QUOTE(lututė @ 2016 01 17, 15:14)
Nepyk,bet nekoks patarimas.Šuo ne striukė,kurią pasimatavus nusprendi kad-ai,per didelė.Grąžinu pardavėjui.Kaip ten bebūtų,kiekviienas perdavimas iš rankų į rankas yra šokas.Ką reiškia tie lūkesčiai? Kad gausi idealų ir "gatavą" pagal visus norus ? Nesąmonė.O jei "netiks" ir antras ir trečias ?
Manau,kad visiškai ne čia esmė.Tik reik padrąsinimo ir palaikymo.
kategoriškai nesutinku
normalus stabilios psichikos šuo apie šeimininką pamiršta po 3 dienų... čia mums žmonėms malonu galvoti, kad šunys mus myli ir tt... o jie dar ir kokie egoistai
todėl mano nuomone, jeigu supranti, kad na ne tavo šuo ir kad kažkas kitas gal suteiktų jam geresnį gyvenimą, kodėl gi neradus jam kitų geresnių namų? žinoma labia atsakingai ir nemetant į gatvę
na pvz pas vilkus kai gaujos vadas pasensta ir jį nukovęs ateina naujas jaunas vadas, visa gauja gi neseka paskui seniuką, nes jį labiau myli, o lieka su nauju jaunu vadu ir apie seniuką niekas nebeprisimena. tas pats ir su šeimininkais. paimtas į naujus namus pirmas dienas šuo gali kiek pasiblaškyti, nes nepažįstama vieta, neaišku kas ir kaip, bet per porą dienų pripranta ir gyvena sau toliau.
va pvz vasarą 4 dienom buvau paėmus draugės vokietukę, kol ta iškeliavus buvo. ta kalytė visada ir visur buvo su šeimininke, net darbe kartu, nes ta dirba kinologe, miegodavo kartu lovoje. tai va atkeliavus pas mane ji cypė, nerimavo, aš turėjau visą vakarą su ja cackintis, net miegojom kitam kambary, nes jai labia reikėjo, kad kas ją apkabinęs gulėtų, o vyras nenorėjo priimti didelio šuns į lovą. ir ką? jau kitą dieną ta kalytė susitaikė su mintim, kad dabar aš jos mamka ir pradėjo mane mylėt
žinoma, grįžus šeimininkei džiaugsmo buvo pilnos kelnės