Kelionė į svajonę - 2

Nuostabus reportažas, nuostabūs vaizdai, išsamus ir naudingas pasakojimas. Ačiū, kad dalinatės ir už tai, kad noruose ir svajonėse atsiranda naujos vietos

Tais keliais turėjo vykti Tour de France dviračių lenktynės, todėl visos pakelės nustatytos tais išpuoštais dviračiais , mes nemažai km pro tokius dviračius pravažiavom, tik porą savaičių anksčiau už jus,
Beje ačiū už reportažą

Kaip visad ponas Arturai nuostabi kelione nuostabios foto, issamus aprasymas

Ačiū Labai tikiuosi, kad ateinančią vasarą ir mūsų šeimai pavyks įgyvendinti savo svajonę ir vėl keliauti automobiliu. Būtent šis maršrutas liko neaplankytas dėl kelių malonių priežasčių. Bet viskam savas laikas.
Jūsų reportažas labai geras. Kaip kažkada keliavom Aidlukos pramintu keliu, taip dabar žadu nuodugniai išstudijuoti jūsiškį.

Sveiki. Žiūriu, kažkas dar skaito mano reportažą, ir pagyrų parašo . O man niekaip nesidėlioja šių metų kelionė . Ir vienaip bandžiau, ir kitaip, na niekaip... Tada perskaičiau pirmą savo reportažo žinutę, ir supratau savo nesėkmių priežastį:

O jei rimčiau kalbėti, tai paskutinėje žinutėje pažadėjau reportažą iš Lisabonos:

Ir nors praėjo šiek tiek daugiau nei pusantro mėnesio, nusprendžiau, kad geriau vėliau, nei niekada. Tuo labiau, kad artėja kelionių metas, Portugalijos tema atsigavus, žiūrėk, gal kam ir pravers mano reportažas iš trumpos kelionės. Todėl nekuriu atskiro reportažo, tiesiog pratęsiu šį, tik išlaikydamas man jau įprastą reportažo struktūrą.

Prologas

Kai tik dukra gavo patvirtinimą dėl ERASMUS‘o Lisabonoje, iš karto supratau, kad tai puikus pretekstas aplankyti šį Europos kampelį. Kelionės laiką pasirinkti nebuvo sunku – tiko tik moksleivių rudens atostogos. Prasidėjo lėktuvo bilietų paieškos. Iš pradžių tikrinau pigias oro bendroves. Kaina nelabai didelė – apie 150 eurų į abi puses, bet su persėdimu (iš Lietuvos nėra tiesioginio skrydžio į Lisaboną). O tas persėdimas arba 1 valanda (loterija spėsi-nespėsi), arba 15-20 valandų . Be to, žmonai nelabai mėgsta pakilimus – nusileidimus, todėl po ilgų svarstymų nusprendėm skristi iš Varšuvos su TAP oro linijom. Bilietas kainavo kiekvienam po 230 eurų. Bet į šią kainą įėjo ir bagažas, ir maitinimas (vis tik 4 valandas skridom). Vienu žodžiu, skridom visai neblogai .

Kitas žingsnis – gyvenamosios vietos paieška. Nusprendėme, kad mūsų poreikius geriausiai atitinka apartamentai. Likau ištikimas pamėgtam booking.com. Ilgokai naršiau jame, kol galų gale apsistojau štai prie šitų apartamentų. Puikūs apartamentai, nelabai toli centras, tik jei rinktumėtės, žinokit, kad jie įsikūrę beveik aukščiausioje Lisabonos vietoje, todėl kojytėms bus šiek tiek vargo... 4 nakvynės mums trims kainavo 248 eurai.

Na, ir paskutinis dalykas – išsinuomoti automobilį. Mums jo reikėjo tik vienai parai, išsinuomoti galima ir nuskridus, bet kažkaip ramiau keliauti, kai viskas paruošta. Perverčiau nemažai automobilių nuomos puslapių, bet štai šiame radau geriausias kainas. Mums keturiems netiko mažos klasės automobiliai, rinkomės vidutinį Ford Focus. Kaina nemaža – 46.16 eurų, bet į šią kainą įėjo ir pilnas draudimas su nuline franšize. Todėl kreditinėje kortelėje buvo rezervuota tik 100 eurų (nuomojantis už mažesnę kainą be nulinės franšizės, rezervuojama 1000-2000 eurų ).

Ką gi, lauktuvės supirktos, lagaminai sukrauti – keliaujam .

Pirmoji diena, spalio 28. Klaipėda – Varšuva – Lisabona

Lėktuvas iš Varšuvos Šopeno oro uosto kyla 15 valandą. Bet nuo Klaipėdos laukia virš 600 km kelias automobiliu, tad ilgai nemiegam. Nuo Augustavo pasukam pro Lomžą. Tik miestelius pataikom pravažiuoti piko metu – apie 8 valandą, tenka šiek tiek sugaišti. Bet netrukus išlekiam į autostradą, tradiciškai - M1 prekybos centras, netrukus ir oro uostas. Važiuojam ne į jį, o į šiek tiek toliau esančią stovėjimo aikštelę – parkingai oro uoste dvigubai brangesni. Dar namie internetu rezervavau štai šią stovėjimo aikštelę. Aikštelė šalia viešbučio, tvarkinga, grįsta trinkelėmis, saugi. Nuvežimas į / iš oro uosto nemokamas, tik gali reikėti šiek tiek lukterėti (mes laukėme apie 15 minučių). 5 paros mums kainavo 79 zlotus (bankas nuo kortelės nurašė 19,04 eurus). Oro uostas pasitiko „chemtreilais“ :



