Įkraunama...
Įkraunama...

A, A+, A++, Pasyvus namas - 35

D160 ortakį aš susidėjau PE techninį vamzdį. Be to, kad PE kaip medžiaga yra tinkamesnė orui transportuoti už PVC, dar yra praktinis klojimo aspektas. PE techninis vamzdis lankstus. Kaip nori, taip vingiuoji. Naudoti PVC kanalizacijos vamzdžius ortakynui po pamatu - daug vargo su jungimais, alkūnėm, pjaustymais, projektavimais, komplektavimais, ir. t.t. Na ir kaina. Nor šiaip metras PE ar PVC vamzdžio nedaug skiriasi (PE naudai), bet pridėjus visokias alkūnes jungtis, skirtumas taps jau juntamas.
Jei iš po pamato grįžta pliusinis glikolis, manau galim laikyti kad gruntas vis dar susitvarko su šalčiu, įšąlo tikimybė nedidelė. Aišku jei paduodamas į ŽŠ glikolis visada tik pliusinis, tai jau garantuotas reikalas.
QUOTE(mintas @ 2015 11 18, 23:57)
Kas dėl ortakinio ŽŠ, tai juk yra ir kietesnių vamzdžių. Nors čia ir peikiami kanalizacijos vamzdžiai, bet manau, kad šiam tikslui jie turėtų tikti, o virš šių tai ir tamstai sekėsi tankinti gruntą  mirksiukas.gif .
Dėl įšalo, tai reikėtų bijoti ne gryžtamo iš ŽŠ minuso, bet net ir paduodamo į ŽŠ. <{POST_SNAPBACK}>


Kad nepasirodytų viskas per daug paprasta, paminėsiu, kad dar yra ir tarpinis D25 variantas smile.gif
Vamzdžiai standartiškai buktose po 100m. Bet kad ir būtų galimybė 200m vamzdį gauti ar susivirinti iš dviejų - tokio ilgio vieną kilpą daryti jokiu būdu nerekomenduoju. Maniškiai 200m sudalinti berods į 7 kilpas.
QUOTE(darius333 @ 2015 11 19, 09:17)
Kaip suprantu reiktu apsistoti ties pasirinkimu tarp 20 ir 32 vamzdzio. Klojant 32 butu imanoma vingiuot kilpa iki 200 m. o is 20-uko matit tektu kloti dvi po 100 m.
Nors ziurint i esama situacijos plota 7x10.5 isietu pavingiuoti tik 157 metro. Tai matyt teks kloti tik viena kilpa  g.gif
Kas liecia PVC kanalizacini vamzdi butent tokios medziagos ir nenorejau oriniam ZS, geriausia butu buve rinktis nerud pliena, bet kaina  doh.gif  doh.gif  doh.gif O pasnekejus su Korida is viso kilo abejoniu del orinio ZS per vamzdi. Todel ir svarstau idedamass tik vazmdio kaina ir savo darba poros valadu pasidaryti nebrangu glikolini ZS rekupui tiek vasarai tiek ziemai.  bigsmile.gif <{POST_SNAPBACK}>


Aš pirmiausia pasiklojau kanalizaciją, po to paklojau ŽŠ vamzdukus, ir tada jau pyliau žvyrą iki reikiamo lygio ir tankinau. Tokia darbų eiga pasirodė logiškesnė, nei kad pirmiausia užpilti žvyrą, o po visas tranšėjas kasti papildomai 40cm giliau.
ŽŠ kontūras į kanalizacijos tranšėją pagrinde todėl, kad tai tiesiog maksimalus iškastos tranšėjos išnaudojimas. Vienas kasimas, du vamzdynai. Gal ir nebus labai didelio efekto iš nuotėkų šilumos, bet kad nepakenks, tai tikrai.
QUOTE(BangaS @ 2015 11 19, 09:26)
*** teisus dėl kasiojimo. Privingiavus vamzdžio paskui bus sunku pravesti kanalizacijos įvadus, kurie bus giliau šio vamzduko.  Nors iš esmės galima ir virš jų pravesti kanalizaciją.
Kanalizacijos vamzdis yra gana storas, jo viduje minkštas, korėtas PVC  su neblogomis termoizoliacinėmis savybėmis ir tas šiltas vanduo taip lengvai šilumos neatiduoda, o nusineša toli toli. Įvertinus, kad šiltas vanduo ten teka tik 2-4% bendro laiko ir taip prastai atiduoda šilumą į aplinką, galėčiau pasakyti, kad iš tų 2500-3500kWhA nubėgančių į kanalizaciją išeis pasisavinti labai nedidelę dalį šiuo būdu. <{POST_SNAPBACK}>
Atsakyti
QUOTE(BangaS @ 2015 11 19, 09:26)
Cibuli, čia ne geoterminį po namu vedžioja, o GŽŠ, kurio galingumas ženkliai mažesnis.

