Kaip visa tai iki skausmo pažįstama.
Grįžošnd iš mokyklos su dviem žaizdom ant veido. iš niekur nieko drąske per pamokos kol pasidarė žaizdos kaip po 1 eurą dydžio. Pamatė mažylę po mokyklos helouvyno šventės su padažytais plaukais. Ieškojo žirklių- vaikėsi po visą butą nukirpt jai plaukus. Tada sumastė, kad geriau bus ją nuskusti plikai. Užsikorė ant spintos prie pat lubų, kad paimtų elektrinę skutimo mašinėlę. Kai supratau ko jis ten ropščiasi, neleidau. Išvartė visus vazonus su gėlėm ir dar legų visą dėžę. Pamatė, kad vis dar lyja sugalvojo kad jam reikia namie lietsargio- kur turėjo mažas su makvynu. O jis seniai jau atiduotas... kadangi jo nėra, o kodėl nėra nesupranta- pradėjo žviegti kur jis. Ir čia tik gera valanda po grįžimo. Kiekviena diena kaip košmaras su juo. Maniškis moka būti ir labai meilus, lipšnus. Tai tos akimirkos nors ir trumpos šie tiek kompensuoja visas nesąmones.
Šaunuolis jūsų vyras. Aš galvojau, kad ir mano toks, gydytoja po gimimo sūnaus pasakė, kad 85 proc. tokių šeimų išsiskiria. Tai mes į tuos procentus ir pataikėm.
Maniškis dažniausiai sesei vyriausiai skambina. Irgi nervina ar ji dirba, ar egzaminas būdavo jam nepaaiškinsi. Dbr sesė išvažiavo su draugais helouvyno švęsti į klubą- tai jis sėdi prie lango ir lauks kol grįš. Kadangi žadėjo greit negrįsti, pradės psichuoti ir skambinėti- kur ji, laikas miegoti.
Dėl jūsų dukros, gerai, kad išvyko. Aš ir už tai, kad turėtų savo gyvenimus, negyventų sūnaus problemom. Vistiek nėra prošvaisčių pagerėjimo.
Jūs name gyvenat, gal kaime? negirdi kaimynai triukšmų? Turiu minčių keltis iš buto į kaimą, aptverti tvora, kad jis žinotų ribas, įrengti jam viską ir laukti pabaigos. O mažają kiek paauginti ir išsiųsti pas dičkius į užsienius.
Kiek jūsų mažiams metų, kad dar nesupranta jog brolis kitoks? Mano pagrandukei 10 metų- tai viską supranta ir gėdinasi jo, ir auklėja, ir protina, pažaidžia. Sudėtinga irgi su ja. Kad būtų lengviau nuraminti psichozes, kartais sūnui meluojam. Tai mažoji irgi išmoko meluoti, išsisukinėti. Aiškinam, ėjom pas psichologę, kad meluoti negerai. Supranta, bet kai mato tokį pavyzdį, kad sūnui meluojam- tai ir ji taip elgiasi. Jaučiuosi kaip dviveidė. darau viena, sakau kita.
mes mieste, namas 4 butų. O taip.. kaimynai girdi skandalus, bet per 11 metų nei karto nesikišo, nors įsivaizduoju ką galvoja 
kai mažas buvo, visas namas girdėdavo, kad maudau duše 
o gal ir bijo, nes girdi ir mato kaip praradus kantrybę klykiu, atėmusi mėtau per langą jo purvinus drabužius. Tos kantrybės kasdien vis mažėja, mąstau kaip kitos mamos ištveria?.. gal čia tik aš tokia cholerikė, kuri nesugeba būti normalia mama? 
