Vėdinimas 8

aha, būtent tokia, nebūtinai iš senių, bet įdomu ar negeriau būtų folija, aišku šitos parsiduoda 3, 4 metrų ilgio, tai man būtų pats tas negu pirkt daug demblio

Folija aišku geriau, bet demblius reikės sujunginėti, tad bus labai daug klaustukų dėl sujungimo sandarumo. Aš įtariu, jog vientisas celofanas duos geresnę apsaugą nuo garo, nei tiek daug sujungimų, kad ir aliuminio folijoje.

Dar vienas dalykas. Jei vamzdis lygus, tai demblį išpjauti nesudėtinga, bet jei yra kampų, tai jau prasideda menas, kurį įvaldyti "apsiūnant" tik vieną ar du ortakio metrus tikrai be šansų. Gal mėnesiuką padirbęs ortakių apšiltinimo srityje ir plius minus geriau kampą apšiltinsi, bet tikrai ne porą metrų šiltindamas, arba apšiltinsi normaliai, bet sunaudosi trigubai daugiau demblio nei reikia ir sujungimų pridarysi begalę. Nors ir vėl, neaišku, kaip ta "rankovė" leidžia apšiltinti kampinius sujungimus .

O kokią funkciją atlieka oro padavimo ir oro išmetimo kanaluose prie fasado rekomenduojami montuoti atbuliniai oro vožtuvai? Kokioje situacijoje jie veikia, ir kokios naudos duoda?

CODE

"Beje, esant galimybei tikrai rekomenduočiau ant oro išmetimo taip pat montuoti ne atbulinį vožtuvą, o motorizuotą sklendę. Tai pabrangins sistemą apie 200Lt, bet atbuliniame vožtuve yra keliasdešimt kartu didesnis pasipriešinimas nei motorizuotoje sklendėje (pvz. Atbulinis vožtuvas 50Pa, o motorizuotoje sklendėje tik 5Pa), be to, atbulinio vožtuvo patikimumas yra mažesnis."

Naudos duoda kad uždaro ortakius kai nedirba rekuperatorius, bet jei pūs vėjas iš oro paėmimo pusės, manau, kad sklendę atidarys. Antras dalykas, tų "sparnelių" silpnos spyruoklytės gerai neužspaudžia, o stiprių spyruoklių nepastatysi, nes tuomet ir stipresnis oro srautas vožtuvų neatidarys. Dar kažkur skaičiau, kad yra pavojus tiems sparneliams prišalti.

Aš nusprendžiau niekad rekuperatoriaus neišjunginėti, tad Raituzo puslapį perskaitęs apie didelį vožtuvų pasipriešinimą iš vis nei jų, nei motorizuotų sklendžių nedėjau.

Iš kitos pusės, atsakymo, ar reikia uždarinėti ortakius, kai rekuperatorius nedirba, nežinau. Geras klausimas. Kam reikia uždaryti ortakius nedirbant rekuperatoriui?

Tai kokia tada prasme is rekuperatoriaus, jei jis isjunginejamas...

Klausimas, jei jungsi gartraukį prie rekuperatoriaus, gartraukis turi turėti variklį, ar variklį išimti ir ištraukimą patikėti rekuperatoriaus ventiliatoriams?

Kol nebuvo atėjęs laikas gartraukio montavimui, buvau įsitikinęs, kad gartraukyje ventiliatoriaus nereikia, nes užtenka rekuperatoriaus ventiliatorių. Vat ir šaltinis kuriuo remiantis vėliau mąstai taip montuoti.



Bet kai atėjo laikas, pradėjau mąstyti, jog prie rekuperatoriaus pajungto gartraukio motorizuota sklendė tik atidaro dar vieną kanalą į rekuperatorių, prie visų ir taip esančių, tad net padarius maksimalų rekuperatoriaus ištraukimo galingumą oro srautai bus nuimami ir kituose namo ištraukimo taškuose ir gartraukiui realiai liks mizeris.

Pajungus gartraukį su įmontuotu varikliu jam padavus tokį patį srautą, bus kompensuojamas rekuperatoriaus ventiliatoriaus galingumas ir tuomet iš kitų taškų oras imamas nebus. Bet tokiu atveju problemos prasidės, jei gartraukis paduos didesnį srautą nei rekuperatorius sugebės ištraukti, tuomet per gartraukį ištrauktas oras bus paduodamas atgal į patalpas per išmetimo difuzorius. Vienu žodžiu galvosukis.

