Labas vakaras,
Noreciau suzinoti Jusu nuomone. Nutariau ir as pas save name pasistatyti rekuperatoriu. Kadangi namas statytas 2006 tai nusprendziau nevargti su ortakiais. statysiu 2 sieninius rekuperatorius, po viena i svetaine ir miegamaji. Nusiziurejau stai siuos agregatus
svetaine(27kv.m) - http://www.internati...der-comfoair-70
miegamasis (16.5kv.m) -http://www.international.zehnder-systems.com/products-and-systems/comfosystems/zehnder-comfospot-50
cia dar vienas sieninio recu - http://www.selfio.de...kgewinnung.html
beja sitas modelis gali buti valdomas is plansetes/mobilaus.
pradzioje galvojau instaliuoti reversinius su keramikiniu elementu /tokius kaip Lunos arba Twinfresh,
bet paskaicius rusu forumus- persigalvojau.
Gal kas turejo reikalu su tokiais ar panasiais irenginiais.
QUOTE(Verteris @ 2015 12 02, 18:32)
Nevisai supratau rotorinio rekupo skaičiavimo principą. Aš pats skaičiuočiau paprasčiau - rotorius meta lauk 4C 100% (ar labai artimo, bet paprastumo dėlei skaičiuojam 100%) drėgnumo orą. Taigi su kiekvienu m3 oro šalina 6.39 g vandens, paduoda 4.35 g vandens, balansas per m3 - -2.04 g arba ~400g vandens per valandą. T.y. daugiau nei dvigubai mažiau, nei paprastas plokštelinis.
Jei skaičiuotume, kad šaliname ne 100%, o kokiu 90% drėgnumo orą, rotorinio drėgmės nuostoliai mažėtų iki ~280 g/h.
Jei skaičiuotume, kad šaliname ne 100%, o kokiu 90% drėgnumo orą, rotorinio drėgmės nuostoliai mažėtų iki ~280 g/h.
Rotorius negamina kondensato, vadinasi visą drėgmę investuoja. Į lauką maks 6,39 g/m3 prie 0. Visa kitą į vidų tame tarpe ir esančią šaliname ore kas prie +20 ir 50 santikinės drėgmės yra 8,65 g/m3 + 4,36 drėgmė iš lauko oro.
QUOTE(BangaS @ 2015 12 02, 14:33)
Įjungus logiką išeitų, kad vėdinantis 115% NK rekuperatoriumi namai turėtų šilti dėl vėdinimo.
Situacija absoliučiai ta pati, kaip kad su kondensaciniais dujiniais katilais, pas kurios nvk 118%. Tai nesąmonė, negali būti daugiau nei 100%, bet jei kaip atskaitos tašką imti netobulą matavimo metodika paskaičiuotą aukštą naudingumą, tai kad parodyti, ant kiek dujinių katilų atžvilgiu konensaciniai katilai, o rekuperatorių atveju - drėgmę gražinantys įrenginiai efektyvesni energijos gražinimo atžvilgiu ir įvedamas su logika nedraugaujantis procentų rašymas.
QUOTE(DEU @ 2015 12 02, 20:56)
Rotorius negamina kondensato, vadinasi visą drėgmę investuoja. Į lauką maks 6,39 g/m3 prie 0. Visa kitą į vidų tame tarpe ir esančią šaliname ore kas prie +20 ir 50 santikinės drėgmės yra 8,65 g/m3 + 4,36 drėgmė iš lauko oro.
Jaučiu, kad galvojame apie tą patį, tik balansą skaičiuojame kitaip. Aš skaičiavimuose žiūriu tik išorinę rekupo pusę - kiek drėgmės paima iš lauko, kiek drėgmės išmeta laukan. Visa kita lieka namo viduje, nes rekupas pats 'nesisioja' į kanalizaciją.
QUOTE(DEU @ 2015 12 02, 17:03)
Paskaičiavau tokiu būdu.
Prie tokių sąlygų: lauke 0, viduje +20. Santykinis drėgnumas viduje 50 procentų, lauke 90 procentų. Apykaita 200 kub
Viduje prie tokių sąlygų turime ne santykinį o realų oro drėgnumą 8,65 g./m3
Lauke 4,36 g/m3
Rotorius su 80 NK meta lauk +4C į vidų +16C.