ir patys kaimynai prieš kelis mėnesius persigandę skandalą ant viso kiemo iškėlė, kai pamatė maniškį tempiantį medinius ginklus į namo aikštelę, kurioje lakstė maži vaikai. Tie šaukt, kad neštų lankus, arbaletą, strėles, tas atgal jiems, kad neaiškintų, norės ir šaudys, nežinia kaip viskas būtų pasibaigę jei tuo momentu nebūtų vyro, tas greit visus nugesino, nors namie tai dar pusdienį teko kalbėtis, kad nurimtų ir nesiautėtų 
aišku, kokiam kaime gal ir geriau, mažiau kas girdėtų isterijas ir skandalus, mažiau apkalbų, kreivų žvilgsnių.. bet.. mano nuomone daug trūkumų, pvz. užsiplėš, kad kokio pagalio reikia ir išeis nežinia kur jei pražiopsočiau, va tada prasidėtų linksmybės, nes jei ir telefoną pasiimtų, nesugebėtų paaiškinti kur jis randasi (jau dabar būna, kad "grybauja", nesugeba pasakyti arba mirtina tyla, net pagalvoju, kad išsijungė telefonas)
tuomet suprantat kaip erzina tas manjakiškas skambinėjimas "kada gryši?" o kai gryždavo, moralizavimas vaikščiojant iš paskos iki ašarų..
mano mažieji 8 ir 6 metų, kadangi užaugo tokioje mišrainėje, jiems ir atrodo, kad kitaip nebūna, dabartinė padėtis: mama rėksnė, tėtis daug dirba, tad retai mato, sesė išsikraustė studentauti ir stengiasi kuo rečiau užsukti į svečius, na, brolis nestabilios nuotaikos, susierzina ir iškelia scenas jeigu kas čepsi, įjungtas filmukas, žaisti šalimais esančiame kambaryje negalima. Bet kada gali įsibrauti į jų kambarį ir nieko nepasakęs išjungti xbox, tada mažiausias ašarodamas parbėga pas mane, nes žaidimo neužsaugojo, brolis išjungė, neleidžia žaisti, aš aiškintis kodėl, tas savo teorijas dėstyt, aš jam aiškinti, kad kiekvienas turi savo teritorijas ir poreikių, tada pavargusi pasiuntu nes manęs negirdi ir savo dėsto, užverda barnių košė, mažieji klykia, kad jo nemyli, braunasi pas jį į kambarį aiškintis toliau, tas juos išmeta, užsibarakaduoja duris, tie spardyti
Tik vyriausioji žino, kad toks elgesys nėra norma, mama improvizuoja (meluoja), kad namie ramybė būtų ir mažiau isterijų. Dabar susimąsčiau, kad mažiausias kai kuriais dalykais beveik pasivijo protu dičkį, jau kartais sudvejoja kodėl didysis brolis nesugeba padaryti to kas yra elementaru
va, išėjo iki bankomato, nes sumąstė įsidėti pinigų į savo sąskaitą, kad žaidimams ištaškyti, dabar sėdžiu ir mąstau: sugebės bankomate susitvarkyti ar tiutiu pinigai?.. gryžti tai sugebės, mintinai kelią žino, o ar sugebės pinigus įsinešt?..
kai mažas buvo, visas namas girdėdavo, kad maudau duše o gal ir bijo, nes girdi ir mato kaip praradus kantrybę klykiu, atėmusi mėtau per langą jo purvinus drabužius. Tos kantrybės kasdien vis mažėja, mąstau kaip kitos mamos ištveria?.. gal čia tik aš tokia cholerikė, kuri nesugeba būti normalia mama? ir patys kaimynai prieš kelis mėnesius persigandę skandalą ant viso kiemo iškėlė, kai pamatė maniškį tempiantį medinius ginklus į namo aikštelę, kurioje lakstė maži vaikai. Tie šaukt, kad neštų lankus, arbaletą, strėles, tas atgal jiems, kad neaiškintų, norės ir šaudys, nežinia kaip viskas būtų pasibaigę jei tuo momentu nebūtų vyro, tas greit visus nugesino, nors namie tai dar pusdienį teko kalbėtis, kad nurimtų ir nesiautėtų aišku, kokiam kaime gal ir geriau, mažiau kas girdėtų isterijas ir skandalus, mažiau apkalbų, kreivų žvilgsnių.. bet.. mano nuomone daug trūkumų, pvz. užsiplėš, kad kokio pagalio reikia ir išeis nežinia kur jei pražiopsočiau, va tada prasidėtų linksmybės, nes jei ir telefoną pasiimtų, nesugebėtų paaiškinti kur jis randasi (jau dabar būna, kad "grybauja", nesugeba pasakyti arba mirtina tyla, net pagalvoju, kad išsijungė telefonas)
tuomet suprantat kaip erzina tas manjakiškas skambinėjimas "kada gryši?" o kai gryždavo, moralizavimas vaikščiojant iš paskos iki ašarų..
