Vėdinimas 8

#61
QUOTE(kaspasakemiau @ 2015 09 29, 10:48)
Isigijome nama, kuriame pravesti ortakiai rekuperatoriui, taciau tai ir viskas. Su buvusiais seimininkais kontakto nera, jokiu projektu ar pan. neturime. Vedinima verkiant reikia sutvarkyti, nes dregmes turim apie, o kartais ir virs 80proc. Pacia rekuperatoriaus deze nusipirkt matyt bus maziausiai sudetinga, bet va kur kreiptis, kad ivertintu kas jau padaryta ir ka is to galima "ispausti". Cia reikia projektuotojo-konsultanto, ar tiesiog paprasciausiai i rekupu pardavejus kreiptis?  Kam pirmenybe teikt?

Pats paprasčiausias būdas, vis dėl to - paieškoti kontaktų ir kaip reikalas prispausti pardavėją, arba - statytoją, gal but - rangovą, kuris įrenginėjo sistemą. Mano praktika sako, kai žmonės pirma atsako - nieko nežinau ir net nenoriu apie tai kalbėti, bet kai paaiškini, kad tuo labai reikia, informaciją tuoj pat atsiranda.

Aišku, turint tam tikrą patirtį, galima ir atspėti kas ten padaryta. 90% atvejų net jokių bandymų ne prireiks. Tačiau, nėra jokios garantijos, kad ne užsirausi ant tų 10%, kurių atspėti ne išeina. Tad aš, pvz., ne labai mėgstu panašius užsiėmimus.

Iš kitos pusės, atsakykite pradžiai į svarbiausią klausimą - kam tuo reikia? Jei jau statytojų kokybės standarte nenumatyta turėti vėdinimo sistemos projekto, tai galiu lažintis, kad jų įrengtą sistemą ne verta tuo, kad ją net nagrinėti. Jums reikia užsakyti naują projektą, o ten jau tegu projektuotojas sprendžia, ar galima panaudoti bent vieną esamą ortakį, ar neapsimoka.

Kitas sprendimas (ypač - jei viskas užsiūta gipsokartonu ir kategoriškai nenorite ardyti) - palikti viską kaip yra ir net ne bandyti aiškintis ant kiek gera, ar bloga sistemą. Vis vien, nieko nepakeisite. Prijungti pirmą pasitaikusi rekuperatorių ir žiūrėti kas bus. (Na, galima tarkim, paimti tokį, kurio angų skersmuo atitinka esamų ortakių dydį). Jei per daug triukšmaus - pamažinti greitį. Ir aplamai - pareguliuoti visus taškus, kad sistema bent iš dalies atliktų savo funkciją. Pusiau dirbanti ventiliacija yra daug geriau, negu nieko. smile.gif
Atsakyti
#62
Kadangi rotorinio rekuperatoriaus šilumokaičio temperatūrinis efektyvumas nėra didelis, turėjau idėją padidinti į patalpas paduodamo oro temperatūrą statydamas plokštelinį šilumokaitį tarp į patalpas i. rotorinio rekuperatoriaus einančių ortakių, taip šiek tiek padidinant į patalpas paduodamo oro temperatūrą. Buvau primetęs, kad jei rotorinio rekuperatoriaus efektyvumas 80%, o plokštelinio 50%, tai galutinis rezultatas turėtų būti ~90%. Pasirodo klydau. Reikalas tas, kad plokštelinis ne tik padidins į patalpas paduodamo oro temperatūrą bet ir sumažins į rotorinį iš patalpų paduodamo oro temperatūrą, tad bendroje sumoje temperatūros padidėjimas gaunasi tik ~3% ir bendras rekuperatoriaus temperatūrinis naudingumo koeficientas padidėtų nuo rotorinio rekuperatoriaus 80% iki rotorinio rekuperatoriaus ir papildomo plokštelinio šilumokaičio - 83%.

Sakykit ką norit, bet žaidimas tikrai nevertas dėmesio.

Jei prie lauko -10C ir vidaus +20C temperatūrų plokštelinis į patalpas padavinėtų ~14C temperatūros orą, tai papildomai pastačius dar vieną plokštelinį šilumokaitį, į patalpas paduodamo oro temperatūra pakiltų iki maždaug 15C laipsnių. Investicijos pakankamai nemažos, temperatūrinė nauda vos juntama, o rotorinio rekuperatoriaus darbo režimas ženkliai ekstremalesnis. Jau vien dėl rotorinio rekuperatoriaus prastesnių darbo sąlygų neapsimoka prasidėti.