Rotorius pašalina 6,36 g/m3 , grąžina 8,65+4,36 13,01 g/m3
Balansas +6,65 g/m3 x200m3 +1,33 l
Plokštelinis su 90 NK lauk +2C į visų +18C
Plokštelinis 4,36 g./m3 grąžina, o 8,65 g./m3 pašalina
Balansas -4,29 g/m3 x200m3 -0,858 l
Analogiškai galima paskaičiuoti prie bet kokių kitų temperatūrų.
Ventek kaip suprantu nori pasakyti, kad jų rekūpas grąžina 63 procentus drėgmės. Sutinku, kad nelabai logiška tuos du skaičius sudėjinėti. Jei prie 8 arklių pridėsime 7 avis tai nebus 14 arklių. Bet kita vertus plokštelinio atveju turime 9 arklius ir dvi avis. Todėl taip pat nekorektiška sakyti, kad jis yra geriau.
Reikėtų viską versti kWh ir žiūrėt kiek kWh gražinama grynai dėl oro pašildymo ir kiek dar papildomai dėl drėgmės.
Oro drėgmės lentelė, kad nori pasiskaičiuoti:
http://www.de2.lt/na...n...sos-taŔkas
Prie tokių sąlygų: lauke 0, viduje +20. Santykinis drėgnumas viduje 50 procentų, lauke 90 procentų. Apykaita 200 kub
Viduje prie tokių sąlygų turime ne santykinį o realų oro drėgnumą 8,65 g./m3
Lauke 4,36 g/m3
Rotorius su 80 NK meta lauk +4C į vidų +16C.
Rotorius pašalina 6,36 g/m3 , grąžina 8,65+4,36 13,01 g/m3
Balansas +6,65 g/m3 x200m3 +1,33 l
Plokštelinis su 90 NK lauk +2C į visų +18C
Plokštelinis 4,36 g./m3 grąžina, o 8,65 g./m3 pašalina
Balansas -4,29 g/m3 x200m3 -0,858 l
Analogiškai galima paskaičiuoti prie bet kokių kitų temperatūrų.
Ventek kaip suprantu nori pasakyti, kad jų rekūpas grąžina 63 procentus drėgmės. Sutinku, kad nelabai logiška tuos du skaičius sudėjinėti. Jei prie 8 arklių pridėsime 7 avis tai nebus 14 arklių. Bet kita vertus plokštelinio atveju turime 9 arklius ir dvi avis. Todėl taip pat nekorektiška sakyti, kad jis yra geriau.
Reikėtų viską versti kWh ir žiūrėt kiek kWh gražinama grynai dėl oro pašildymo ir kiek dar papildomai dėl drėgmės.
Oro drėgmės lentelė, kad nori pasiskaičiuoti:
http://www.de2.lt/na...n...sos-taŔkas
Apytikris NVK prie 200 m3/val (0,55 m3/s) rotaciniam rekuperatoriui bus:
Išmetamo srauto lauko pusė:
0,055*1,2*1000*4 [264W] ir (0,00636-0,00436)*0,055*2260000 MJ/kg [248W]
Išmetamo srauto patalpų pusė:
0,055*1,2*1000*20 [1320W] ir (0,00865-0,00436)*0,055*2260000 MJ/kg [533W]
Įtekančio srauto lauko pusė:
0,055*1,2*1000*0 [0W] ir (0,00436-0,00436)*0,055*2260000 [0W]
Įtekančio srauto patalpų pusė:
0,055*1,2*1000*16 [1056W] ir (0,00665-0,00436)*0,055*2260000 [284W]
Pagal Passive house formulę temperatūrinis NVK
(1320-264)/(1320-0)= 80%
"Drėgmės grąžinimo NKV"
(533-248)/(533-0) = 53%
Jų indėlis nevienodas, todėl dabar sudėsiu arklius ir avis.