mano mažieji 8 ir 6 metų, kadangi užaugo tokioje mišrainėje, jiems ir atrodo, kad kitaip nebūna, dabartinė padėtis: mama rėksnė, tėtis daug dirba, tad retai mato, sesė išsikraustė studentauti ir stengiasi kuo rečiau užsukti į svečius, na, brolis nestabilios nuotaikos, susierzina ir iškelia scenas jeigu kas čepsi, įjungtas filmukas, žaisti šalimais esančiame kambaryje negalima. Bet kada gali įsibrauti į jų kambarį ir nieko nepasakęs išjungti xbox, tada mažiausias ašarodamas parbėga pas mane, nes žaidimo neužsaugojo, brolis išjungė, neleidžia žaisti, aš aiškintis kodėl, tas savo teorijas dėstyt, aš jam aiškinti, kad kiekvienas turi savo teritorijas ir poreikių, tada pavargusi pasiuntu nes manęs negirdi ir savo dėsto, užverda barnių košė, mažieji klykia, kad jo nemyli, braunasi pas jį į kambarį aiškintis toliau, tas juos išmeta, užsibarakaduoja duris, tie spardyti
Tik vyriausioji žino, kad toks elgesys nėra norma, mama improvizuoja (meluoja), kad namie ramybė būtų ir mažiau isterijų. Dabar susimąsčiau, kad mažiausias kai kuriais dalykais beveik pasivijo protu dičkį, jau kartais sudvejoja kodėl didysis brolis nesugeba padaryti to kas yra elementaru
va, išėjo iki bankomato, nes sumąstė įsidėti pinigų į savo sąskaitą, kad žaidimams ištaškyti, dabar sėdžiu ir mąstau: sugebės bankomate susitvarkyti ar tiutiu pinigai?.. gryžti tai sugebės, mintinai kelią žino, o ar sugebės pinigus įsinešt?..
Mano kaimynė apačioje anksčiau rašydavo skundus: policijai, vietinėms vaikų teisėms, Šalaševičiūtei. Kartais pagrįstai, kartais nelabai. Po vieno tokio atvejo "nelabai" per akistatą policijoj pagrasinau, kad į teismą už šmeižtą paduosiu, tai dbr jau n metų ramu. Pabamba tik ir viskas.
Aš ir cholerikė Nežinau, kaip kitos iškenčia. Religingi, tikintys man sako, kad Dievas davė tiek kiek galiu panešti tos kančios. Rekomenduoja melstis, Dievą tikėti- nes aš ateistė. Tai gal kitos maldose nusiramina.
Aš dbr galvoju, jog gerai, kad pas jus du mažiukai. Gal čia jūsų išsigelbėjimas gali būti. Tereikia išlaukti, kol jie dar kažkiek paaugs, jei abu bus draugiški, tai prieš vieną didelį brolį susivieniję atsilaikys. Sugalvos kaip užsibarikaduoti duris, pabėgti ar išsisukti. Ir dar jums padės, paguos bent. Ir vienas kitam bus atrama.
Ar mažiukai gerai tarpusavyje sutaria? Gal mažiukų kambaryje spyną įdėkit, gal sustabdytų brolį nuo netikėtų įėjimų.
