Vėdinimas 8

Patalpa kurioje planuoju statyti rekoperatoriu nedidele. Apie 1.5m laukines sienos. Tai padavimo ir ismetimo vamzdziai nebutu toli nutole vienas nuo kito? Tai blogai? Kokio min atstumo reiktu laikytis? (Max galeciau issiplesti iki 2.5m ieinant i vonia) Dar Butu galimybe ismetima pajungti i ventiliacini kamineli. Kazkaip nk blogo neizvelgiu, nes prisidejus naturaliai traukai net slegis mazesnis butu. Gal yra priezasciu kdl negalima butu tai daryti?

Sveiki,gal kas pades susigaudyti?Noriu i 80kvm nama montuoti rekuperatoriu ir bandau skambineti i firmas tai vieni rekomenduoja tik ploksteliniu,tipo jie gersni uz rotaticinius ir atvirksciai.Kiek suprantu plokstelinis prie minusines C be pasyldito oro neveiks ,o man sake kad yra tenas tik silumokaisciui pasylditi kurem nereik papildomai syldyti ora ir elektros atzvilgiu ekonomiskas.Dar norejau pasiklausti del ortakiu ir virtuves gartrauki nes tenka prancuzijoj matyti kad gartrauki leidzia persilumokaiti o ortakiai minksto plastiko su apsiltinimu. Aciu jai kas pakonsultuos.

Tai kad plokštelinių rekuperatorių priešužšaliminės apsaugos tenas ir skirtas tik šilumokaičio apsaugai. Jis ir šildo šilumokaitį, tik šilumokaičio šildymas atrodo taip: paduodamas iš lauko oras praeina pro teną, o praėjęs pro jį ir pašildytas iki ~0C patenka į šilumokaitį.

Plokšteliniai ne tik teno pagalba apsaugomi nuo užšalimo, dar būna apsauga ir disbalansuojant srautus, ir tai būna realizuojama By-passo arba namo nesandarumų pagalba. Jei srautų disbalansavimas padarytas ByPasso pagalba, tai toks rekuperatorius be teno pagalbos galės dirbti visą žiemą ir sandariame name, bet per ortakius gali būti paduodamas pakankamai šaltas oras. Jei disbalansuojama namo nesandarumo pagalba, tai kadangi į namą oras pateks per daugybę įvairių plyšių, kaip ir nesijaus koncentruotos šalto oro srovės, bet sandariame name tokia apsauga neveiks.

Rotorinis rekuperatorius nors ir turi prastesnį NVK, bet veikia kiaurus metus, be jokių tenų, ar oro srautų disbalansavimo pagalbos, todėl bendrai paėmus, tai ekonomiškesnis sprendimas žiemos laikotarpiui.

Norint aukščiausio NVK su mažiausiomis elektros sąnaudomis, reikėtų kombinuoti plokštelinį priešpriešinių srautų rekuperatorių su žemės šilumokaičiu, bet tai vėdinimo sistemos sąmatą padidins maždaug dvigubai ir klausimas ar tai apsimoka.
Papildyta:


Manyčiau, kad tai nėra gerai, nes bus atgal į patalpas įtraukiama, ką tik išmesto oro dalis. Jei išmetamas oras bus su kvapais, tai išmesti kvapai su paduodamu oru pasklis po visą namą. Bet yra ant sienos kabinamų "taškinių" rekuperatorių, kur išmetimas ir oro paėmimas yra vienas nuo kito nutolęs tik per pačio rekuperatoriaus ilgį.



Konkrečiai dėl atstumų nepasakysiu, bet pagrindinė mintis būtų, kad kuo mažiau maišytųsi srautai. Pas mane tai realizuota išnaudojant namo kampą, Vienas ortakis eina į vieną sieną, o kitas už kapo į kitą, bet mano rekuperatorius pastatytas patalpose ties namo kampu.



Aš irgi tame nematau nieko blogo. Manyčiau, kad tai geras sprendimas, tik tą kaminėlį reikėtų gerai apšiltinti.

