QUOTE(Milao @ 2015 10 12, 15:40)
Mano siūlytas variantas - sumontuoti rekuperatorių pagal pilną programą, ir palikti visus tuos raudonus kaiščius, išskyrus vieną padavimo vamzdį ir vieną ištraukimo.
Ar daryti ištraukimą/padavimą abiejuose aukštuose, ar pakaktų ir pirmame? Man atrodo, kad abiejuose būtų geriau. Kas blogiausio dėl dulkių gali nutikti vėdinimo sistemai?
Papildyta:QUOTE(Milao @ 2015 10 12, 15:40)
Bet variantas iš tikro analogiškas pravertam langui.
O kaip apdailos medžiagos reaguoja į pravertus langus? Lauke -20, glaistomos ar dažomos sienos. Ir nusprendžiame pravėdinti pradarydami langus? Įtariu, kad taip galima sugadinti visą apdailą. Ar vėdinimą daryti tik minimaliai pradarant langus, kad bent šiek tiek pasikeistų vidaus oras?
Papildyta:QUOTE(mintas @ 2015 10 12, 16:04)
Nešvariose patalpose visi ortakiai užkišti, vėdinama atidarant langus, į šilumos nuostolius nekreipiama dėmesio. Tik per langus ir gali normaliai prasivėdinti.
Kiek praveri langus: daug ar mažai? Kiek laiko laikai pravertus? Kiek kartų į parą atidarinėji? Kokia tuo metu viduje daroma apdaila?
Papildyta:QUOTE(mintas @ 2015 10 12, 16:04)
Jei vėdinti per atskitą ortakį, razultate turėsi tą patį, kaip ir su atidarytais langais. Nematau prasmės, nes vargo pakurti daug, o naudos lyginant su atidarytais langais absoliučiai jokios. Ar per triūbą, ar per atidarytus langus bus pučiamas lauko temperatūros oras.
Labai logiška. Kaip ir neapsimoka daryti papildomos laikinos ventiliacinės sistemos.
Klausimas tik vienas:
1. Kol vyks apdaila bandyti prasivėdinti karts nuo karto atidarant langus?
2. Statyti rekuperatorių ir daryti po kelis ištraukimo/padavimo taškus abiejuose aukštuose?