Autistukai

aš tos pačios nuomonės.. bent jau iš saviškio suprantamus žodžius išgirdau žymiai vėliau.. nuo 3m. tik kažką suprantamesnio pasakydavo, kitiems dar buvo ufonautų kalba plius nesišalina bendrų žaidimų, domisi viskuom, smalsus. Manau tiesiog hyperaktyvus vaikas, kuriam "ežys užpakalyje" (taip vadinu saviškių buseną kai patys nežino kas darosi) kitas dalykas tai pagrandukas kai auginau pirmuosius, vis lėkėm, bėgom, daug ko nepastebėdavom, kitaip į viską žiūrėdavom, netrukdė triukšmas ir siautimas namie o dabar atlaidžiau į viską žiūrim, peštynės, va skandalai, netvarka jų kambariuose mane iki isterijų daveda taip kad ramiai, įkalt melisos ir atlaidžiau žiūrėt man pačiai kartais norisi iš namų pabėgt kai prasideda aiškinimaisi kuris ką pridarė, ko nedarė ir kuris kaltas o kai į visą tą triukšmą įsisuka Aspergeriukas, tai noriu nusišaut su durų rankena, nes niekaip neišaiškinu kodėl taip, o ne anaip. Daro savo tvarką, mažiai staugia viens per kitą, tas nervinasi ir atsiveria karo stovykla su aiškinimaisis kieno logika geresnė ir t.t. Nežinau kaip kitoms mamoms, gal kantrybės daugiau, bet aš vakarais jaučiuosi tokia beviltiška ir bejėgė.. vis mąstau kaip bus kai užaugs, negi visą gyvenimą teks man juo rūpintis..

"Reikia man jusu pagalbos ir patarimu, nes baigiu jau save suesti, nei valgau, nei miegu, tik stebiu liguistai savo mazyli, vyras sako, kad man reikia pagalbos, o ne musu berniukui..."
Laba diena,
daug gražių dalykų papasakojot apie savo mažąjį - daug ką pastebit, įvardijat svarbių detalių, kurias "šviežiai iškepta" mama ne visada gali pamatyti
Aš Jūsų vietoje visgi nuvykčiau su vaiku pas psichologą. Jei yra priežastis, dėl kurios jums neramu, nėra ko laukti.
Yra daugybė mitų - vienas jų, kad autizmas - tai kai vaikas sėdi kampe ir suka ratukus visiškoje izoliacijoje nuo aplinkos.
Autizmo spektras platus ir daug jame visko. Ir kiekvienas vaikas yra unikalus.

Kai skaičiau, atpažinau keletą dalykų: "tarsi nežino žodžio "ne", verčia daiktus, žaidžia kažkaip "kitaip", emociškai audringai reaguoja, kai... - atpažįstu savo vaiką. Jis nesėdėjo kampe, nebuvo ryškaus regreso, labiausiai mums strigo kalbos raida. Bet kai atsidūrėm VRC, specialistams nekilo abejonių. O mes atsidūrėm, kai vaikui jau buvo pusketvirtų.

Jei įtarimai nepasitvirtins, nieko neprarasit.
Važiuočiau ne dėl diagnozės, o konsultuotis, kaip geriau, efektyviau lavinti tas sritis, kurios "kliūva". Tarkim, VRC galima ir privačiai pas psichologą užsirašyti, nebūtina laukti eilėje.
Be abejo, labai linkiu, kad tai būtų laikini sunkumai.
Bet net jei ir ne - tai tikrai ne pasaulio pabaiga.
Tai tiesiog sunki bet be proto įdomi kelionė.
Stiprybės ir optimizmo!

