Na, isvarza nelygi bet that kokiai isvarzai. As parodyciau veterinarui. Mano kate turejo isvarza tai ja isoperavo tuo pat metu kai kastravo. Befuddled the isvarzos gali nieko blogo buti, bet jei suo aktyvus as greiciausiai operuociau vis tik
Veterinaras matė tą išvaržą, bet tuomet ją dar buvo galima įstumti. Dabar tas bumbuliukas nebeįsistumia, yra gan ryškiai matomas. Nei mums, nei šuniui tai nekliūna, bet bijau, kad kokia bėda su laiku neišlįstų. Jaučiu, reikia stebėti ar ne didėja
Čia vaizdas prieš tris mėnesius:
Milli irgi turėjo išvaržą, su laiku, bet labai po nedaug ji didėjo, po keleto metų jau irgi pilnai neįsistumdavo atgal. Vetams prie progos vis parodydavau, bet sakė nieko, nepavojinga, sutvarkė kitos operacijos metu kai Milli jau 10 m. buvo. Tad aš žiūrėčiau ką vetai sakys.
O aš vakar apturėjau streso sočiai 10 vakaro gal kokius 3 kartus su šuniu bėgom laukan,nes pradėjo žiaugčiot...tai išbėgus pilnais nasrais žolę puolė ėst ir vemt...vėl ėst ir vemt Pasiskaičiau,kad tiesiog gali būt skrandžio valymas nuo plaukų,kirminų ar per didelio rūgštingumo eisiu šiandien prigriebt vaistų nuo kirminų...
O aš vakar apturėjau streso sočiai 10 vakaro gal kokius 3 kartus su šuniu bėgom laukan,nes pradėjo žiaugčiot...tai išbėgus pilnais nasrais žolę puolė ėst ir vemt...vėl ėst ir vemt
Pasiskaičiau,kad tiesiog gali būt skrandžio valymas nuo plaukų,kirminų ar per didelio rūgštingumo eisiu šiandien prigriebt vaistų nuo kirminų...
nu koks badas...šiandien visas gurgiančiu pilvu sąžinės priekaištu buvo, tai valgyt daviau. Bliūdą laižė taip,lyg būtų 10-as pasaulio stebuklas tik va kietaširdė mamka dabavkės nebedavė tai va užsišaukiau su tais vaistais užsimiršus ...be šeštadienio nenueisiu,nes gi dirbu jau kaip nervina mane tas darbo grafikas,tai negaliu...kad dar nors verta būtų
nu koks badas...šiandien visas gurgiančiu pilvu sąžinės priekaištu buvo, tai valgyt daviau. Bliūdą laižė taip,lyg būtų 10-as pasaulio stebuklas tik va kietaširdė mamka dabavkės nebedavė tai va užsišaukiau su tais vaistais užsimiršus ...be šeštadienio nenueisiu,nes gi dirbu jau kaip nervina mane tas darbo grafikas,tai negaliu...kad dar nors verta būtų
Pats geriausias skrandžio vaistas - bado diena su vandeniu. Pagurgia pilvas, susitvarko viskas. Pati sau irgi tą taikau. Vaistų imuosi tik tada, jei vėmimas ar viduriavimas nesusitvarko po paros laisvo laiko skrandžiui. Iškrovos dienas gauna ir šunys. Dažniausiai sekmadieniais.
vajej vajej...aš pati pavalgyt mėgstu,tai man jau siaubų siaubas būtų dar ir namų lepūnėlį dvasint
juokauju. Žinau,kad gamtoj gyvuliai patys badu gydosi,kad plius nereikalingai organizmo neapkrautų. Bet vargiai namie atlaikyčiau priekaištingus žvilgsnius ir seilių varvinimą juolab, kad ir pati,kaip sakiau, maisto fanė
mes irgi darom bado dienas, bet nepasakyčiau,kad jos maniškei labai tinka. Būna, kartais, po bado dienos, net sunkiai virškinap pirmą dieną po bado. Turim vaistinėlėje stebuklingą vaistą, kurį dar senai esant skrandžio bėdoms rekomendavo vienas veterinaras - žmogišką Almagel. Jei tik pradeda žiaugčiot ir matau,kad jau nebus gerai, bėgs ėst, ryt žolės - šaukštas almagelio ir problemos nėra. Dar jei ji nuo tos žolės bent išsivemtų tuos kažkokius negerumus tada tiek to, bet ji iš tų,kur gali suėsti visą pievą ir nė kiek nevems..
Vasarą per karščius apturėjom kitą siaubą - supratau,kad mano taira susirgo piometra... Jau važiuodama į veterinariją žinojau, kuo serga, nes požymiai buvo vadovėliniai.. Toliau kraujo tyrimai, apžiūra, echoskopas tik patvirtino. Sekančią dieną operavo, ač D buvo pastebėta laiku, kai dar nebuvo kepenų ir inkstų pakenkimų. Operacija praėjo gerai, pooperacinis kiek sunkesnis periodas, nes už lango 33 žaizda tarp pieno liaukių, buvo momentas, kai skaudėjo. Dabar du mėnesiai po opeacijos - juokauju, kad turbūt dalį santūrumo išpjovė - žaisminga kaip niekad, o dabar ir rujų nebeturės, nes buvo išimtas visas fabrikėlis