Jūsiškio ginklų pomėgis priminė filmą "Pasikalbėkime apie Keviną". Baisu, kad kokia panaši nelaimė nenutiktų.
Maniškis mažo proto, kaip 2-3 metų, tai mąsto viską primityviai- randa peilį, žirkles, ar kas pasitaiko po ranka.
Jūsų protingas, bet su keistybėm, kurios gali būti pavojingesnės.
O sūnui negalia nustatyta? gaunat priežūrą?
Aš ir cholerikė
Nežinau, kaip kitos iškenčia. Religingi, tikintys man sako, kad Dievas davė tiek kiek galiu panešti tos kančios. Rekomenduoja melstis, Dievą tikėti- nes aš ateistė. Tai gal kitos maldose nusiramina. Aš dbr galvoju, jog gerai, kad pas jus du mažiukai. Gal čia jūsų išsigelbėjimas gali būti. Tereikia išlaukti, kol jie dar kažkiek paaugs, jei abu bus draugiški, tai prieš vieną didelį brolį susivieniję atsilaikys. Sugalvos kaip užsibarikaduoti duris, pabėgti ar išsisukti. Ir dar jums padės, paguos bent. Ir vienas kitam bus atrama.
Ar mažiukai gerai tarpusavyje sutaria? Gal mažiukų kambaryje spyną įdėkit, gal sustabdytų brolį nuo netikėtų įėjimų.
Jūsiškio ginklų pomėgis priminė filmą "Pasikalbėkime apie Keviną". Baisu, kad kokia panaši nelaimė nenutiktų.
Maniškis mažo proto, kaip 2-3 metų, tai mąsto viską primityviai- randa peilį, žirkles, ar kas pasitaiko po ranka.
Jūsų protingas, bet su keistybėm, kurios gali būti pavojingesnės.
O sūnui negalia nustatyta? gaunat priežūrą?
mažieji ir dabar susivienija kai kariauti tenka, jei jau nesusitvarko, mane šaukia į pagalbą. Dėl spynos mąstėm, bet irgi, jų toks amžius, kad ikvėpimo kūryboms pakankamai, prisibijau, kad blogai baigtis gali. Vienas kuria planus, kitas kaip žiopliukas vykdo, nes sesė įkalbėjo
ginklai ginklais, lai drožia, bet va tas užsiskiedimas čia ir dabar - iš proto varo, ypač kai sumąsto naktį.. arba niekaip neišaiškinam, kad nesaugu šaudyti, gali nušokti nuo tilto stengdamasi, nesureaguos, blokuojasi ir taškas - net sukoncentruoti ties kalbama tema nepavyksta, lyg su savim kalbiesi ir nebandyk atimt, pasijaučiu kaip peraugusį penkiametį turėčiau tuo metu iš kurio bandau atimti žaislą
vat būtent - protingas durnius, taip ir apibūdinu jo sutrikimus. Kas mums paprasta - jam nesuvokiama, daug ką tiesiog išmokinom, kad taip reikia daryt, tą pasakyti, tai tiesiog imituoja, aplinkiniams atrodo, kad norma, o mes žinom, kad tiesiog kaip robotukas padarė ar atsakė nesuprasdamas esmės. Mokykloje nutinka ups, kai bendraujant kokį posakį pritaiko manydamas, kad į temą, o realiai visi pasimetę nepagauna kampo visa laimė dabartinėje klasėje vaikai tuo ups nesinaudoja ir maniškio nepadaro pajuokos objektu, nesityčioja. Vien dėl to lengviau ir bent dėl klasiokų negryžta namo įsiaudrinęs. Gydytojai, psichologės, psichiatrai patys labai stebisi kiek jį sugebėjom išmokyti, tik aš vis noriu jiems pasakyti "o ar Jūs suvokiate kokia kaina tas mokslas? kiek namie skandalų, siautėjimų, ašarų buvo kol išmokėm?". Su paauglyste tie juodi psichologiniai debesys taip padažnėjo, kad kartais nebesugeba padaryti tai ką prieš kelis metus sugebėdavo padaryti viskas ką įdėjom, nusirito kelis metus atgal šiuo metu 
realiai pagal amžių, protą, elgseną mažiausiai 3 metus atgal šiuo metu, o blogom dienom ir dar toliau.