Laba,
Del tos kalbos Jusu maziuko kazin ar rasite kokia bendra nuomone. Is patirties galiu pasakyti, kiek teko bendrauti su logopedais ir visais kitais specialistais, jie patys nesutaria nuo kada jau reikia susirupinti del jos. Mano vaikui beveik 4 m., o jis dar ir dabar labai panasiai kalba kaip jusu beveik dvimetis... Kiek kalbejau ir su gydytoja ir su logopedais, tai jie patare neskubet ir laukti iki 3 m. Na ka, mes ir laukeme, bet 3 m. atejo, o jo kalba negerejo, tai dabar jau rimtai su juo uzsiima specialistai... Dar noriu pasakyti, kad kalba yra ne tik kalba, ta prasme zodziai, bet ir suvokimas, supratimas. Reikia ziureti ar vaikas supranta zodziu reiksme, kaip pvz. didelis-mazas, ant-po, daug-mažai ir pan. Ar pvz. skiria spalvas, ar jas grupuoja ir pan. Nes jei suvokimas yra, tai del kalbos gal ir nevertetu labai jaudintis dar, nes maziukui tiesiog gali nepavykti pasakyti, per sudetingas zodis ir pan.
Del to kad nesedi vezimuke, tai maniskis kai tik pradejo vaikscioti (10 men.) nuo to laiko vezimo mums ir nebereikejo, niekaip neisodindavome. Del parduotuviu irgi, anksciau budavo tik ieiname i kokia maxima ir jis pasileidzia begti, na mes jam ir leisdavome, apibegdavo pora ratu aplink, tada nurimdavo ir galedavome testi apsipirkimus (is parduotuves neiseidavo ir jis visada budavo musu regos zonoje). Del tvarkos irgi kaip kada, kai kada noriai tvarkosi, kai kada palieka betvarke, bet as jam jau ikaliau i galvele, kad jei daiktas yra ne savo vietoje, vadinasi jis jam nereikalingas ir as ji arba ismesiu arba atiduosiu kitiems vaikams. Tai tas veikia, eina tvarkytis, nes zaislu su niekuo nenori dalintis...
Šiaip is aprasymo Jusu vaikutis normalus vaikas su visais noriu nenoriu, bet Jums kaip mamai geriau zinoti kas ir kaip

Sveikos mamos
Pratęsdama ankstesnį pokalbį pasakysiu, kad jeigu mama nerimauja dėl ko nors verta pasikonsultuoti su keliais specialistais, jeigu yra galimybė. Nes laikas bėga greitai, o kuo anksčiau vaikas ugdomas, tuo didesnė tikimybė, kad neadaptyvus elgesys išnyks, arba labai sumažės. Bendravau su viena mama, pasak jos, ji intensyviai pradėjo dirbt su vaiku nuo 2 metukų, gal net anksčiau ir bijau sumeluot kiek laiko truko, bet diagnozės šiandien jos vaikas nebeturi. O ji pasakoja, kad prognozės vaikui buvo liūdnos. Žinoma, faktai gali būti iškraipyti perpasakojant šią istoriją, galbūt atsiras mamų, kurios pasakys, kad jeigu vaikas turi rimtą problemą iš jos "neišaugama", tačiau aš siūlau tuomet pasidomėt smegenų neuroplastiškumu, tada bus aiškiau apie ką kalbu. Aš tikiu, kad viskas bus gerai
Mamos, kurių vaikai rudenį jau į mokyklėlę, papasakokit kaip ruošiatės, kokių norų, lūkesčių, baimių turite? Norisi kuo daugiau informacijos, nes žinau, kad yra kelios alternatyvos (Namų mokymas, integracija į bendro ugd.; spec mokykla, atidėjimas), todėl įdomu ką jūs ruošiatės daryti ir kodėl? Žinau, kad labai priklauso nuo vaiko, bet vistiek įdomu, kaip tvarkosi panašaus likimo vaikai .

ruosemes daugiau psichlogiskai, daug pasakojau kaip ten bus, ka veiks. mokemes kuo ilgiau issedet vietoj, darem uzduoteles. mokemes raideles ir skaicius, skaiciuoti... manau kad kiekviena vaika reikia nuteikti kad ten bus faina, naujas gyvenimo etapas, busi labiau suauges, savarankiskesnis... pirkom sasiuvinukus patinkancius, kuprine ir t.t.