(1320+533-264-248)/(1320+533-0-0)= 72%
Apytikris NVK prie 200 m3/val (0,55 m3/s) geram plokšteliniam rekuperatoriui bus:
Išmetamo srauto lauko pusė:
0,055*1,2*1000*2 [132W] ir (0,0053-0,00436)*0,055*2260000 MJ/kg [117W]
Išmetamo srauto patalpų pusė:
0,055*1,2*1000*20 [1320W] ir (0,00865-0,00436)*0,055*2260000 MJ/kg [533W]
Įtekančio srauto lauko pusė:
0,055*1,2*1000*0 [0W] ir (0,00436-0,00436)*0,055*2260000 [0W]
Įtekančio srauto patalpų pusė :
0,055*1,2*1000*18 [1188W] ir (0,00436-0,00436)*0,055*2260000 [0W]
Pagal Passive house formulę temperatūrinis NVK
(1320-132)/(1320-0)= 90%
"Drėgmės grąžinimo NKV"
117W išmetama per ortakius į lauką, likusieji 533-117=416 nuteka drenažu į lauką, todėl visi 533W yra nuostolis kai šilumokaitis ne celiuliozinis (ne entalpinis).
(533-533)/(533) = 0%
Įskaičiavus drėgmės (vandens garinimo) įtaką NVK grubiai pasidaro
(1320+533-132-533) / (1320+533-0-0) = 64 %
"Entalpinio" šilumokaičio atveju jeigu "Drėgmės grąžinimo NKV" = 25%, tai bus:
(533-133)/(533) = 25%
bendras: (1320+533-132-401)/(1320+533-0-0)=71%
Kaip matome entalpinis ploštelininis su 90% temperatūriniu NVK pasidaro lygus rotoriniam, kurio temperatūrinis NVK=80%, t.y. 71% prieš 72%
O aliuminis gauna į kaulus su 64% enalpiniu nvk, bet realiai entalpinio šilumokaičio temperatūrinis nvk bus prastesnis už aliuminio, o įterpus oro drėkinimą prieš aliuminio šilumokaitį jis išsiveržtų į priekį dėl savo geriausios šilumokaitos ir gero drėgmės "grąžinimo".
70% NVK - tiek ir vertinau neblogą rekuperatorių. Todėl ir stipriai pasijaučia vėdinimo įtaką šilumos nuostoliams. Būtų 95% kaip lankstinukuose - nieks nieko nepajaustų.
QUOTE(BangaS @ 2015 12 03, 11:08)
bet realiai entalpinio šilumokaičio temperatūrinis nvk bus prastesnis už aliuminio, o įterpus oro drėkinimą prieš aliuminio šilumokaitį jis išsiveržtų į priekį dėl savo geriausios šilumokaitos ir gero drėgmės "grąžinimo".
O kad įmanoma būtų orą prieš rekuperatorių sudrėkinti jį reikia dar ir pašildyti, nes tik taip padidinsi oro drėgmės "talpumą" iš čia lieka vienintelis variantas ŽŠ, nes su tenu ir papildomu drėkintuvu, kuris sudrėkinus orą vėl jį atvėsins, tiek investicija, tiek eksploatacija kainuos per daug.
Kadangi uždaro tipo ŽŠ oro nedrėkina, lieka atviro tipo ŽŠ kaip tavo ar Vilienės.
Įdomu būtų sužinoti tokio tandemo nvk.
QUOTE(mintas @ 2015 12 03, 15:49)
O kad įmanoma būtų orą prieš rekuperatorių sudrėkinti jį reikia dar ir pašildyti, nes tik taip padidinsi oro drėgmės "talpumą" iš čia lieka vienintelis variantas ŽŠ, nes su tenu ir papildomu drėkintuvu, kuris sudrėkinus orą vėl jį atvėsins, tiek investicija, tiek eksploatacija kainuos per daug.
Kadangi uždaro tipo ŽŠ oro nedrėkina, lieka atviro tipo ŽŠ kaip tavo ar Vilienės.
Įdomu būtų sužinoti tokio tandemo nvk.
Kadangi uždaro tipo ŽŠ oro nedrėkina, lieka atviro tipo ŽŠ kaip tavo ar Vilienės.
Įdomu būtų sužinoti tokio tandemo nvk.
Kitas variantas dėti antrą priešpriešinių srautų šilumokaitį nuosekliai ir tarp jų, viduryje garinti vandenį.
Dar kitas variantas purkšti vandens lašelius prieš šilumokaitį ir jie garuotų tik ant plokštelių paviršiaus, aukštesnėje temperatūroje. Tam nereikėtų kelti temperatūros prieš šilumokaitį, užtektų ŽŠ. Atitirpinimo ciklai visai numuštų NVK.
