Vėdinimas 8

turbūt ir bet kuris eilinis plokštelinis su metaliniu korpusu ir apšiltintas 2cm vata bus apšerkšnijęs vietomis

Kad geriausias nemanau, bet tikrai vienas iš geriausių.
Papildyta:


100% kad taip. tik kaip minėjau, kondensatas ant korpuso, gyvenimo negadina, tai ne kondensatas šilumokaityje, kuriam jei nepadarysi drenažo tai visa katilinė plauks.

pas mane irgi labai daug dregmes, nors dregmes matuoklis rodo apie 60%, visi langai zliaugia, rekupas nespeja vedint. Ar kas bandet naudot ziemos rezimu, nes vasaros rezimu, gan greitai patalpos atvesta ir SS dirba gan ilga laika. Kiek elektros prisuka per menesi ziemos rezimu?ar geriau kompensuot SS pagalba, nes jutiminiu poziuriu atrodo vesiau, nei budavo prie tu paciu temperaturu be rekupo.

Jei gerai suprantu, apie ką šnekame, tai 'vasaros režimas' yra su išjungta šilumokaita (t.y. rotorius nesukamas ar per bypasą plokšteliniuose). Tada natūralu, kad greitai viskas atvėsta. Žiemos režime prisidėtų to rotoriaus sukimo varikliuko keli W (na ir dar žiūrėk koks paduodamo oro tenas pradėtų šildyti, jei neatjungti jo kažkaip).

Ne, neteisingai supranti.

Vasaros režimu dirbant, papraščiausiai niekada nejungiamas tenas, o paduodamai temperatūrai sumažėjus iki nustatytos įjungiamas byPass režimas (stabdomas rotorius) ir vėsinamos patalpos.

Dirbant žieminiu režimu rotorius niekada nestabdomas, o įjungiamas tenas ir oras dašildomas iki užduotų temperatūrų.

Tai ir pas mane kada buvo labai daug drėgmės, jos lygis buvo ~60%. Tai labai didelis drėgmės kiekis, kuriam esant aprasoja praktiškai viskas kas nors kiek vėsesnis ir įėjus į patalpas jaučiamas "pirtelės kvapas".

Rekupas, pats geriausias kovotojas su pertekline drėgme, tad kol dar nėra gilaus minuso suk didesniais abarotais.

Aš ir tik įjungęs rekuperatorių, atkreipiau dėmesį į tai, kaip greitai atvėsta patalpos, nors vėdinama būdavo tik 20% galingumu. Apie savo patirtį tada aprašiau bloge ir sekančią dieną įjungiau žieminį režimą temperatūrą nustatydamas iki 20C, o vėliau ją užkėliau iki 23C ir taip eksploatavau rekuperatorių visą 2014m-2015m žiemą. Drėgmės pertekliaus pojūtis patalpose dingo jau antrą savaitę.

Dabar vėl įjungęs žieminį režimą, tiekiamas oras pašildomas iki 21C laipsnio. Spalį, kai vidutinė oro tempertūra buvo truputis virš pliuso, pašildymą buvau nustatęs iki 20C, per keturias dienas man tada rekuperatorius prisuko 14,5kWh elektros dirbant 20% našumu. Per mėnesį, tokiais tempais turėtų prisukti apie 110kWh. Na, nėra jau taip mažai, bet ir nepasakyčiau, kad daug. Skaičiuojant mano elektros dieninio ir naktinio tarifų vidurkiu – 0,1085Eur/kWh, gaunasi ~12Eur/mėn (41Lt/mėn). Čia visos rekuperatoriaus elektros sąnaudos.

Man, kaip vis dar namą šildant tik elektra, tai sakyčiau visai nedidelės išlaidos. Turint ŠS, gal vis tik iki tokių temperatūrų nešildyčiau, bet galima pašildyti ir tik iki 18C temperatūros, tai tenas beveik iš vis elektros energijos neris prie mažiausio rekupo našumo. Nustačius didesnį našumą aišku prisuktų energijos daugiau.

