Vėdinimas 8

Ieškau Lietuvos rekuperatorių gamintojo Alasca interneto svetainės, bet bergždiai. Nukelia į rusišką puslapį. Negi Lietuvoje šis gamintojas nutraukė veiklą?

Dar kai pradėjau domėtis rekuperacine vėdinimo sistema, jau tada buvo rekuperatorių su juose įmontuotais šilumos siurbliais. Įsigilinęs į juos supratau, kad šio tipo modeliuose paprastai montuojamas prastas ~50%-60% NVK šilumokaitis ir didesnė šilumogrąžos darbo dalis patikima šilumos siurbliui. Man toks sprendimas pasirodė prastu, nes šilumokaitis sugrąžina šiluma su COP apie 16-20, o ŠS su COP retai siekiančiu 4. Taigi, tokius sprendimus aš nurašiau, kaip efektyvumo atžvilgiu nepagrystus. Vis tik 2016 metų Resto parodoje teko užtikti Komfovent Domekt serijos RHP modelio variantą. Šiuo atveju rasim ir pakankamai efektyvų rotorinį šilumokaitį ir greta sumontuotą šilumos siurblį. Buvo pristatinėjami du modeliai su galingesniu ir mažiau galingu šilumos siurbliu. Mažiau galingas šilumos siurblys dirbo maksimaliais COP apie 4, galingesnio COP jau buvo žemesnis, sukosi apie 3, nes jam po šilumokaičio neužtekdavo išmetamos šilumos pasiekti aukštesniam NVK, bet vis tik man šis modelis pasirodė labiau vykęs, nes pirmasis, nors dašildys tiekiamą orą su aukštesniu NVK, bet daugiau jokios naudos iš to neturėsim, tad gana brangi investicija į oro dašildymą gaunasi. Antrasis užkliuvo tuo, jog nusipirkus tokį rekuperatorių, praktiškai jau nusipirkai ir šildymo sistemą visam A+ ar A++ namui.

Lankstinuko
1 puslapis
2 puslapis.

Papildomai tiktai reikėtų įsirengti elektrinį šildymą sanitariniuose mazguose ir išspręsti karšto vandens ruošimo problemą. Aš šiuo atveju, karštam vandeniui ruošti patikėčiau saulės kolektorius. Nesidomėjau kainomis, bet standartiškai Komfovento produkcijai jos būna gana aukštos ir reikėtų gerai paskaičiuoti tokio įrenginio įsigijimo prasmingumą, bet žiūrint iš techninės pusės, tai visai vykęs sprendimas.

Šiaip galiu pasakyti, kad antro aukšto A+ name šildyti praktiškai apskritai nereikia norint maždaug vienodos temperatūros visame name, o vėdinti reikia nemažai.

Toki itarima turiu, bet bijau. Juk zmones i antra auksta deda radiatorius. Noretusi i antra auksta tiekti bent jau pasildyta ora?

Beje, pas mane namas suprojektuotas taip, kad ji visa galiu sildyti krosnimi. Siaip tai krosnis man patinka ir laukiu kada ziema temperatura kris zemiau 10.

Žmonės deda visko, bet iki šiol niekas nedėdavo 30-40 putplasčio į sienas ir stogą, netikrindavo sandarumo. Čia yra esminis momentas.

 
Šiaip galiu pasakyti, kad antro aukšto A+ name šildyti praktiškai apskritai nereikia norint maždaug vienodos temperatūros visame name, o vėdinti reikia nemažai.

Norėčiau pridurti, jog stebime ta patį procesą, nors namas vargiai ...

Norėčiau pridurti, jog stebime ta patį procesą, nors namas vargiai B klasę traukia. T.y tai ne tik A+ namo problema ar privalumas. IIa šildom minimaliai ir tik šalčiausius kambarius ir dar todėl, jog ŠS neturi akumuliacinės. Užsukti II a visiškai neišeina, pyksta siurblys.

klausimas BangaS. Mums per didžiausius šalčius IIa šildyti norėjosi ir  to "minimaliai" beveik neužteko. Aišku namas toli gražu net ne A. Tuo tarpu vasarą srautus sukeičiam visiškai priešingai - vėsinimui. Ia beveik užsuktas, IIa atsuktas pilnai. Kaip reiktų elgtis tokiu atveju, neįsirengus šildymo sistemos IIa? Atmetam kondicionierius ir ŽŠ dėl savo kainos, įrengimo sudėtingumo ir pan.
gal visdėlto tikslinga yra įsirengti grindinį šildymą visose patalpose? Suprantu, kai svarstom ar grindinis ar alternatyvos, bet jeigu jau Ia grindinis, tai prie to pačio, kaip sakoma 
labai domintų Jūsų nuomonė  ir Jums žinomi spendimo būdai