CODE
Skaičiavau taip, kad lauko oro temperatūra -10C, patalpų vidaus temperatūra 20C laipsnių. Temperatūrų skirtumas 30C laipsnių, pritaikius 80% temperatūros kritimą gaunam 24C laipsnius, taip kad 80% temperatūrinio NVK rekuperatorius į patalpas paduotų 14C laipsnių temperatūros orą o lauk išmestų -4C temperatūros orą.

Prie tokio temperatūrinio režimo prie vidinių ortakių pajungus plokštelinį 50% temperatūrinio NVK plokštelinį šilumokaitį gaunam:

iš patalpų 20C iš rekuperatoriaus 14C, temperatūrų skirtumas 6C o su 50% NVK - 3C gaunasi šilumokaitis į patalpas paduoda 17C temperatūrą o į rotorinį rekuperatorių 17C temperatūros orą.

Pradiniai skaičiai grąžūs, į patalpas paduodamas net 17C temperatūros oras, bet kadangi rotorinis rekuperatorius iš patalpų vidaus gauna jau ne +20C temperatūros orą, bet +17C temperatūros, reikia perskaičiuoti šio rekuperatoriaus temperatūras, taigi

2 etapas:
Rotorinis įš lauko -10C, iš plokštelinio +17C temperatūrų skirtumas 27C, NVK mažina šį skirtumą iki 21,6C, gaunam į lauką išmetam -4,6C temperatūros orą, plokšteliniam šilumokaičiui paduodam +11,6C temperatūros orą.

Plokštelinio šilumokaičio pasikeitęs režimas: iš patalpų 20C iš rekuperatoriaus 11,6C, temperatūrų skirtumas 8,4C o su 50% NVK - 4,2C gaunasi šilumokaitis į patalpas paduoda 15,8C temperatūrą, o į rotorinį rekuperatorių 15,8C temperatūros orą.

Vėl pasikeitus rotoriui paduodamai temperatūrai perskaičiuojam rotoriaus darbo režimus:

3 etapas:
Rotorinis įš lauko -10C, iš plokštelinio +15,8C temperatūrų skirtumas 25,8C, NVK mažina šį skirtumą iki 20,64C, gaunam į lauką išmetam -4,84C temperatūros orą, plokšteliniam šilumokaičiui paduodam +10,64C temperatūros orą.

Plokštelinio šilumokaičio pasikeitęs režimas: iš patalpų 20C iš rekuperatoriaus 10,64C, temperatūrų skirtumas 9,36C o su 50% NVK - 4,68C gaunasi šilumokaitis į patalpas paduoda 15,32C temperatūrą, o į rotorinį rekuperatorių 15,32C temperatūros orą.

Vėl pasikeitus rotoriui paduodamai temperatūrai perskaičiuojam rotoriaus darbo režimus:

4 etapas:
Rotorinis įš lauko -10C, iš plokštelinio +15,32C temperatūrų skirtumas 25,3C, NVK mažina šį skirtumą iki 20,26C, gaunam į lauką išmetam -4,94C temperatūros orą, plokšteliniam šilumokaičiui paduodam +10,26C temperatūros orą.

Plokštelinio šilumokaičio pasikeitęs režimas: iš patalpų 20C iš rekuperatoriaus 10,26C, temperatūrų skirtumas 9,74C o su 50% NVK - 4,87C gaunasi šilumokaitis į patalpas paduoda 15,13C temperatūrą, o į rotorinį rekuperatorių 15,13C temperatūros orą.

Taip skaičiuojant matosi tendencija, kad skirtumas tik nuo rotorinio rekuperatoriaus išgaunamo temperatūrinio NVK padidės grubiai tik 1C laipsniu, kas bendrą temperatūrinį NVK nuo 80% padidina tik iki 83%.

Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 01 spalio 2015 - 09:03
#63
QUOTE(mintas @ 2015 10 01, 08:39)
Kadangi rotorinio rekuperatoriaus šilumokaičio kaičio - 83%.
Sakykit ką norit, bet žaidimas tikrai nevertas dėmesio.


