Statau vieno aukšto namą, po dalimi namo bus rūsys (rekonstruoju-praplečiu seną namuką). Rūsio pamatai bus apšiltinti kaip ir visas namas su naujais pamatais. Rusyje šildymo nebus (šildymas-šilumos siurblys), bet spėju teigiama temperatūra vis tiek laikysis. Langų rūsyje pora yra, bet nėra dar aiškus techninių/sandėliavimo patalpų išdėstymas. Rekuperatorius taip pat stovės rūsyje. Ką galėtumėte patarti rūsio vėdinimui..? Nes langų naujų neplanuoju darytis, bėgioti į rūsy kas antrą dieną pradaryti langus irgi... Bandau pafantazuoti...: gal kol kas pasilikti kokią atšaką nuo rekupo patraukimo ir padavimo į patalpas vamzdžius, su tarkim kokiom motorizuotom sklendėm ant kurių pastačius timerius ar kažką tokio, kad jos atsidarytų kokiai valandai dviem kas kelias dienas..? Ortakius rūsyje prasivesčiau kai būtų aiškus patalpų išdėstymas... Tik tokiu atveju ar su rekuperacijos sistemos balansu viskas bus ok, kai tas pats oro kiekis eina per didesnį/mažesnį vamzdžių skaičių...? Visąlaik vėdinti rūsio patalpas kaip ir gyvenamas patalpas būtų neekonomiška...
O ne paprasčiau vietoj elektrinės sklendės sumažinti ištraukimą iš rūsio iki minimumo - neišsibalansuotų oro srautai rekuperatoriuje ir būtų nuolatinis, nors ir labai mažas, rūsio vėdinimas?
Kas geriau, ar vieną kartą per dieną intensyviai išvėdinti ar vėdinti pastoviai, bet labai mažu intensyvumu, per parą pakeičiant tą patį oro kiekį?
Aš rinkčiausi nuolatinį mažo intensyvumo vėdinimą, bet kas liečią rūsį, kurio temperatūros skirtumas nuo likusių ventiliuojamų patalpų ženklus, tai nežinau ar vertą jį pajunginėti į bendrą vėdinimo sistemą.
Padarius tik ištraukimą rūsyje, į rūsį iš šiltesnių patalpų pritekės daug drėgmės turintis oras ir rūsyje drėgmės procentas kils, didelė tikimybė kad ir kondensatas ant sienų rinksis. Oro padavimas į rūsį nemanau, kad išspręs problemą. Nežinau ką ir patarti.
Kad turėtų patekti ir šviežio oro ir turėtų būti ištraukiamas ir stovintis oras, tai kaip ir aišku, tik va jei šiltu periodu, viskas turėtų būt ok, šaltu periodu jei prisidarai rūsio sienoje ventiliatorių, gali atšaldyti patalpas, kas nepageidautina... jei bus tarkim kokios trys patalpos, tai rūsio sienos nuo išgręžtų ventiliatorių būtų "sušaudytos"... Išeitis rekupas, tik va kokį jo darbo rėžimą pasirinkt ir ką kaip jame jungti, sureguliuoti, ČIA ir yra didysis KLAUSIMAS
Kad rūsių dabar kaip ir niekas nedaro tai daug maž aišku, bet tarkim prie naujos statybos, pasidaro įvairių sandėliavimo patalpų, kurios yra nešildomas, bet šiltos, kadangi dalinai sujungtos su namu iš šono ar šalia jo... Negi ir šiuo variantu šių patalpų vėdinimo niekas nesvarstė ir nieks nieko nedarė ar užtenka tik tiek kiek duris, vartus pradaro ?
Kadangi rekupas bus rūsyje, tai papildomo oro ištraukimo kanalą čia pasidaryti labai nesudėtinga. Sureguliuoji labai nedidelio oro srauto ištraukimą ir trūkstamas oras pritekės iš šildomų patalpų. Skylių į lauką daryti neverta.
Kadangi rekupas bus rūsyje, tai papildomo oro ištraukimo kanalą čia pasidaryti labai nesudėtinga. Sureguliuoji labai nedidelio oro srauto ištraukimą ir trūkstamas oras pritekės iš šildomų patalpų. Skylių į lauką daryti neverta.
Rūsio tūris ~80 m3. Tai tas labai mažą kiek ? 20m3/h - 30m3/h...? Vienas projektuotojas dabar būtent po 30m3/h padavimą ir nutraukimą nupaišęs...
Ir kitas dalykas: į rūsy bus dvejos durys, iš lauko (bus montuojamos apšiltintam sluoksnyje kaip priklauso; ir laiptinėje iš pirmo aukšto, t.y. laiptinė taip pat turės rūsyje apšiltintą sieną su durimis apšiltinamąjame sluoksnyje... Abejas duris, kaip ir visas kitas namo duris, stengsiuosi padaryt sandarias ir šiltas, tai ar tikrai prisiurbs rekupas oro per tuos durų plyšius tą oro kiekį..? Ar kažką kitaip tamsta turi omeny..?
Rūsio tūris ~80 m3. Tai tas labai mažą kiek ? 20m3/h - 30m3/h...? Vienas projektuotojas dabar būtent po 30m3/h padavimą ir nutraukimą nupaišęs...
Ir kitas dalykas: į rūsy bus dvejos durys, iš lauko (bus montuojamos apšiltintam sluoksnyje kaip priklauso; ir laiptinėje iš pirmo aukšto, t.y. laiptinė taip pat turės rūsyje apšiltintą sieną su durimis apšiltinamąjame sluoksnyje... Abejas duris, kaip ir visas kitas namo duris, stengsiuosi padaryt sandarias ir šiltas, tai ar tikrai prisiurbs rekupas oro per tuos durų plyšius tą oro kiekį..? Ar kažką kitaip tamsta turi omeny..?
