Ačiū už sveikinimus mano kavalieriui !
Su vėjeliu metai pralėkė.
Kai pirmas vaikas būna kaip tas akies vyzdys, tiek daug nežinomybės, tiek klausimų, tiek tūpčiojimo ir kiekvieno pirskučio sureikšminimo, tai jau šis - atrodo pats sau užaugo, be jokių pastangų
Su spartuoliais balandinukais nelenktyniaujam, mūsų pasiekimai - savo tempu,
stovi įsikibęs, vedžiojamas už rankyčių dar svyruoja kaip girtas, ir vaikščiojimu labai nesižavi, bet tai nėra ko norėti, ant savo kojyčių stovi tik geras 3 savaites... Iki tikro vaikščiojimo dar toli. Pagaliau pramoko šliaužti - tokia šliaužimo ir ropojimo kombinacija. Bet kai nusibosta , vis tiek jam paprasčiau ir greičiau nusiristi
Toks labai inteligentiškas vaikas, jau judesiai tokie minkšti, delikatūs, kaip lėlytės
Manau chuligano iš jo nebus.
Kalbų irgi dar nevarinėja , lyg ir sąmoningai naudoja 'mam, amam' - kai jau reikalas eina link maisto. 'mama' kartais gaunasi, kartais ne, dar 'ate-ate'. Na, bet kaip tokiam vyrui skaitau užtenka
Aiškus potraukis į visokią aparatūrą, mygtukus, jau prie kokios stereo sistemos jei gauna prisiliesti, tai net nuščiūva iš susižavėjimo ir įdomumo. Prie kompo neleidžiu, bijau kad manęs neprileis po to
Valgo ir su mumis, ir dar savo košių gauna. Apetitu nesiskundžia. Bet šiaip nedidukas, lengvas vaikas, sveria apie 9kg, ūgis kokie 76cm.
Tik su naktiniais mišiniais vis dar nepavyksta atsisveikinti. Anaiptol - prieš kurį laiką jau pakakdavo vieno butelio, o dabar jau du turiu pasiruošti, o vieną naktį net trečio išsireikalavo
Geros dienos!
p.s. Sūnelio gimtadienio proga pas mus gandrai sugrįžo į gandralizdį
(ne visai pas mus, netoliese stulpas yra, bet iš mano miegamojo lovos tiesiai prieš langą matau)
.Bark kiek nori,vistiek savo daro 