Nustatė vidutinį neįgalumą iki pilnametystės.
Va, antra diena vienas karaliauja, jokių problemų, kirmyja prie kompo, tik pavalgyti ateina. Iš to galiu daryti išvadas, kad priežastis isterijų dalinai dėl mažųjų šurmulio. Net vakar sugebėjo nuvažiuoti iki bankomato, įsinešė į kortelę pinigus, be isterijų paskambino paklausti kaip ten viską padaryti, gryžo savarankiškai namo. Bent kartais tas prašviesėjimas ateina į namus, kai nereikia nervintis, galva pailsi
ginklai ginklais, lai drožia, bet va tas užsiskiedimas čia ir dabar - iš proto varo, ypač kai sumąsto naktį.. arba niekaip neišaiškinam, kad nesaugu šaudyti, gali nušokti nuo tilto stengdamasi, nesureaguos, blokuojasi ir taškas - net sukoncentruoti ties kalbama tema nepavyksta, lyg su savim kalbiesi ir nebandyk atimt, pasijaučiu kaip peraugusį penkiametį turėčiau tuo metu iš kurio bandau atimti žaislą
vat būtent - protingas durnius, taip ir apibūdinu jo sutrikimus. Kas mums paprasta - jam nesuvokiama, daug ką tiesiog išmokinom, kad taip reikia daryt, tą pasakyti, tai tiesiog imituoja, aplinkiniams atrodo, kad norma, o mes žinom, kad tiesiog kaip robotukas padarė ar atsakė nesuprasdamas esmės. Mokykloje nutinka ups, kai bendraujant kokį posakį pritaiko manydamas, kad į temą, o realiai visi pasimetę nepagauna kampo
visa laimė dabartinėje klasėje vaikai tuo ups nesinaudoja ir maniškio nepadaro pajuokos objektu, nesityčioja. Vien dėl to lengviau ir bent dėl klasiokų negryžta namo įsiaudrinęs. Gydytojai, psichologės, psichiatrai patys labai stebisi kiek jį sugebėjom išmokyti, tik aš vis noriu jiems pasakyti "o ar Jūs suvokiate kokia kaina tas mokslas? kiek namie skandalų, siautėjimų, ašarų buvo kol išmokėm?". Su paauglyste tie juodi psichologiniai debesys taip padažnėjo, kad kartais nebesugeba padaryti tai ką prieš kelis metus sugebėdavo padaryti viskas ką įdėjom, nusirito kelis metus atgal šiuo metu realiai pagal amžių, protą, elgseną mažiausiai 3 metus atgal šiuo metu, o blogom dienom ir dar toliau.Nustatė vidutinį neįgalumą iki pilnametystės.
