Su šventėm visas!
Mes tai ilsimės. Nuo visko. Nuo žmonių, maisto ir visuotinės psichozės
šunys išlepę namie. Buvom per Kalėdas kaime, tai tūsinosi iki nuvirtimo, po to dvi dienas gulėjo pasliki.
Kai orai atvėso dabar staigiau, pas mus šiek tiek daugiau pašildė ir šunys "susijaukė". Pepė namie patapo itin pasyvi - aš išsigandau, kad erkė kokia nebūtų. Vis tik šiltas gruodis buvo. Nepasitvirtino tyrimai. O dabar va dvi dienas Gralis nuolat lekavo, labai neramus, inkščia, nuolat dūsauja ir verkšlena. Maniau, kad rujoja kažkas, bet velnių nurašius nieks nepasikeitė (dažniausiai nurimsta tokiu metu). Man vėl įvairios mintys galvon sulindo - nuo erkių ligų iki širdies nepakankamumo ir plaučių vėžio (masyvus šuo vis tik ir jau šeštą jubiliejų atšventė). Vėlgi spėjimai nepasitvirtino. Veterinaras gūžčioja pečiais. Gerai, kad normalus ir mane pažįsta
Iš esmės vakar netikėtai pačiai sau radau abiem šunim tinkantį vaistą - pravėriau namie langą ir palikau per naktį mikroventiliaciją. Viena atkuto ir tapo normaliai aktyvi, kitas akivaizdžiai pagaliau išsimiegojo nebedūsaudamas
Aš nerengiu šunų, kol nėra -20. Tik tada aprengiu Pepę. Gralio nesu rengus. Nesu per gyvenimą mačius, kad jis sušalęs būtų. Kojas pakilnoja, kai būna -30, ir viskas. Pepė kilnoja kojas nuo -3. Tai tos kojos man ne rodiklis
gauna palakstyt, neleidžiu stovėt vietoj ir baigiasi maivymaisi
tai reik kažko tam nuotaikos palaikymui. Man visada šunų mimikos juokingos-surūgę arba linksmi veideliai 
Juk vien kvapas-drėgmės,sakų,samanų atgaivina visus pojūčius 
...visas labai susiderinęs 