QUOTE(BangaS @ 2015 12 03, 16:15)
Kitas variantas dėti antrą priešpriešinių srautų šilumokaitį nuosekliai ir tarp jų, viduryje garinti vandenį.
Jau pamiršai, kaip aš skaičiavau variantą, kad dedam plokštelinį šilumokaitį prieš savo rotorių ir taip bandau užkelti jo NVK, gavosi šnipštas, bendras temperatūrinis NVK padidėjo vos vos, o pirmojo iš šaltosios pusės žiūrint rotorinio rekupo darbo sąlygos tapo ženkliai ekstremalesnės, padidėjo išmetamo oro drėgmės lygis. Neverta žaisti su nuosekliai jungiamais šilumokaičiais.
Neįdomu būtų paskaičiuoti, koks NVK tandemo plokštelinis su ŽŠ (atviro tipo drėkinančiu orą)? Būtų galima palyginti su vienu rotoriniu rekuperatoriu.
Papildyta:
QUOTE(BangaS @ 2015 12 03, 11:08)
Apytikris NVK prie 200 m3/val (0,55 m3/s) geram plokšteliniam rekuperatoriui bus:
Įskaičiavus drėgmės (vandens garinimo) įtaką NVK grubiai pasidaro
(1320+533-132-533) / (1320+533-0-0) = 64 %
Įskaičiavus drėgmės (vandens garinimo) įtaką NVK grubiai pasidaro
(1320+533-132-533) / (1320+533-0-0) = 64 %
O kur dar priešužšaliminės apsaugos tenais elektros sąnaudos, temperatūrai esant žemesniai? Nors jos bus ir entalpiniam plokšteliniam rekuperatoriui, tad jo realus NVK stipriai kris ir atsilikimas nuo rotorinio bus dar didesnis.
QUOTE(Raimo @ 2015 12 02, 20:32)
Labas vakaras,
Noreciau suzinoti Jusu nuomone. Nutariau ir as pas save name pasistatyti rekuperatoriu. Kadangi namas statytas 2006 tai nusprendziau nevargti su ortakiais. statysiu 2 sieninius rekuperatorius, po viena i svetaine ir miegamaji. Nusiziurejau stai siuos agregatus
svetaine(27kv.m) - http://www.internati...der-comfoair-70
miegamasis (16.5kv.m) -http://www.international.zehnder-systems.com/products-and-systems/comfosystems/zehnder-comfospot-50
cia dar vienas sieninio recu - http://www.selfio.de...kgewinnung.html
beja sitas modelis gali buti valdomas is plansetes/mobilaus.
pradzioje galvojau instaliuoti reversinius su keramikiniu elementu /tokius kaip Lunos arba Twinfresh,
bet paskaicius rusu forumus- persigalvojau.
Gal kas turejo reikalu su tokiais ar panasiais irenginiais.
Noreciau suzinoti Jusu nuomone. Nutariau ir as pas save name pasistatyti rekuperatoriu. Kadangi namas statytas 2006 tai nusprendziau nevargti su ortakiais. statysiu 2 sieninius rekuperatorius, po viena i svetaine ir miegamaji. Nusiziurejau stai siuos agregatus
svetaine(27kv.m) - http://www.internati...der-comfoair-70
miegamasis (16.5kv.m) -http://www.international.zehnder-systems.com/products-and-systems/comfosystems/zehnder-comfospot-50
cia dar vienas sieninio recu - http://www.selfio.de...kgewinnung.html
beja sitas modelis gali buti valdomas is plansetes/mobilaus.
pradzioje galvojau instaliuoti reversinius su keramikiniu elementu /tokius kaip Lunos arba Twinfresh,
bet paskaicius rusu forumus- persigalvojau.
Gal kas turejo reikalu su tokiais ar panasiais irenginiais.
Sunku kažką patarti. Imti orą iš tos pačios vietos kur išpučiamas oras nėra geriausia mintis. Aišku bus daug geriau nei darinėjant langus, bet gero šiluminio efektyvumo nesitikėkite.
Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2015 12 03, 16:45)
Neįdomu būtų paskaičiuoti, koks NVK tandemo plokštelinis su ŽŠ (atviro tipo drėkinančiu orą)? Būtų galima palyginti su vienu rotoriniu rekuperatoriu.
Papildyta:
O kur dar priešužšaliminės apsaugos tenais elektros sąnaudos, temperatūrai esant žemesniai? Nors jos bus ir entalpiniam plokšteliniam rekuperatoriui, tad jo realus NVK stipriai kris ir atsilikimas nuo rotorinio bus dar didesnis.
Papildyta:
O kur dar priešužšaliminės apsaugos tenais elektros sąnaudos, temperatūrai esant žemesniai? Nors jos bus ir entalpiniam plokšteliniam rekuperatoriui, tad jo realus NVK stipriai kris ir atsilikimas nuo rotorinio bus dar didesnis.
Įdomu, tik kad lengvai galima apsirikti. Reikia bent kažką pamatuoti, o toliau jau skaičiuoti.
Priminsiu, kad užkėlus entalpinį nvk iki 100% patalpose pradėtų didėti drėgmė, nes ji nebūtų šalinama, todėl tiek ir negalima siekti. Kažkas apie 85-90% būtų idealu.
QUOTE(mintas @ 2015 12 03, 16:45)
Jau pamiršai, kaip aš skaičiavau variantą, kad dedam plokštelinį šilumokaitį prieš savo rotorių ir taip bandau užkelti jo NVK, gavosi šnipštas, bendras temperatūrinis NVK padidėjo vos vos, o pirmojo iš šaltosios pusės žiūrint rotorinio rekupo darbo sąlygos tapo ženkliai ekstremalesnės, padidėjo išmetamo oro drėgmės lygis. Neverta žaisti su nuosekliai jungiamais šilumokaičiais.
Neįdomu būtų paskaičiuoti, koks NVK tandemo plokštelinis su ŽŠ (atviro tipo drėkinančiu orą)? Būtų galima palyginti su vienu rotoriniu rekuperatoriu.
Papildyta:
O kur dar priešužšaliminės apsaugos tenais elektros sąnaudos, temperatūrai esant žemesniai? Nors jos bus ir entalpiniam plokšteliniam rekuperatoriui, tad jo realus NVK stipriai kris ir atsilikimas nuo rotorinio bus dar didesnis.
Neįdomu būtų paskaičiuoti, koks NVK tandemo plokštelinis su ŽŠ (atviro tipo drėkinančiu orą)? Būtų galima palyginti su vienu rotoriniu rekuperatoriu.
Papildyta:
O kur dar priešužšaliminės apsaugos tenais elektros sąnaudos, temperatūrai esant žemesniai? Nors jos bus ir entalpiniam plokšteliniam rekuperatoriui, tad jo realus NVK stipriai kris ir atsilikimas nuo rotorinio bus dar didesnis.
O tai rotoronis neturi šildytuvo? Jo neskaičiuojate?
QUOTE(Alexxandro @ 2015 12 03, 19:33)
Nebutina jy jungti
QUOTE(Alexxandro @ 2015 12 03, 18:33)
Ne, nes Lietuvos rinkai skirti rotoriniai rekuperatoriai neturi teno skirto šilumokaičio apsaugai, jie vėdinimo išlaidų nedidina. Ką sunaudoja rotorinių rekuperatorių tenas reikia sumuoti prie šildymo išlaidų. Tai visai kita sritis.
Papildyta:
QUOTE(biesas66 @ 2015 12 03, 21:15)
Kodėl, galima, bet visa rotorinio teno išskirta šiluma absoliučiai visa pastate ir lieka, nes tai yra pastato šildymo prietaisas, priešingai nei plokšteliniuose naudojamas, nes ten visa šiluma išeina tik šilumokaičio apsaugai ir išmetama lauk, namie teno išskirta šiluma galima sakyti absoliučiai nepasilieka, tad šilumokaičio apsaugai skirto teno suvartota energija yra grynai ventiliacijos išlaidos.
Nors žinoma, kai namas šildomas ne elektra, o pigesnę energiją naudojančio šildymo prietaiso, naudoti rotorinio rekuperatoriaus teną brangiau, nei visą šildymą patikėti pagrindinei namo šildymo sistemai.
