QUOTE(BangaS @ 2015 11 30, 09:49)
Normalūs plokšteliniai atidaro bypass sklendę ir per ją įleidžia ledinio oro į patalpas, o tuo metu per šilumokaitį teka tik vienas šiltas srautas ir jis atitirpsta. Šaltas oras nepriteka per namo nesandarumus.
Toks principas, mano nuomone, yra geresnis už elektrinę priešužšaliminę apsaugą.
Aš irgi manau, kad toks priešužšaliminis apsaugos būdas geriausias, bet jis taikomas labai nedidelio kiekio rekuperatorių gamintojų. Ir labai nesunku suprasti kodėl. Nes esant tokiai priežužšaliminiai apsaugai, artotojas realiai matys, koks šalto oro srautas patenka į patalpas per rkuperatorių, taigi bet koks teisiškai išprusęs žmogus labai nesunkiai galės reikšti pretenzijas, dėl rekuperatoriaus realaus temperatūrinio NVK netitikimo deklaruotam. Todėl rekuperatorių gamintojai dažniausiai naudoja disbalansavima, kai šaltas oras patenka pro namo nesandarumus, rekuperatoriaus monitoringas rodo aukščiausius NVK ir visi lieka laimingi. Su problemomis antras disbalansavimo būdas gali susidurti tik labai sandariame name, bet tokių ir šiais laikais dar nėra labai daug.
QUOTE
Gal ED nelabai gerai įsivaizduoja rotoriaus srautų pamaišymo priežastis. Srautai pamaišomi ne tik dėl nesandarių užuolaidėlių, kaip galima būtų įsivaizduoti. Manau tai yra tik mažoji dalis pamaišomo oro.
Didžioji dalis oro pamaišoma dėl rotoriaus sukimosi. Tai neišsprendžiama problema, nes rotorius privalo suktis.
Edas puikiausiai tą priežastį suprato ir dėl šios oro pamaišymo problemos minėjo, kad yra "stop sektorius". Neieškojau info, kaip tas "stop sektorius" realizutas praktiškai, bet primečiau, kad jei srautus mes šiek tiek paslinksim, tai tiksliai žinant oro greitį, rotoriaus storį ir žinant, per kiek laiko tas oras praeina kiaurai rotorių, atsižvelgiant į rotoriaus sukimosi greitį, padarant srautų paslinkimą atitinkamai, galima pasiekti, kad srautai absoliučiai nebūtų maišomi. Ta prasme, oras įeina į rotorių, pasisuka pro užtvarą ir vietoje to, kad tas pats oras būtų gražinamas atgal į patalpas, yra sektorius, kuriame oras metamas lauk, ir tik dar prasisukus, jau oras pateks į patalpas, gaunasi, kad tik šviežias lauko oras paduodamas atgal į patalpas. Taip gaunamas šiek tiek prastesnis temperatūrinis šilumogrąžos NVK, bet absoliučiai nemaišomi oro srautai ir atitinkamai kvapai.
Aišku yra problema, ta, kad oro srautai kinta, bet į tai galima reaguoti keičiant rotoriaus sukimosi greitį.
Čia tiktai mano idėja, kaip aš spręsčiau kvapų pamaišymo problemą, pasinaudodamas Ed@o pasiūlyta "stop sektoriaus" idėja. Tie kas dirba šioje srityje, esu garantuotas, kad turi ženkliai geresnių sprendimų tokių problemų sprendimui.
QUOTE
Taip pat kuo mažesni kanalai rotoriuje, tuo greičiau jis nuima šilumą iš pratekančio oro, bet tai sukuria didesnį oro tekėjimo pasipriešinimą. Jeigu pasinagrinėtumėte, tai slėgio kritimas rotoriuje bus didesnis nei plokšteliniame šilumokaityje, kas verčia ventiliatorius šiek tiek stipriau suktis.
Mano rekuperatoriaus rotoriaus kanalėlių dydis vos keli milimetrai, skylutės tikrai labai mažos, bet kas įdomiausia, Ed@as minėjo, jog rotoriaus pasipriešinimas yra mažesnis už plokštelinių šilumokaičių, tad rotoriaus atveju varikliai kaip tik patiria mažesnį pasipriešinimą. Dabar bandau primesti, kaip tai gali būti, tai gal dėl to, kad rotoriaus storis yra mažesnis nei plokštelinio šilumokaičio atveju, atitinkamai trumpesnį kelią oras patiria trintį į aplinkui esančias šilumokaičio sieneles.