Ar tikrai? Aš kalbėjau apie Milao atvejį. O jis kiek supratau geoterminio kontūrą po PP plokšte pakišo. Darius greičiausiai kalbėjo apie ŽŠ po PP, bet tai du skirtingi variantai.
Atsakyti
Nėra esminio skirtumo - ar tai glikolinis ŽŠ kontūras rekuperatoriaus atitirpinimui, ar geoterminis kontūras, nebent išskyrus galios niuansus. Bent jau mano atveju tai tikrai. Kai klojau vamzdukus, net neįsivaizdavau ar juos naudosiu kaip glikolinį ŽŠ tiekiamo oro pašildymui, ar su geoterminiu siurbliu, ar tik saulės kolektorių perteklinės šilumos nuvedimui, ar gal iš vis nenaudosiu. Dabar mintys labiausiai linksta link panaudojimo varianto ŠS maitinimas + perteklinės šilumos nuvedimas. Tik iki galutinio sprendimo toli dar.
QUOTE(cibulis @ 2015 11 19, 14:18)
Ar tikrai? Aš kalbėjau apie Milao atvejį. O jis kiek supratau geoterminio kontūrą po PP plokšte pakišo. Darius greičiausiai kalbėjo apie ŽŠ po PP, bet tai du skirtingi variantai. <{POST_SNAPBACK}>
Atsakyti
QUOTE(BangaS @ 2015 11 19, 10:26)
2xd20 gal ir geriau už vieną d32. 
Įšalo nebijočiau, nes žvyras bus sausas, o po juo smėlis. Namo pamatų perimetrą daug stipriau veikia įšalas nei toks vamzdelis paveiktų ir perimetre daugiau drėgmės.
Kita vertus reikia gero cirkuliacinio ir gero pralaidumo, kad temeratūrų skirtumas vamzdžio galiuose neviršytų 2-3C.

Dar viena mintis būtų kilpos šaltąją pradžią pavedžioti lauke, tik jau reikėtų pasikasti daugiau.

Nors iš kitos pusės +20m gręžinio kainuotų +400 eur ir tikriausiai būtų įmanoma išsiversti be papildomo cirkuliacinio (100-150eur) skirto grynai GŽŠ, užprogramavus ŠS cirkuliacinį veikti pastoviai kai lauke minusas. Gerai pagalvojus irgi neblogas variantas. Mažiau galvos skausmo, mažiau santechnikos.

Kol kas nezinau kiek kainuotu grezinys, bet galvoju, kad pora kilpu 25 vamzdzio po 70 m tikrai karves nekainuos schmoll.gif O ar paskui panaudosiu ... gal tik vasaros metu vesinimui, gal ..., o gal viskas bus tik nuo SS g.gif
Gilau ikasiu tik kanalizacija ir gal dar krosnelei oro padavimo vamzdi (kad nemaisytu paskui vamzdelius vedzioti) - t.y. nuo dabartinio smelio lygio, paskui ant GZS vamzdeliu apie 30 cm zvyro ir jau pamato konstrukcija.
Atsakyti
Iškritus pirmam šių metų sniegui, šiek tiek pasižvalgiau po apylinkės stogus. Štai mano namo šiaurinė stogo pusė, o čia - pietinė pusė. Kaip matyti sniegas vienodu sluoksniu nuklojęs stogą, todėl sakau, kad gal gerai apšiltintas. Tik pietų pusėje, kur yra palangės, matyti aptirpęs sniegas. Toje vietoje dėtas plonas XPS sluoksnis, taip pat yra paliktas mažas tarpelis, kad būtų kur užkišti skardinę palangę. Panašu, kad tenai yra šalčio tiltas. Dar prieš dedant vidaus palanges tas vietas iš vidaus bus galima papildomai šiek tiek apšiltinti.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 23 lapkričio 2015 - 11:25
QUOTE(cibulis @ 2015 11 23, 12:23)
Iškritus pirmam šių metų sniegui, šiek tiek pasižvalgiau po apylinkės stogus. Štai mano namo šiaurinė stogo pusė, o čia - pietinė pusė. Kaip matyti sniegas vienodu sluoksniu nuklojęs stogą, todėl sakau, kad gal gerai apšiltintas. Tik pietų pusėje, kur yra palangės, matyti aptirpęs sniegas. Toje vietoje dėtas plonas XPS sluoksnis, taip pat yra paliktas mažas tarpelis, kad būtų kur užkišti skardinę palangę. Panašu, kad tenai yra šalčio tiltas. Dar prieš dedant vidaus palanges tas vietas iš vidaus bus galima papildomai šiek tiek apšiltinti.