Va, antra diena vienas karaliauja, jokių problemų, kirmyja prie kompo, tik pavalgyti ateina. Iš to galiu daryti išvadas, kad priežastis isterijų dalinai dėl mažųjų šurmulio. Net vakar sugebėjo nuvažiuoti iki bankomato, įsinešė į kortelę pinigus, be isterijų paskambino paklausti kaip ten viską padaryti, gryžo savarankiškai namo. Bent kartais tas prašviesėjimas ateina į namus, kai nereikia nervintis, galva pailsi
Kiek visko pažįstamo radau...Nors manajam dar tik devyneri, bet yra aukštas stiprus vaikis, gana dažnai rodantis agresiją, nuolat labai niūriai nusiteikęs, bet koks ne toks žodis išveda jį iš pusiausvyros ir gali tada valandą slampinėti,kartoti tas pacias frazes,arba užsidaryti tualete užsidengti ausis ir inkšti. Nemėgsta kai ateina svečių,tiesiog nekenčia mažų vaikų,nuo jų tiesiog nusibrėžia tarsi nematomą ratą aplink save ir jei artėja koks vaikiukas jis iškart šnypščia "eik iš čia" ir žnybia kur papuola,mokykloje irgi pasižnaibo.Turi visokių baimių, nuolatos randa dėl ko būt nepatenkintas, tada ašaroja. Viena bėda kuri mane neramina žiūrint kad ir kelis metus į priekį - tai nusirenginėjimas. Vos grįžus iš kažkur tuoj pat nusirengia iki maikutės ir triusikėlių ir taip žiemą vasarą būna,o neretai ir tuos bando nusiimti,bet aš pamatau ir vėl aprengiu kai nutaikau geresnį momentą,kitaip būtų nuogas visada,nesigėdydamas svečių ar kitų vaikų.Kalbėti pradėjo ne taip seniai,ji dar labai buitinė ta kalba,trumpos frazės,nėra jokių pasakojimų,ir kaip jam praėjo diena sužinau tik iš mokytojos.Vaikas niekad nesiklauso manęs jei bandau kažką paaiškinti,parodyti,dengiasi ausis ir sprunka arba iškart tampa paniuręs,tada jau viskas nebegerai,niekas neįtinka...
Esu viena, vyras užsienyje, kartais būna rodos tikrai neblogų dienų, o kartais nors nusišauk...
Kaip gerai, kad mamos parasot, kaip jums sekasi, ir as toki vargeli auginu, ir pasikalbet nera su kuom , nes aplink nera panasiu arba nezinau. Mama sako, kad as islepinau vaika ir tiek . O kai paskaitau , kaip Jus gyvenat, galvoju, kad as ne viena kariauju, nors mano panele 6 metu, gal lengvesne forma, bet buna visko.
. O kai paskaitau , kaip Jus gyvenat, galvoju, kad as ne viena kariauju, nors mano panele 6 metu, gal lengvesne forma, bet buna visko.
Lagunai, del drabužių.
Maniškis anksčiau ypatingai nusirenginėdavo. Ir tada kažkaip buvo l. šalta žiema, kad bute buvo šalta. Plikas juk nevaikščios- po kaldra negulės visą dieną. Tai vat tą žiemą ir įpratinom kažką apsirengti. Išaiškinom, kad kažką apsirengus šilčiau.
Bet šiaip ir namie jo apsirengimas (ar žiema ar vasara) maikutė, triusikai ir treninginės kelnės (arba be kelnnių). Kojines, megztukus- aprengtas vistiek nusimauna. Bet jei matom, kad jau kažkur parietęs kojas sėdi ar bando kuo užsikloti tada, arba būna ateina ir pavagia- įsispiria kažkieno šlepetes tada ir aprengiam šilčiau. Nes šiaip beprasmiška.
Maniškis perdieną bent 5kart maudosi- tai ir prieš ir po dar nuogas pabimbinėja.
Aš spėju, kodėl nusirenginėja- nes erzina kad liečias prie kūno. Etiketes visas nukarpinėjam.Triusikeliai tokie kur gumytė įsiuta į vidų.
Laguna ir auksine- ar esat nusistačiusios diagnozes? Ar gaunat specialistų pagalbą? Ar turite kas jus suprastų, su kuo galėtumėt bent pasiguosti?
Maniškis anksčiau ypatingai nusirenginėdavo. Ir tada kažkaip buvo l. šalta žiema, kad bute buvo šalta. Plikas juk nevaikščios- po kaldra negulės visą dieną. Tai vat tą žiemą ir įpratinom kažką apsirengti. Išaiškinom, kad kažką apsirengus šilčiau.
