Kažkaip vis neprisiruošiu parašyti.
Maila gyvena gerai, lyg ir ligos nepuola. Pora dienų pavėmė, matyt dėl plaukų skrandyje.
Po trijų dienų bus 10 mėnesių, jau visa pana.
Morčiaus dar nebuvo, o jeigu ir buvo, tai nepastebėjom. Bet manau jau jeigu bus, tai tikrai suprasim. Prisimenu kaip mūsų katei buvo, tai visi namai skambėjo.
Vėliau gal įkelsiu kokią nuotrauką. Dažnai jau nefotkinam, nes nelabai ir nori.
O šiaip labai miela katytė, pasikalbam mudvi, nors šiaip balso neišgirsi, bet su manim kalba. O kai nueinu į sklepą pakurti pečių, tai ohoho kokį balsą parodo.
Sidabre kaip gaila tavo katučių.
Va aš ir džiaugiuosi, kad visai saviškės laukan neleidžiu. Išeidavo ji į lauką į terasą ant laiptų, bet toliau neidavo, o aš ir nevedžiau. Bet žiūriu tie kieminiai katinai ir pas mus ant laiptų ateina, nors niekad jų nei šeriam, nei glostom. Tai nesaugu jai ir ant tų laiptų išeiti, nes gali pasigauti kokių blusų, ar bala žino dar kokių ligų. 