O gal tiesiog neužsnigo dėl stogelio? Ties sniego užtvara irgi neapsnigta, bet ne šalčio tiltas.
Atsakyti
QUOTE(13b @ 2015 11 23, 12:27)
O gal tiesiog neužsnigo dėl stogelio? Ties sniego užtvara irgi neapsnigta, bet ne šalčio tiltas.

Gal. Nežinau.
Atsakyti
Turiu katilinėje kelias nemažas skyles, kurios yra šalčio tiltai. Geoterminio įvadams yra 4 skylės (vienos diametras 110 mm), dar vandeniui turiu dvi skyles (diametras vienos - 50 mm). Gal kas turite minčių kaip būtų galima apšiltinti, užsandarinti.

Esmė tokia, kad tų skylių negaliu aklinai užkišti. Turi būti galimybė, jei kada prireiks, jas atsidaryti ir prakišti komunikacijas. Pvz., vandens skylės. Viena panaudota dabar nuo gręžinio vandenį atvesti, o kitą palikau rezervui, kad būtų kur prakišti miesto vandenį, kai jis ateis.

Kaip kiti sandarinote savo komunikacijų įvadus? Gal palikote skylių perspektyvai? Kokie būtų sprendimai, praktika?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 23 lapkričio 2015 - 17:00
QUOTE(cibulis @ 2015 11 23, 16:59)
Turiu katilinėje kelias nemažas skyles, kurios yra šalčio tiltai. Geoterminio įvadams yra 4 skylės (vienos diametras 110 mm), dar vandeniui turiu dvi skyles (diametras vienos - 50 mm). Gal kas turite minčių kaip būtų galima apšiltinti, užsandarinti.

Esmė tokia, kad tų skylių negaliu aklinai užkišti. Turi būti galimybė, jei kada prireiks, jas atsidaryti ir prakišti komunikacijas. Pvz., vandens skylės. Viena panaudota dabar nuo gręžinio vandenį atvesti, o kitą palikau rezervui, kad būtų kur prakišti miesto vandenį, kai jis ateis.

Kaip kiti sandarinote savo komunikacijų įvadus? Gal palikote skylių perspektyvai? Kokie būtų sprendimai, praktika?


Vamzdžių galai laikinai sandarinami tokiu principu:
user posted image
Atsakyti
Aš tai pripūčiau likusiu putų.
Reikalui esant lengva iškrapštyt smile.gif

QUOTE(cibulis @ 2015 11 23, 15:59)
Turiu katilinėje kelias nemažas skyles, kurios yra šalčio tiltai. Geoterminio įvadams yra 4 skylės (vienos diametras 110 mm), dar vandeniui turiu dvi skyles (diametras vienos - 50 mm). Gal kas turite minčių kaip būtų galima apšiltinti, užsandarinti.

Esmė tokia, kad tų skylių negaliu aklinai užkišti. Turi būti galimybė, jei kada prireiks, jas atsidaryti ir prakišti komunikacijas. Pvz., vandens skylės. Viena panaudota dabar nuo gręžinio vandenį atvesti, o kitą palikau rezervui, kad būtų kur prakišti miesto vandenį, kai jis ateis.

Kaip kiti sandarinote savo komunikacijų įvadus? Gal palikote skylių perspektyvai? Kokie būtų sprendimai, praktika?

Atsakyti
QUOTE(BangaS @ 2015 11 25, 08:57)
Vamzdžių galai laikinai sandarinami tokiu principu:
user posted image

Aš kalbu apie šitą ir šitą vietą. Čia stiklainio principas netinka.
Papildyta:
QUOTE(arkava @ 2015 11 25, 09:37)
Aš tai pripūčiau  likusiu  putų.
Reikalui esant  lengva iškrapštyt  smile.gif

Man irgi atrodo, kad vienas geriausių variantų. Tik dar kažkokį dangtį ar kamštį reikėtų uždėti, kad gražiau atrodytų. Gal kažką apie tai galvojai?
Atsakyti
Tokiu vietu nebuvo. Kad labai kristu į akis

QUOTE(cibulis @ 2015 11 25, 09:24)
. Gal kažką apie tai galvojai?

Atsakyti