Pirmoji Arabų pavasario revoliucija Jazminų buvo sėkmingiausia. Sklandžias ir efektyvias permainas pasikeitusiame Tunise prestižine Taikos premija įvertino ir Nobelio komitetas.
Tuniso perėjimas į demokratiją dabar vadinamas Jazminų revoliucija. Tai buvo pirmoji arabų šalis, kurioje kilo masiniai protestai, ir pats geriausias pavyzdys, kad išsikovoti žodžio laisvę, teisę į nuomonę ir savimonę tikrai įmanoma, o vienokia ar kitokia demokratijos forma įmanoma net ir šalyje, neturinčioje panašios patirties ar kultūros.
Jazminų revoliucija vadinami 2010 m. gruodį Tunise dėl nepasitenkinimo valdžia, korupcijos, žodžio laisvės, bado prasidėję protestai, riaušės bei demonstracijos. Revoliucijos pradžia laikomas gatvės prekeivio Alo Bouazizi susideginimas prie Vyriausybės pastato. Neramumai persikėlė ir į kitas arabų valstybes: Egiptą, Jemeną ir kt.
Nobelio taikos premija atiteko Tuniso Nacionalinio dialogo kvartetui už jo vaidmenį šaliai pereinant į demokratiją.
Nobelio premijos komiteto pirmininkė sakė, kad grupė įnešė lemiamą indėlį į pliuralistinės demokratijos statybą šalyje po 2011 m. revoliucijos. Kvartetas buvo tarp 273 kandidatų laimėti šį prestižinį apdovanojimą. Angela Merkel buvo tarp tikėtiniausių kandidatų.
Tuniso kvartetą sudarė keturios organizacijos: Tuniso generalinė darbo sąjunga, Tuniso pramonės, prekybos ir amatų konfederacija, Tuniso žmogaus teisių lyga ir Tuniso advokatų susivienijimas.
Tuniso kvartetas buvo sukurtas 2013 m., kai kilo pavojus demokratijos procesui šalyje, prasidėjus socialiniams neramumams ir politinėms žmogžudystėms. Kvartetas įsteigė alternatyvų taikų politinį procesą, kai valstybė buvo ant pilietinio karo slenksčio.
Tai tapo instrumentu, įgalinusiu Tunisą per keletą metų sukurti konstitucinę sistemą ir vyriausybę, kuri garantuotų pamatines teises visai populiacijai, nepaisant žmonių lyties, politinių ir religinių įsitikinimų, teigė Komiteto pirmininkė Kaci Kullmann Five.
Pagal BBC
vadintis tei gali kaip nori, svarbu ta 'taika' iš tiesų taikiai atrodytų, o tai teraktai po teraktų
Dar nebuvo tos dienos kad Tunise kur nors nešaudytų. Ačių už tokį pliuralizmą.