Man drabužinėje suprojektuotas 10m3/h oro ištraukimo srautas, tavo rūsyje siūlyčiau daryti irgi ne didesnį, nors teisingiau būtų išvis apsiriboti Verterio rekomenduotais.
Jeigu rūsį gerai apšiltinsi ir iš lauko pusės įstatysi šiltas ir sandarias duris, tam kad būtų oro pritekėjimas į rūsį, tarp vidaus patalpų ir rūsio geriau statyti tik standartines šiltas duris neakcentuojant jų sandarumo. Teoriškai, tai tik tos durys ir bus pagrindinis oro srauto į rūsį reguliatorius.
Kadangi oras pro vidaus ir rūsio duris judės į šaltesnes patalpas - rūsį, nereikia labai jaudintis dėl jų nesandarumo. Šaltis į vidų nepateks.
Orui judant iš šiltų patalpų į rūsį, tikėtina ir aukštesnė temperatūra rūsyje. Padarius oro patekimą iš lauko, rūsys bus šaldomas ir temperatūra laikysis mažesnė nei visai be ventiliacijos, kas atsilieptų ir rekuperatoruotai oro temperatūrai, nors dėl nedidelių oro srautų, minimaliai.
Truputį pasikarščiavau teigdamas, kad domekt serijos rekuperatoriai nepritaikyti darbui vasarą. Su jais galima vėdintis dieną saugant vėsą ir naktį veikiant ByPass režimui vėsinant patalpas.
Problema ta, kad vėsinti labai intensyviai nepavyks, nes realiai bus tiekiamas ne žemesnės kaip 18C temperatūros oras, nebent kiekvieną vakarą žaisit su rekuperatoriaus nustatymais, arba nustatę žemesnę nei 18C temperatūrą rekuperatorių dienos metu išjunginėsit.
Problema ta, kad rekuperatorius rotorių stabdo, tiek vasaros tiek žiemos režimais, kai į patalpas yra paduodamas aukštesnės temperatūros oras nei užduotas.
Ankščiau rekuperatoriuje užduodavau ~22C temperatūrą, tai dienos metu rotorius būdavo stabdomas ir į namą paduodamas neatvėsintas lauko oras taip prikaitinant namą, o naktį temperatūrai kritus ir paduodant žemesnės temperatūros orą nei 22C laipsniai, įsijungdavo rotorius ir saugodavo name dienos metu prikauptą šilumą.
Vasaros metu būtina žaisti su temperatūros korekcija, nustatant jos įsijungimo laiką atsižvelgiant į lauko temperatūros kitimą. Aš nustačiau maksimaliai leistiną 9C laipsnių temperatūrą, kad šiuo dydžiu būtų padidinama užduotoji nuo 8 val ryto iki 21 val vakaro.
Temperatūra užduota 18C, nes dienos metu pridėjus 9C laipsnius gaunam 27C, o tai yra minimumas, nes per karščius pasitaiko, kad paduodama temperatūra užkyla iki 26C su trupučiu ir jei užduota temperatūra (su įsijungusia temperatūros korekcija +9C) bus žemesnė, tai bus sustabdytas rotorius ir neišjungtas visą likusią dieną kol temperatūra lauke neatvės. Namo perkaitinimas garantuotas. Tiesa, siūlau sekti paduodamas temperatūras, nes patalpoms įšilus, gali paduodamo oro temperatūra pakilti ir virš 27C laipsnių, nors man šią vasarą dar to nebuvo, bet dar tik vasaros pradžia.
Vakare po 21C valandos išsijungia temperatūros korekcija ir rekuperatorius bando palaikyti užduotą 18C temperatūrą. Kol bus tiekiamas aukštesnės temperatūros oras rotorius bus stabdomas, tad realiai 21 val bus sustabdytas rotorius ir jis bus sustabdytas tol, kol į patalpas bus paduodamas oras iki 18C. Atvėsus paduodamam orui dar labiau jau pradės įsijunginėti rotorius palaikydamas užduotą temperatūrą.
Norint atvėsinti patalpas labiau, tikslinga būtų pamažinti paduodamo oro temperatūrą dar labiau, bet tuomet tai reikia daryti arba rankomis, kiekvieną rytą ir vakarą, kad dienos metu patalpos nebūtų perkaitinamos, arba dienos metu iš vis išjunginėti rekuperatorių.
Jei dienos metu rekuperatorius išjunginėjamas, pasitelkus temperatūros korekciją galima naktį vėsinti patalpas sumažinant paduodamo oro temperatūrą iki 6C laipsnių (15C-9C).
Rekuperatoriaus oro kaitos intensyvumas irgi turi būti kaitaliojamas atsižvelgiant į lauko oro temperatūrą, nuo 21 val vakaro iki 9 val ryto palaikant didesnį oro srautą, o dienos metu nuo 9 val ryto iki 21 val vakaro jį sumažinant maksimaliai ar iš vis išjunginėjant, jei norit vėsinti patalpas rekuperatoriaus ByPass režimu, rekuperatoriuje užduodami temperatūrą tarp 15C ir 18C laipsnių.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad įsijungus temperatūros korekcijai užduota temperatūra ekrane nesikeičia. Nepergyvenkit, rekuperatorius dirba su pakoreguota temperatūra.