Reikia imti aliuminį priešpriešinių srautų šilumokaitį su dideliu paviršiaus plotu
http://www.alibaba.c...4838.0.0.sSVLPs
ir tada rotorius dirbs tik kaip priešužšaliminė apsauga su drėgmės grąžinimu žemų temperatūrų pusėje, o plokštelinis bent dvigubai pakels temperatūrą nuo +14C (kai nieko nėra) iki +18C kambaryje esant +22C. Šilumos nuostoliai patiriami dėl vėdinimo sumažėtų beveik dvigubai. O vėdinimo dalis yra gana ženkli.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo BangaS: 01 spalio 2015 - 10:07
#64
QUOTE(BangaS @ 2015 10 01, 10:06)
Reikia imti aliuminį priešpriešinių srautų šilumokaitį su dideliu paviršiaus plotu
http://www.alibaba.c...4838.0.0.sSVLPs
ir tada rotorius dirbs tik kaip priešužšaliminė apsauga su drėgmės grąžinimu žemų temperatūrų pusėje, o plokštelinis bent dvigubai pakels temperatūrą nuo +14C (kai nieko  nėra) iki +18C kambaryje esant +22C. Šilumos nuostoliai patiriami dėl vėdinimo sumažėtų beveik dvigubai. O vėdinimo dalis yra gana ženkli.



Su aukšto temperatūrio NVK priešpriešinių srautų šilumokaičiu teoriškai gali būti pasiekta situacija, kad rotorinis šilumokaitis pilnai dirbs minusinėse temperatūrose tiek su oro srautu iš lauko, tiek iš vidaus. Apie kokį drėgmės gražinimą galima būtų kalbėti tokiomis sąlygomis. Net ir ne tokių ekstremalių temperatūrų sąlygomis rotorinis rekuperatorius, suporinus jį su aukšto temperatūrinio NVK šilumokaičiu dirbtų perteklinės drėgmės sąlygomis, gal dar net ekstremalesnėmis, nei kad būtų baseinų atveju.

Jei jau būtų kilusi mintis rotorių porinti su antru šilumokaičiu, tai antras šilumokaitis privalo būti ženkliai mažesnio NVK, bet kaip paaiškėjo iš skaičiavimų, tokiu atveju nėra prasmės žaistis irgi.

Mažinti šilumos nuostolius per vėdinimą galima dvejais būdais (jei žinot daugiau, būtų įdomu sužinoti smile.gif ) - didinant rekuperacijos NVK ir antras būdas, mažinant oro srautus. Kas liečia rotorinį rekuperatorių, tai NVK spėju be ŽŠ nelabai padidinsi, tad šis būdas kaip ir atkrenta, o antrame būde matau potencialą, reguliuojant oro srautus nakties ir dienos laikotarpiui. Prie šio būdo ir linkstu. Nors ir ŽŠ dar galutinai neišbraukiau.
Atsakyti
#65
QUOTE(mintas @ 2015 10 01, 13:45)
Su aukšto temperatūrio NVK priešpriešinių srautų šilumokaičiu teoriškai gali būti pasiekta situacija, kad rotorinis šilumokaitis pilnai dirbs minusinėse temperatūrose tiek su oro srautu iš lauko, tiek iš vidaus. Apie kokį drėgmės gražinimą galima būtų kalbėti tokiomis sąlygomis. Net ir ne tokių ekstremalių temperatūrų sąlygomis rotorinis rekuperatorius, suporinus jį su aukšto temperatūrinio NVK šilumokaičiu dirbtų perteklinės drėgmės sąlygomis, gal dar net ekstremalesnėmis, nei kad būtų baseinų atveju.

Jei jau būtų kilusi mintis rotorių porinti su antru šilumokaičiu, tai antras šilumokaitis privalo būti ženkliai mažesnio NVK, bet kaip paaiškėjo iš skaičiavimų, tokiu atveju nėra prasmės žaistis irgi.

Mažinti šilumos nuostolius per vėdinimą galima dvejais būdais (jei žinot daugiau, būtų įdomu sužinoti smile.gif ) - didinant rekuperacijos NVK ir antras būdas, mažinant oro srautus. Kas liečia rotorinį rekuperatorių, tai NVK spėju be ŽŠ nelabai padidinsi, tad šis būdas kaip ir atkrenta, o antrame būde matau potencialą, reguliuojant oro srautus nakties ir dienos laikotarpiui. Prie šio būdo ir linkstu. Nors ir ŽŠ dar galutinai neišbraukiau.

Nepagalvojau, kad rotorius gali užšalti negaudamas šilto oro...

Sklype yra žemės kontūras su glikoliu. Beliktų tik nupirkti AVA250 ir prie gero minuso (bei gero pliuso) stipriai pasijaustų nauda. Arba pakalbinti latvius, gal jie duotų pratestavimui vieną įrenginį su vieša monitoringo sistema už grašius.
Atsakyti
#66
QUOTE(BangaS @ 2015 10 01, 15:26)
Sklype yra žemės kontūras su glikoliu. Beliktų tik nupirkti AVA250 ir prie gero minuso (bei gero pliuso) stipriai pasijaustų nauda. Arba pakalbinti latvius, gal jie duotų pratestavimui vieną įrenginį su vieša monitoringo sistema už grašius.