Bet šiaip ir namie jo apsirengimas (ar žiema ar vasara) maikutė, triusikai ir treninginės kelnės (arba be kelnnių). Kojines, megztukus- aprengtas vistiek nusimauna. Bet jei matom, kad jau kažkur parietęs kojas sėdi ar bando kuo užsikloti tada, arba būna ateina ir pavagia- įsispiria kažkieno šlepetes tada ir aprengiam šilčiau. Nes šiaip beprasmiška.
Maniškis perdieną bent 5kart maudosi- tai ir prieš ir po dar nuogas pabimbinėja.
Aš spėju, kodėl nusirenginėja- nes erzina kad liečias prie kūno. Etiketes visas nukarpinėjam.Triusikeliai tokie kur gumytė įsiuta į vidų.
Laguna ir auksine- ar esat nusistačiusios diagnozes? Ar gaunat specialistų pagalbą? Ar turite kas jus suprastų, su kuo galėtumėt bent pasiguosti?
Laguna ir auksine- ar esat nusistačiusios diagnozes? Ar gaunat specialistų pagalbą? Ar turite kas jus suprastų, su kuo galėtumėt bent pasiguosti?
[/quote]
Mano tai nustate kai 5m buvo misrus raidos sutrikimas, o si sausi gulejom vaiko raidos centre, tai nustate autizmo spektro sutrikimas ir tiek, o spec pagalbos, nzn negaunam, ar cia skaitosi logopedas mokykloj? kokia ta pagalba buna? as dar zalias tame, ka internete paskaitau ir tiek, kazko pazistamo neturiu, tik viena mama, bet jos vaikas net nekalba tai neatitinka mums. Mano kalba ir kt. MAniskei 6 metai eina i pirma klase jau, nekele i kitus metus. 7 sueina gruodi. kovo men baigiaisi neig, tai nzn ka duos.
[/quote]
Mano tai nustate kai 5m buvo misrus raidos sutrikimas, o si sausi gulejom vaiko raidos centre, tai nustate autizmo spektro sutrikimas ir tiek, o spec pagalbos, nzn negaunam, ar cia skaitosi logopedas mokykloj? kokia ta pagalba buna? as dar zalias tame, ka internete paskaitau ir tiek, kazko pazistamo neturiu, tik viena mama, bet jos vaikas net nekalba tai neatitinka mums. Mano kalba ir kt. MAniskei 6 metai eina i pirma klase jau, nekele i kitus metus. 7 sueina gruodi. kovo men baigiaisi neig, tai nzn ka duos.
Jam nesvarbu,kad šalta, pas mus žiemą visada apie 16-17 tebūna namuose ir jis jaučiasi gerai kone plikas,vanduo irgi vėsesnis jam patinka,būdavo anksčiau kad net fiziškai jis atsigauna nurimsta žiemą,kuo tamsiau,niūriau tuo geresnė jo nuotaika,o vasarom klykdavo kasdien iki užkimimo,tiesiog eidavo iš proto. Pas mus irgi etiketės nukarpytos.
Taip, mes išlankėm visus raidos centrus,sanatorijas kol duodavo, dabar mokykloje gauna logopedę ir psichologę,o daugiau nelabai ir liko kokia pagalba,sanatorija kolkas autistukams nepriklauso,nors Šalaševičiūtė buvo pernai žadėjusi per visur,vrc irgi,nes jam jau devyneri.Lankėm privačią logopedę,nuostabi specialistė,pralaužė jam tarti L raidę, prisitaikydavo prie jo,net jeigu tekdavo gulėti ant grindų,bet po pusmečio gražiai pasakė kad nebežino ką dar padaryti,nes vaikas dirbti nebenorėjo,viską mėtydavo,cypdavo,norėdavo tik prie kompiuterio užduotis atlikti..