tema nutilo, kaip gyvuoja vaikuciai?

laukia atostogu tik neaisku kas labiau - as ar ji

kazkaip neramu man del mokyklos rugsejo menesi. man atrodo, kad nenores ji buti ten, temps lauk ir tiek. Gal be reikalo ir per anksti panikuoju, bet tokia nuojauta, kad liksim namie sedeti Siaip nervinga dabar mazoji, bet pavasaris visada jai sunkesnis

man šie metai sunkūs.. pats pikas vadinamų isterijų buvo prieš mėnesį, paskui aprimo. Na taip banguotai.. praeitą savaitę pasikonsultavau su psichiatre, išrašė vaistų nakčiai minimalias dozes, kad bent išsimiegotų ir tą agresyvumą sumažintų kai pradeda isterikuot, tai spėjau išsižioti namie, kad nupirkau tablečių.. iki vidurnakčio vyko spektaklis su grasinimais išeit iš namų, negers vaistų, skelbs bado streiką, išvežt į prieglaudą ir t.t. šiaip ne taip MB išaiškino, kokia vaistų paskirtis ir jei būtume su juo nesąžiningi, galėjau atsipūtus maišyti į maistą, nieko nežinotų
tvarkome dokumentus dėl neįgalumo, atliko testus iš naujo, pakalbėjo vaikas su psichiatre ir galutinai nusprendėm, kad nieko nebus, būna viskas gerai, bet užeina ir atrodo, kad dienomis žingsniuojam atgal sakė į komisiją teks jį vežtis, vėl nervinuosi, kad ten neduok Dieve kas be eilės užlys ar vėluos priimti.. gana raudonavau pas šeimos gydytoją kai atskaitė vaikas paskaitą apie tvarką
norėjau išleist vasarą į stovyklą už tuos pinigėlius ką gaus (niekad nebuvęs), bet.. MB sako, kad o jeigu jam užeis isterijos ar užsirauks ko ant kitų vaikų, paims ir išeis pėškom kur sugalvos matyt nerizikuosim
tuo pačiu stresuoju kaip jis tas įskaitas išlaikys mokykloje kur privaloma baigiant 8kl. Kai pasakė, kad bus rašinėlis, pirma mintis "viskas, amen, neparašys.." žadėjo palengvintas jam skirti, bet oi nežinau.. bijau, kad tom dienom jam nebūtų juodų debesų, nes kitaip tikrai net tušinio į ranką neims ir rašinių nemoka sukurpti, sakė, kad čia nesąmonė, kelis mėnesius bandė mokytoja padėti išmokt, bet..

as irgi laukiu, daug kartu mokomes tai biski atsibode visos tos knygos.
Papildyta:

o gal zinot kas jusu mokytoja bus?
Papildyta:

stiprybes jums

as pirma klase irgi antra karta baigiau... ir dar antra... Bet veliau lankiau tevu paramos grupe PPT - kur praplove smegenis ir liepe nustot KARTU daryt pamokas, nes veliau jos taps mano reikalas (beveik ir buvo tape) - jau pernai mokslo metu pabaigoje - pamokas palikau dukrai ir mokytojai (pries tai su ja pakalbejau kas kaip ir kodel) - pabaigem anuos metus ne kazka (pirmoje ir antros 1 pusmeti buvo pirmune)... Ir dabar nebera pirmune - rugseji dar daug buvo tik patenkinamu rezultatu, bet dabar jau tvarkos reikalai, dauguma siekia pagrindini ir auksciausia lygi - kuo labai dziaugiuos - gal ismoks pati mokytis, be mano pagalbos...

musu mokytojos poziuris toks kad tevai privalo padeti. jau daug ka daro savarankiskai, tik va tekstiniai matematikos uzdaviniai ir kokie rasineliai daromi kartu. maniskis klasej koklas pirmunas.