Patikrą praeiname greitai, be nuotykių. Tradiciškai paragaujame alaus. O štai ir mūsų lėktuvas, ruošiamas skrydžiui:



4 valandų kelionė neprailgsta: vynas, pietūs, snaudimas. Lisabonoje leidžiamės jau tamsoje. Terminalas nemažas, o dar ir nelabai patogus – apie 10 minučių vorele einame iki bagažo išdavimo vietos. Atsiėmę lagaminą, susirandame mūsų nuomos kompaniją Guerin. Mergaitės greitai sutvarko dokumentus, atiduoda automobilio raktelius. Susirandame mūsų automobilį, apsidairome, norėdami surasti kokį darbuotoją, bet nieko nesimato, tik tolumoje kioskelis. Tingime iki jo eiti , susikrauname daiktus ir išvažiuojame. Tai mūsų klaida , bet apie ją vėliau... Pirmą kartą taip nuomavomės automobilį, daug ko nežinojome . O štai čia jis (nuotrauka daryta kitą rytą prie apartamentų):



Išvažiuojame iš oro uosto, įvažiuojame į žiedą, ir čia mano kaktą išpila šaltas prakaitas: Klaipėdoje esame įpratę prie ryškių linijų žieduose, tvarkingo važiavimo juostomis. O čia: juostos nusitrynę, važiuoja kas kaip nori ir kur nori, dar reikia sekti ir navigacijos nurodymus. Automobiliai lenda iš visų pusių, tik spėk žiūrėt, kad kam neįvažiuotum ar tavęs neužkabintų . Bet kažkaip greitai pripranti prie to chaotiško, bet turinčio savas taisykles judėjimo. Žinoma, tie 7 kilometrai per miestą iki apartamentų tikrai nebuvo lengvas pasivažinėjimas .
Sėkmingai pasiekiame savo būstą, įsikuriame. Bet juk nesėdėti atvažiavome – einame į vieną gražiausių Lisabonos apžvalgos aikštelių Miradouro da Senhora do Monte. Ji tik 200 metrų nuo mūsų apartamentų. O nuo šios apžvalgos aikštelės štai tokie naktinės Lisabonos vaizdai :







Paslaptingos naktinės Lisabonos gatvelės:



Meniški grafiti ant sienų:





Grįžtame į apartamentus. Laikas miegoti, vis tik nemažai kilometrų įveikta, o ir ne dvidešimtmetis esu...

Ryt mūsų laukia didingasis Atlantas, ir dar daug kas. Bet dabar – labanakt.

PAGALIAU!!!

pagaliau sulaukeme!!!!

Antroji diena, spalio 29. Lisabonos apylinkės

Ryte pirmas darbas – vėl aplankyti Miradouro da Senhora do Monte. Šiek tiek kelio į kalniuką ir prieš akis tie patys vaizdai, kaip vakar vakare, bet jau dienos šviesoje. Težo upė:



Šv. Jurgio pilis:



Tolumoje – Balandžio 25-osios tiltas ir Cristo Rei monumentas:



Spalvingoji Lisabona. Bet mums tuoj reiks važiuoti į tų grėsmingų debesų pusę - ten Sintra:



Bet ilgai džiaugtis vaizdais negalime – reikia kuo anksčiau pasiekti Sintros pilis, nes vėliau atvažiavus sunku rasti vietą automobiliui pasistatyti. Pakeliui paimame dukrą. Netrukus pasiekiame Sintrą - iki jos tik 30 kilometrų. Navigacija labai vingiuotu ir stačiu keliu iš miesto nuveda į kalną prie pilių. Dešimta valanda, pilių kasos tik atsidarę, tad automobilių nedaug, parkuojamės prie pat kasų pastato. Perkame bilietus į abi – Maurų ir Penos – pilis. Kiek tiksliai mokėjome, jau nepamenu, nes bilietus pirkome iš tos kasos, kur priimami tik grynieji – mažesnė eilė buvo . Bet keturiese sumokėjome apie 70 eurų . Tikslią kainą galite rasti čia. Pirmiausia nusprendžiame aplankyti Maurų pilį, teisingiau – pilies griuvėsius. Pakeliui link pilies:



Daug ką mena šie apsamonoję akmenys:



Ei, padėkite kas nors laikyti akmenį, nes tuoj nukris!



Žvalgomės po apylinkes:



Apačioje – Sintra ir jos Nacionaliniai rūmai su kūginiais kaminais:



Tolumoje – Atlantas

Tolumoje – spalvingoji Penos pilis:



O toliau prasideda kelionė pilies sienomis:









Pagaliau pasiekiu aukščiausią pilies vietą :



O dabar kažkaip šiais laipteliais (įžiūrėjot juos? ) teks leistis žemyn:



Ir ant akmenų auga įvairūs augalai:

pratęsimas
Juokiuos sau tyliai, kad atlantas tapo Jūsų kelionių talismanu