam mokinukui? Pas mus artimiausias miestelis už 18 kilometrų, miestas su savo išgryninta gimnazija arčiau, bet ten ne visi pageidaujami, atsirenka pagal pažangumą
Taigi, blogiausiu atveju, nuo rudens aš bedarbė, geriausiu-darbo turėsiu dar tris metus.Galų gale, mažėjant klasių komplektams, turėtų mažinti  ir etatus
Ir kažkaip liūdna darosi, kai į tą pačią mokyklą ėjo mano vyras, klasėse buvo po 24 mokinius,  kūrenama buvo malkomis, , būdavo, kad klasėse tebūdavo ir po 7 laipsnius šilumos, tualetas lauke už kokių 50 metrų, vanduo atsigerti bačkutėje su kraneliu.Kai mokyklą lankė mūsų vaikai, jau buvo vanduo šaltas  iš artezinio, tualetas dar lauke, 1995-1996 metų žiemą suvedė radijatorius, pradėjo šildyti elektra, klasėse dar buvo apie 15 vaikų.Dabar turim plastikinius langus, šildomės granulėmis, ir temperatūra nenukrenta žemiau dvidešimties, šiltas, šaltas vanduo, vidiniuose tualetuose net bide pastatyti, o vaikų nebėra Yra klasių kur tik trys vaikai, tai jos sujungtos.Pradinukų dar mažiau Nuo rudens nebeturėsim devintos klasės, nors dešimtokai dar bus, o toliau bus dar blogiau, vis mažėsim ir mažėsim...
Nelabai liūdžiu.O gal atsivers naujas gyvenimo etapas, gal turėsiu laiko išmokt megzti naująją mezgimo mašina Darbo stažą turiu, jei nesugalvos padidinti, o rasti darbo mano amžiauje jau šansų nebėra

Su švente visas
Šiandien išsiviriau pietus ir su visais puodais ,bliūdais pas mamą.Jau senutė ta mano mama.Gyvena viena, pas nieką eiti nenori.Toks pastovus kaltės jausmas manyje.Bijau palikti vieną ,kartu gyventi neišeina.Oi ta senatvė....Prinešam malkų,vandens,nuperkam maisto ir viskas.

Nors mano mama dar nebuvo tiek sena, 75-76 metai tada buvo, bet dėl sąnarių nebegalėjo vaikščioti, tai mes du metus kas savaitę važiuodavom pas ją prinešti malkų ir nupirkti maisto iš parduotuvės.Šaltas vanduo  ir kanalizacija buvo.Vasarą, aišku, dar reikėjo daržą pasėt, nuravėt, rudenį nurauti, gėles nuravėt, žolę nupjauti.O ugnį dar pasikurdavo ir valgyt pasidarydavo.Bet pabaigoj turbūt mažai bepasidarydavo , nes parsivežėm visai nusilpusią ir nebegalinčią atsisėsti.Reikėdavo padėt atsisėst, atsistot.Bet pas mus atsigavo, ir tai jau pati padaro, nereikia pagalbos.Išimtys, aišku, buvo, koma buvo, uždegimai, ligoninėj pora kartų gulėjo.Dabar jau 3,5 metų pas mane gyvena Skaito knygas, aš parnešu iš bibliotekos, bet greit pavargsta ir daaaug miega Turbūt kokį 15-16 valandų per parą , nemiga tikrai jos nevargina.Mane neramina tas jos vis didėjantis poreikis miegui
Mama irgi nenorėjo niekur važiuoti, norėjo savo namuos gyventi.Bet, kai apvirto ir nebepajėgė atsikelti, suprato, kad taip gali negyvai sušalti ir pati paskambino, kad mes pasiimtume.Tada išgulėjo, kol kaimynė atėjo ir ją rado, neilgai, kokią valandą gal