Suprantu kad statai dar vieną motorizuotą sklendę statai ant viso ištraukimo iš pastato ortakio ir kai atidarai gartraukio sklendę, uždarai viso kito namo ištraukimo, tuomet be abejonių, gartraukyje variklio nereikia, bet tai kaip montuojama standartiškai?

Sveiki, domina , koks maziausias kondicionierius galimas? nuplanuoti buvo 90, bet del nesusikalbejimo 20 cm atima uzuolaidos, tada siena lieka 90 cm tik, nes visas ilgis 110, o nuo sienos "slangos" kaireje nutolusios 20 cm

Patarkit prašau kur geriausia dėti pasiurbimo į rekupą ir išmetimo iš rekupo į lauką vamzdžius..:
Šiltoj erdvėj po šildoma perdanga;
Pačiame perdangos apšiltinimo sluoksnyje;
Šaltoje palėpėje..?

Pasiurbimo tai kiek skaitau tai visi daug maž vienodai šneka - šaltoje patalpoje (palėpėje mano atveju)...?
O išmetimo vamzdį pradėjau kažkaip dvejot ar verta iškelt į šaltą aplinką ar geriau, kad iki šiltintos perdangos jis išlįstų lauk...?

Dėkui

Esmė tokia, kuo trumpesnė atkarpa lauko vamzdžių bus apšiltintame namo tūryje, tuo mažiau apšiltinti juos reikės ir mažiau nuostolų patirsi.

Tais vamzdžiai cirkuliuos lauko temperatūros ar šiek tiek aukštesnės temperatūros oras. Nors aišku ir nuo rekupo priklauso, jei plokštelinis, tai išmetimas bus apie 0C, tad jei vamzdis eis šaltesne erdve, galimas kondensato susidarymas ant vamzdžio vidinių sienelių

Bus Amalvos rotacinis, jei gerai pamenu kaip ir pas patį... Kokia išmetamo oro vidutinė temperatūra...?
Kol kas pagal planus:
Pasiurbimo vamzdis nuo skliauto sienos eis šalta palėpe, pro pirmą aukštą (nišoje iš GKP, kažkiek papildomai apšiltintos) leisis į nešildomą bet apšiltintą rūsį. Išmetimo vamzdis viskas atbulai... Savaime suprantama abu vamzdžiai apšiltinti. Vamzdžiai į kambarius iš rekupo rūsyje eis į 1a. per tą pačią nišą ir išsišakos aišku palubėse į/iš visus kambarius(ų).

Pagal tavo išsakytas mintis, tai su pasiurbimo ir išmetimo vamzdžiais geriau gal ir neprigalvosi...
O kaip su vamzdžiais kurie eis į/iš kambarius? juos apšiltinti tik rūsyje...? Perdanga tarp rūsio ir 1a. bus apšiltinta 25cm EPS.

Be abejo reikia uždaryti ortakius (atbuliniu vožtuvu ar motorizuota sklende), kai rekuperatorius neveikia, kadangi į lauką pas jus lieka kaip minimum d125mm ar d160mm storio skylė ir esant žemai lauko temperatūrai šaltas lauko oras keliaus ortakiais į rekuperatorių, o po to ir į namą, kaip tuo tarpu šiltas patalpos oras keliaus per rekuperatorių į lauką. Išjungto rekuperatoriaus vidus gali stipriai atšalti ir atkeliavęs šiltas patalpos drėgnas oras kondensuosis įrenginio viduje. Vėliau gali prišalti ar apledėti įrenginio vidaus elementai (filtrai, ventiliatoriai, pats rekuperatorius ir tt).
Blogiausias scenarijus - jei gerokai taip palaikius išjungtą rekuperatorių žiemos metu, su atvirais ortakiais, tai gali plokštelinis rekuperatorius apledėti. Besiplėsdamas ledas iš sandarins rekuperatoriaus plokšteles ir taip bus sugadintas nepigus rekuperatoriaus elementas.
Papildyta:

rekuperatorius yra išjungiamas, tada kai nėra poreikio patalpų vėdinti t.y. patalpų oro kokybė yra gera.
Kada išjungti arba sumažinti rekuperatoriaus našumą gali spręsti keli "veikėjai":
1var. Oro kokybės jutiklis, sumontuotas ortakio viduje arba patalpoje;
2var. Pats vartotojas suprogramavęs įrenginio veikimą pagal savaitinę laiko programą nurodo kuriuo laiku vėdinimo įrenginiui veikti intensyviau, o kada aplamai neveikti.
Rekomenduoju, kai nieko nėra namie, tada įrenginį išjungti. Prieš grįžtant namo 1h. anksčiau suprogramuoti, kad įrenginys pasileistų. Tai negalioja pirmais statybos metais, kadangi po įkurtuvių yra daug lakiųjų medžiagų nuo statybinių medžiagų bei naujų baldų, kurių kvapus reikia intensyviai šalinti, net jei nesame namie.

Ką mums duoda kai rekuperatorius yra išjungtas? Be abejo, padeda taupyti eksploatacinius įrenginio kaštus.


Papildyta:

nebus mizeris, kadangi atidarius penktą rekuperatoriaus gartraukio atšaką didžioji dalis ištraukiamo oro bus traukiama pro ten, kadangi elementariai rekuperatoriui bus pro tą atšaką lengviau traukti orą.
Nepamiršk, kad traukiant orą per tą atšaką, yra aplenkiami tokie elementai kaip filtras ir pats šilumokaitis, kuriuose pasipriešinimas yra ne mažas.
Papildyta:

taip, gali problemos prasidėti, jei gartraukio integruoto ventiliatoriaus galia bus didesnė, nei rekuperatoriaus ištraukimo ventiliatoriaus. Pagrindinės problemos gali būti - triukšmai bei oro srautų nesuvaldymas.
Todėl rekomenduojama, jei gartraukį jungiame prie rekuperatoriaus penktos atšakos, tai gartraukis turi būti be ventiliatoriaus.
Papildyta:

Oro paėmimo iš lauko ir į lauką ortakius geriau daryti kuo trumpesnius ir be abejo abu izoliuotus.
Oro paėmimo ortakio šaltoje palėpėje nerekomenduoju daryti, kadangi vasarą, palėpėje gali būti karšta ir papildomas šviežio oro pašildymas vasaros metu manau nereikalingas.
Oro išmetimas palėpėje gali būti.

Papildyta:

nepamenu, kur čia aš reklamavau "Amalvos" rekupus.
Savo nuomonę apie "komfovent" rekupus turiu pilną teisę išsakyti, kadangi ir pats namie naudojuosi "Domekt-R-400VE" vėdinimo įrenginiu.
Be to, esu ne vieną rekupą ir kito gamintojo čiupinėjęs, todėl išsakau tik savo nuomonę be jokio fanatizmo, kaip tai darai tu įsikibęs į "Paul" rekuperatorius

Ar tikrai geras sprendimas? Aišku pinigus taupys, bet klausimas - kiek? Tikriausiai labai mažai. Galbūt kaip tik geriau nustatyti, kad nesant namuose dirbtu kokiu 20 proc. našumu. Tarkime gainiotų kokius 80 kubų oro, jei namo vidinis tūris apie 400 kubų. Man atrodo, kad pačiam namui sveikiau. Ypač jei kalbame apie tikrai sandarius namus, kurių sandarumas 0,6 ir mažesnis.
Papildyta:

Nors man ir labai patinka Paul, bet mano name bus Zehnder ComfoAir Q350 apartas. Turėjo jau šį mėnesį sumontuoti, bet reikalai nusikėlė į rugsėjį. Tikėtina, kad mano name bus paleistas viešas šio rekuperatoriaus monitoringas. O jei ir nebus, aš paviešinsiu visą informaciją. Tiesa, nepasakiau, kad turėsiu entalpinį Premium daikčiuką, t.y. absoliučiai maksimalios komplektacijos.

Įdomu, kad tas pats apartas yra ir kairinis, ir dešininis. Gal kam nors bus įdomu kaip lengvai galima pravalyti plastikinius ortakius. Galbūt panašiai galima ir skardinius valyti, bet būtų puiku, kad kokia firma įsigytų tokį pravalymo įrenginį. Prieš paleisdamas mielu noru pravalyčiau. Ir dar kas 2-5 metus pravalyčiau.