Jis turėjo mišrų raidos sutrikimą,paskui įvairiapusį, dabar jau nustatytas vaikystės autizmas ir PA,bet nelabai aiškus ten tas vertinimas IQ,po Naujųjų metų baigiasi neįgalumas (sunkus su priežiūra), bus pakartotiniai ištyrimai vietos psichikos sveikatos centre.
Pažįstu nemažai mamyčių, auginančių autistukus,taip pat turiu kelias artimas drauges,kurios visada palaiko. Mano šeima,seneliai,deja nelabai gilinasi,kai kada net gėdijasi,kad vaikas keistai elgiasi,arba sukelia isteriją vidury kiemo.
Su neįgalumais taip jau būna. Mums irgi tęsinėjo kas metus- du, kol šeštą kartą jau davė iki 18 metų.
Laguna, koks Jūsų IQ? Mano sūnaus 26. Tai kitą rudenį darysim vėl pakartotinai, turėtų dar mažesnis būti- nes stovi protelis vietoje, o metai eina, tada jau slauga priklausys.
O dėl pagalbos klausiau, kad galbūt esat sutikę psichologų/psichiatrų kurie normaliai pataria. raidos centre mums labiausiai kineziterapeutai, ergo padėjo. Logopedai daugiausiai žaisdavo. Kad psichologai kažką padėtų- nelabai.
Laguna, koks Jūsų IQ? Mano sūnaus 26. Tai kitą rudenį darysim vėl pakartotinai, turėtų dar mažesnis būti- nes stovi protelis vietoje, o metai eina, tada jau slauga priklausys.
O dėl pagalbos klausiau, kad galbūt esat sutikę psichologų/psichiatrų kurie normaliai pataria. raidos centre mums labiausiai kineziterapeutai, ergo padėjo. Logopedai daugiausiai žaisdavo. Kad psichologai kažką padėtų- nelabai.
Negaliu pasakyti skaičių,nes du kartus nepavyko padaryti vertinimo visai,o šiemet pavasarį PPT neva tai darė vertinimą,pasakė kad kai ką pavyko išgauti, surašys išvadas, bet jokio dokumento taip ir nesugebėjo duoti,todėl ir bus naujas vertinimas po naujų metų.
Mes sanatorijoj visada labai džiaugdavomės, vaikas nemažai išmoko ten, net pagaliau leidosi masažuojamas,kasmet vis geriau sekdavosi su logopede,ergoterapeute,sensorinio ugdymo specialiste. Mūsų gydytoja psichiatrė yra nauja, tik nuo pernai mus prižiūri, negaliu pasakyt nieko blogo, va ankstesnis gydytojas tai būdavo jaučiasi toks požiūris,kad pvz vaikas labai agresyvus ir piktas aš gaunu extra taloną pas jį,o jis sėdi ir sako,taip jau būna,žinot autizmas, protiniai gebėjimai sutrikę,galiu vaistų parašyti.
Na aš slaugos tai tikrai negausiu,nes vaikas šiek tiek kalba,rašo,netaisyklingai bet skaito,vaikšto,pats pavalgo. Pas jį kone vadovėliniai autistiniai lingavimai,plasnojimas,nežiūrėjimas į akis, vengia žmonių,beprotiškas išrankumas maistui, domėjimasis kažkuo,pvz logotipais,traukiniais,kalendoriais ir tai trunka ilgai, reikia pagalbos rengiantis,pyktis ir kartais agresija kai kurių žmonių atžvilgiu,nesugebėjimas bendrauti su kitais vaikais,o kur dar visokios baimės,tų pačių frazių kartojimas,panikos dėl niekų...Mums sakyčiau sekasi ne tiek su gydytojais, kiek su mokytojais,turėjom jau tris ir visos labai domėjosi,bendradarbiauja,skaito,nuolat palaiko ryšį su manimi,aš pati kiek galiu joms padedu,ačiū šiuolaikinėms technologijoms, gaunu nuotraukas ir žinutes kaip praėjo kokia šventė,išvyka ar šiaip buvo puiki diena
