QUOTE(mintas @ 2016 05 20, 10:19)
Dar kai pradėjau domėtis rekuperacine vėdinimo sistema, jau tada buvo rekuperatorių su juose įmontuotais šilumos siurbliais. Įsigilinęs į juos supratau, kad šio tipo modeliuose paprastai montuojamas prastas ~50%-60% NVK šilumokaitis ir didesnė šilumogrąžos darbo dalis patikima šilumos siurbliui. Man toks sprendimas pasirodė prastu, nes šilumokaitis sugrąžina šiluma su COP apie 16-20, o ŠS su COP retai siekiančiu 4. Taigi, tokius sprendimus aš nurašiau, kaip efektyvumo atžvilgiu nepagrystus. Vis tik 2016 metų Resto parodoje teko užtikti Komfovent Domekt serijos RHP modelio variantą. Šiuo atveju rasim ir pakankamai efektyvų rotorinį šilumokaitį ir greta sumontuotą šilumos siurblį. Buvo pristatinėjami du modeliai su galingesniu ir mažiau galingu šilumos siurbliu. Mažiau galingas šilumos siurblys dirbo maksimaliais COP apie 4, galingesnio COP jau buvo žemesnis, sukosi apie 3, nes jam po šilumokaičio neužtekdavo išmetamos šilumos pasiekti aukštesniam NVK, bet vis tik man šis modelis pasirodė labiau vykęs, nes pirmasis, nors dašildys tiekiamą orą su aukštesniu NVK, bet daugiau jokios naudos iš to neturėsim, tad gana brangi investicija į oro dašildymą gaunasi. Antrasis užkliuvo tuo, jog nusipirkus tokį rekuperatorių, praktiškai jau nusipirkai ir šildymo sistemą visam A+ ar A++ namui.
Lankstinuko
1 puslapis
2 puslapis.
Papildomai tiktai reikėtų įsirengti elektrinį šildymą sanitariniuose mazguose ir išspręsti karšto vandens ruošimo problemą. Aš šiuo atveju, karštam vandeniui ruošti patikėčiau saulės kolektorius. Nesidomėjau kainomis, bet standartiškai Komfovento produkcijai jos būna gana aukštos ir reikėtų gerai paskaičiuoti tokio įrenginio įsigijimo prasmingumą, bet žiūrint iš techninės pusės, tai visai vykęs sprendimas.
Nesigilinant į kainas yra dar vienas minusas. Žiemą sunku diferencijuoti temperatūras kambariuose gerai apšiltintame name ir atsiranda poreikis tiekti visiškai nepašildytą po rekuperatoriaus orą į norimus atvėsinti kambarius. Čia yra paprasčiausias būdas didefencijuoti temepratūrą, nes nebepakanka vien išjungti šildymą tame kambaryje. Taigi pučiant pašildytą orą prarandama ši galimybė atvėsinti miegamuosius vėsesniu oru. Taip pat atsiranda papildoma problema, kad daugiau šildyti reikia pirmą aukštą, o daugiau oro reikia antro aukšto miegamiesiems. Šioje vietoje tokia šildymo/vėdinimo sistema vėlgi nusileidžia atskiroms šildymo vėdinimo sistemoms.
Šiaip galiu pasakyti, kad antro aukšto A+ name šildyti praktiškai apskritai nereikia norint maždaug vienodos temperatūros visame name, o vėdinti reikia nemažai.
) vėdinimu 