[[QUOTE]
Tai kad plokštelinių rekuperatorių priešužšaliminės apsaugos tenas ir skirtas tik šilumokaičio apsaugai. Jis ir šildo šilumokaitį, tik šilumokaičio šildymas atrodo taip: paduodamas iš lauko oras praeina pro teną, o praėjęs pro jį ir pašildytas iki ~0C patenka į šilumokaitį.

Plokšteliniai ne tik teno pagalba apsaugomi nuo užšalimo, dar būna apsauga ir disbalansuojant srautus, ir tai būna realizuojama By-passo arba namo nesandarumų pagalba. Jei srautų disbalansavimas padarytas ByPasso pagalba, tai toks rekuperatorius be teno pagalbos galės dirbti visą žiemą ir sandariame name, bet per ortakius gali būti paduodamas pakankamai šaltas oras. Jei disbalansuojama namo nesandarumo pagalba, tai kadangi į namą oras pateks per daugybę įvairių plyšių, kaip ir nesijaus koncentruotos šalto oro srovės, bet sandariame name tokia apsauga neveiks.

Rotorinis rekuperatorius nors ir turi prastesnį NVK, bet veikia kiaurus metus, be jokių tenų, ar oro srautų disbalansavimo pagalbos, todėl bendrai paėmus, tai ekonomiškesnis sprendimas žiemos laikotarpiui.

Norint aukščiausio NVK su mažiausiomis elektros sąnaudomis, reikėtų kombinuoti plokštelinį priešpriešinių srautų rekuperatorių su žemės šilumokaičiu, bet tai vėdinimo sistemos sąmatą padidins maždaug dvigubai ir klausimas ar tai apsimoka.





Sendien buvau susitikes su montuojanciais Renovent firmos plokstelinius rekupus,tai pasakojo kad ju rekupai dirba prie -C be problemu o tenas virs silumokaicio isijungineja tik tarpais ir del to nedidele elektros sanauda ir zemes silumokaicio jam nereikia, sake anksciau jie montuodavo rotorinius rekupus bet del plokstelinio pranasumu atsisake ju.Dar siule del virtuves gartraukio silumos nepraradimo ir neisibalansavimo sistemos :paleisti is gartraukio viska virtuveje ir salia daryti istraukima tipo netiesiogiai is gartraukio eis jau be riebalu ir neiuzsikis silumokaitis,ar yra tame logikos?

Būtų įdomu dar išklausyti krovėjų bei kiemsargių nuomonę šio klausimu.

Suprantama, kad plokšteliniai rekupai prie neigiamų temperatūrų ne sugenda, o toliau sau dirba, pagal specialiai pritaikytą algoritmą. Tik, šis algoritmas ne numato šilumos grąžinimo. Kai yra per šalta, rekupas didesnę dalį laiko dirba kaip paprastas ventiliatorius.

Šimtą kartų tenka kartoti tą pat - nepainiokite sąvokų. Rotorinis rekuperatorius turi beveik dvigubai didesnį naudingumo koeficientą nei pats geriausias priešpriešinių srautų plokštelinis šilumokaitis. Pastarasis, esant tam tikrom aplinkybėm, gali turėti didesni tik, taip vadinamą - temperatūrinį efektyvumo koeficientą.
T.y. - kai kalbama apie patalpas, kur išsiskiria daug drėgmės ir reikia ištraukti drėgną orą , o tiekti sausą - tada plokštelinis rekuperatorius yra pranašesnis. Viso pirma, jis gerai sausina orą, o rotorinis repuratorius atvirkščiai - skirtas naudoti ten, kur drėgmę reikia saugoti. Antra - plokštelinis rekuperatorius, esančią ištraukiamame ore, perteklinę drėgmę paverčia kondensatu o atsilaisvinusia šiame procese papildomą šiluminę energiją panaudoja tiekiamo oro šildymui. Be to, tam kad sušildyti sausą orą, reikia vos ne dvigubai mažiau energijos, nei tam, jei jį reikėtų sušildyti ir sudrėkinti iki rekomenduojamų 60%.
Tokiu būdu, jei yra drėgmes perteklius, tuomet pasiekiamas labai aukštas temperatūrinis koeficientas (iki 92-95%, jei įrenginys dirba itin lietu greičiu). Tačiau, šio "stebuklo" gamintojai ne mėgsta šnekėti apie tai, iki kiek nukrenta koeficientas, jei ištraukiamas oras bus tiks pat sausau, kaip ir tiekiamas. I tuo labiau, jie ne mėgsta prisiminti, kad sausas oras, patekęs į patalpą, pradeda labai intensyviai garinti drėgmę iš visur kur tik įmanomą (tame tarpe - iš žmogaus odos) ir šiam procesui eikvoja milžinišką kiekį savo šilumos. Tam kad išgarinti trūkstamus 8g/m3 drėgmės išnaudojama tiek šilumos, kiek pakaktų tą orą pašildyti per 20 laipsnių.
Aišku, kambaryje jus to ne matote. Šildymo sistema tvarkingai sušildo orą, vos tik jo temperatūra pradeda kristi. Tačiau, jei paskaičiuoti visumoje, gausis kad šildymo sistema papildomai išnaudojo tiek energijos, kiek būtų išnaudojusi jei tiekiamo oro temperatūra būtų vos +2С, bet jį nereikėtų drėkinti.