Kas šiais laikais užsiminėja labdara smile.gif. Šeip tai apie 300Eur ir galima pajungti, bet aš elektros spėju per visą savo gyvenimą tiek neprideginsiu, įjungęs rekuperatoriaus tenus. Tad ar tikrai verta g.gif ?

Šeip tai turėjau minties jungti kaloriferį, bet ne prie lauko kolektoriaus, o prie grindinio šildymo sistemos ir jungti prie į patalpas paduodamo magistralinio ortakio. Įsivaizduoju, kad taip daugiau naudos turėčiau, nei įrenginėdamas ŽŠ.
Grindinio cirkuliacinis dirbs pastoviai, tad ŠS veikiant šilumą ims iš jo, o ŠS sustojus "skolinsis" iš grindų betono. Vasarą vėsinant grindimis ir vėl šiek tiek prisidėtų vėsinant paduodamą orą.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 01 spalio 2015 - 17:24
#67
Šiandieną pabaigė montuoti visą vėdinimo sistemą. Trūksta tik pačio rekuperatoriaus, bet jis atkeliaus tik po Naujų metų. Jei reikės, sumontuos laikiną.

Pabandysiu papasakoti, ką darėme. Dar rugpjūtį išpjoviau padidintas skyles lauko sienose. Labai gerai, kad lauko ortakiai ne skarda, o EPS. Todėl pakako pjauti 35 cm diametro skylę sienoje. Tokiu būdu mano neoporas sudarė 8,5 cm storio sienelę, o pridėjus pačio vamzdžio sienelę (1,2 ar 1,5 cm) išėjo beveik 10 cm neoporo apšiltinimas. Ir jokios skardos, t.y. jokio šalčio tilto.

Firma, kuri gręžė skyles sienoje, padarė ir tokį cilindrą. Tik tuščiaviduris netiko, nes nepagavo centro. Gerai, kad paprašiau išpjauti ir pilnavidurių.

Tada vyrukai išsiurbė visas dulkes, o pačias sienas nugruntavo. Tada pripūtė daug klijų ir užkišo kamštį. Čia viskas buvo padarytas dar prieš gerą mėnesį.

Šiandieną vyrukai sumontavo galutinę sistemą. Štai čia išmėtimo į lauką vamzdis. Jis ateina per perdangą iš katilinės, tada kerta lauko sieną virš automobilių stoginės ir išlenda į lauką. Čia paėmimo vamzdis. Štai kaip atrodo paėmimas/išmėtimas iš lauko. Ant EPS vamzdžio užsideda grotelės. O čia jau galutinis vaizdas (beje čia išmėtimas). Štai kaip išmetimas ir paėmimas atrodo vienoje nuotraukoje. Paėmimas vienoje sienoje, o išmėtimas virš stoginės kitoje sienoje.

Čia nuotrauka kaip į katilinę sueina paėmimo ir išmėtimo vamzdžiai (tiesus - išmėtimas į antrą aukštą, lenktas - paėmimas iš lauko). O čia galutinis vaizdas vyro svetainėje, t.y. katilinėje kur sueina visi vamzdžiai į kolektorines dėžes. Liko pastatyti tik rekūpą.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 01 spalio 2015 - 20:03
#68
QUOTE(cibulis @ 2015 10 01, 20:00)
Dar rugpjūtį išpjoviau padidintas skyles lauko sienose.


Kažkur teko matyti labai panašų vaizdą g.gif
Atsakyti
#69
Norėjau paklausti kur perkate ortakius ir kitas vėdinimo sistemos dalis?
Atsakyti
#70
QUOTE(BangaS @ 2015 10 30, 09:43)
Norėjau paklausti kur perkate ortakius ir kitas vėdinimo sistemos dalis?

Senukai 30% nuolaida treciadieniais:)
Atsakyti
#71
QUOTE(Orginalus @ 2015 10 30, 10:38)
Senukai 30% nuolaida treciadieniais:)


smile.gif
Atsakyti
#72
QUOTE(BangaS @ 2015 10 30, 09:43)
Norėjau paklausti kur perkate ortakius ir kitas vėdinimo sistemos dalis?

Aš pirkau čia. Rekomenduoju.
Atsakyti