Kokios konkrečiau problemos pas jus su antro aukšto grindiniu šildymu? Ar ten nėra grindinio šildymo? Stovi radiatoriai?
Nelabai suprantu kaip jūs galite vėsinti antrą aukštą neįsirengus šildymo sistemos. Kaip ten yra?

Kokios konkrečiau problemos pas jus su antro aukšto grindiniu šildymu? Ar ten nėra grindinio šildymo? Stovi radiatoriai?
Nelabai suprantu kaip jūs galite vėsinti antrą aukštą neįsirengus šildymo sistemos. Kaip ten yra?

Šiaip antram aukštui dažnesnė problema yra perkaitimas. Jeigu turite smėlbetonio pagrindą antrame aukšte tai verta pavynioti ir vamzdelio. Kalbant apie A arba arti A klasės namą užtektų vamzdelio su 40 cm žingsniu. Taip pat reikėtų užtinkuoti šildymo/vėsinimo vamzdelių pertvarose, panašiai kaip užtinkuoja laidus. Ten reikės dvigubai daugiau tinko, bet tai nebus labai skausminga finansiškai.  Vamzdeliai sienos labai gerai vėsinimui. Viena siena iškart duoda vėsumą ar šilumą į du kambarius priešingose sienų pusėse.

Jeigu konstrukcijos karkasinės, tai kondicionierius pigiausia išeitis vėsinimuisi, o kartais ir papildomam pašildymui.

tiesiog domina kokie dar būna/yra alternatyvūs sprendimai. Ir ar teisingai mąstau, jog jeigu pradėjai grindinį vedžioti, tai geriau turėti vieną sistemą, o ne atskiras kiekvienam aukštui. Su sieniniu šildymu idėja patiko, tik jeigu teisingai supratau, vamzdelius reiktų/ekonomiškiau vedžioti tik ant vidinių sienų? išorinės turbūt generuotų šilumos nutekėjimą į lauką. na šiokį tokį. Gal kažkaip specialiai yra sprendžiamas grindų/sienos mazgas? ar paprasčiausiai užlenki vamzdelį ir tiek?

ar tokia sistema pakankamai komfortiška?
ar užtektų vien sieninio šildymo/vėsinimo kaip vienintelio šaltinio? suprantu, jog skaičiuoti reikia ir priklauso nuo vidinių pertvarų ploto, bet gal būt teko bendrauti su turinčiais tik sieninį šildymą ar gal būt teko užtikti kokios nors informacijos literatūroje? Nes tuomet stipriai atpinga grindų įrengimas. Galima pataupyti ant polistirolo sluoksnio, paprastesnis betonavimas, pilna laisvė renkantis grindų dangas (pvz. senas geras storas grindlentės)

dėl karkasinio - jeigu ar taip ar taip vedžiojama tik ant vidinių sienų, niekas netrukdo jas išsimūryti ir nusitinkuoti. 

o gal egzistuoja dar kažkokia koncepcija apart orinio šildymo?

Alterna nebent statyti patį šilumos šaltinį kambarys pvz el. radiatorių ar kondicionierių.
Grindinį išvedžioti lengviau nei sieninį, nes ant sienos gana ilgai užtrunka vamzdelio pritvirtinimas.  Norint masyvo grindų galima rinktis šiltesnį namą, kuriam automatiškai nebereikės karštų grindų +22C patalpose palaikyti. Jos bus vos šiltesnės. O dalį vamzdelių galima išvedžioti ant sienų, taip dar labiau sumažinant grindų betono temperatūrą.  Vėsinti geriau sienas, nes sienas žmogus labiau jaučia nei grindis ir vėsiomis grindimis vaikščioti nemalonu. Sienos daug efektyviau vėsina. Šildyti galima vien sienomis, jeigu namas gerai apšiltintas ir nenorima vos šiltesnių gridų, ar specifinė grindų danga.
Vamzdelis užtinkuojamas vienoje pertvaros pusėje, o šyla visa pertvara iš abiejų pusių.