Taip, pripažystu, privalėjau parašyti žody "temperatūrinį" . Bet būtent temperatūros kritimas name labiausiai ir jaučiasi. Drėgmės sumažėjimo taip greitai nepajusi, kaip nukritusią temperatūrą.

aciu uz paaiskinimus,tikiuosi kad jus nepriklausomi ekspertai,ta prasme neatstovaujate rotoriniams rekupams,nes kaip rasiau kad statantys rotrinius varo ant ploksteliniu ir atvirksciai. O kokia jusu nuomone kaip siule virtuves gartrauki paleisti tiesiai virtuveje ir salia istraukima oro kad sitema neisibalansuotu del didelio oro dingimo jai gartraukis pustu i lauka.Ar ne briedas?

Mano įsigytame Komfovento Domekt Rego rekuperatoriuje yra specialus penktas įėjimas prie kurio pajungiamas gartraukio ortakis. Šio rekuperatoriaus pagalba galima išmesti orą iš gartraukio apeinant šilumokaitį. Taip jame išspręstas srautų išbalansavimas.

Ne vertėtų vartoti žodį "jaučiasi", kai kalba eina apie techniką. Be to, jokio temperatūros kritimo niekada niekas nejaučia, nei vienu nei kitų atvejų. Ir net tuo atvejų, jei vėdinsite namą per langų plyšius ar kitas orlaidės, jus nepajusite jokio temperatūros kritimo. Tik sąskaitos už šildymą bus didesnes. Nedidelis šviežio oro srautas kambaryje tuojau pat susimaišo su šiltų kambario oru, o šildymo sistemą dar pašildo šį mišinį iki tokios temperatūros, kokios reikia. Ir ką jus po tuo norite pajusti?

O jei tą šildymo sistemą visai išjungti (ir taip pat atjungti tena rekuperatoriuje), tai termometras tuojau pat parodytų, kad naudojant plokštelinį rekupą temperatura krenta kelis kartus greičiau, nei su rotoriniu. Visas fokusas tame, kad sausas oras patekęs į patalpą tuojau pat imasi dideliu greičiu garinti drėgmę iš visur (įskaitant ir pastato sienas). Ir atitinkamai - krenta jo temperatūra.
Papildyta:

Aš esu vėdinimo sistemų projektuotojas, bei įrenginėju savo suprojektuotas sistemas. Jei kam ir atstovauju, tai - klientų interesams (juk, man moka būtent už tai).

Šeip tai aš pie šį scenarijų ir kalbėjau. Jei namą šildai tik naktimis, išnaudodamas naktinį elektros tarifą, tai didesnę laiko dalį nėra jokios šildymo sistemos ir rekuperatoriaus paduodamas šaltesnis oras labai greitai atvėsina patalpose esantį orą, atvėsina taip, kad jau puikiausiai galima kalbėti apie žmogaus jutimo organais fiksuojamus temperatūros pakitimus.
Papildyta:


Asmeniškai aš nesu joks ekspertas. Tiesiog daugiau pasidomėjau prieš sau nusipirkdamas rekuperatorių.

Gal projektuotojas gali skaičiais pagrįstį savo fantastinius teiginius?