Jei nori išdžiovinti namą, kol dar nėra didesnio minuso lauke, statyk rekupą ant kokių 50%-80% našumo vasariniu režimu ir tegul šildo tik ŠS, o kai namas pradžius, sumažink rekupo našumą iki norimo dydžio (man 20% per akis nes ventiliacijos sistemą suregulevęs, kad didžiausias srautas būtų paduodamas į nuolatinio buvimo patalpas) junk ant žieminio režimo ir tiekiamą orą pašildyk iki kokių 18C laipsnių.

Bandziau klausti A++ namu temoje, bet niekas nieko nepasake, bandau cia, gal arciau vedinimo
Dar tokia mintis atejo apie EE namo krosneles efektyvesni panaudojima, gal ir utopine , bet pasidalinsiu Gal kas kokiu geru ir prasmingu minciu paporins
Jei virs krosneles lubose itaisyti papildoma didesnio diametro (pvz 160, kai visur 100 ar 125) oro istraukimo anga, kuri per galingesni ventiliatoriu butu pajungta i rekupo griztamo oro srauto vamzdi vidineje/siltoje puseje. Kai krosneles nekuri, tai niekas ir nefunkcionuoja, bet kai uzkuri krosnele ir ji pasyla, ijungus si papildoma ventiliatoriu gal butu galima efektyviau nuimti silta kylanti ora ir kadangi rekupo ismetimo ventiliatorius veiktu silpniau, tai silto oro perteklius (kuris neiseitu per rekupa) galetu per namo issiurbimo ortakius greitai ir efektyviai isnesioti siluma po namus, o taip pat ir grazinant i rekupa daug siltesni ora esanti virs kroneles, atatinkamai ir silumos graza is rekupo turetu buti didesne

jeigu su papildomu ventiliatoriumi priverstinai pusite šilta ora i rekupa: 1. Taip turėsite didziuli disbalansą t.y. oras sudeginamas ir ismetamas per krosneles kamina + ir dar papildomai puciate lauk. 2 "buitinukai" rekupai nera skirti aukštoms t, taip pat reikalinga parinkti montavimo medziagas tam skirtas, aišku įvertinti ir kitus faktorius. 3 sistema reikia automatizuoti kitaip bus vargas Reikalingi davikliai slėgio, temperaturos ir t.t. Visumoje tai nera nei nauja nei bloga ideja, tik igivendinimas komplikuotas ir praktiskai neatsiperkantis.
Jei norima sildytis zidiniu daug pigiau montuojasi turbina su ortakiais i kiekviena kambari

Nemanau, kad gera ideja ismesti i lauka pasildyta ora, nes taip prarasi labai daug silumos. Beje, jeigu namas nelabai gerai apsiltintas tai silumai pernesti reikia apie 4 kartus didesniu ortakiu, negu vedinimui. Taip pat reikia tureti omenyje, kad sildantis "skersvejais" reiketu ora pasildyti iki 35 laipsniu, kad nejausti diskomforto.

Pirma paskaityk apie ka kalba eina:

Kurie rotoriniai dar yra verti dėmesio?


"Šilumos grąža" gal ir didesnė, o "šilumogrąža" (NVK) ne...
Ne iš to galo reikėtų pradėti.




Jeigu esate tvirtai apsisprendęs dėl ugnies šiltame name, tai visų pirma siūlyčiau modulini kaminą su
"neteisingu" pajungimu kiaurai sieną kaminui sienoje pravedant neigiamu kampu. Jeigu nežavi Perto ekonomaizeris su vandeniniu kontūru, tai galima padaryti ir kitaip. Esu vandeninės sistemos šalininkas, bet turiu minčių ir dėl orinės. Taigi - esmė yra paskirstyti didelį šilumo kiekį kaip galima mažiau šilumos prileidžiant prie ištraukimo ortakių. Didelė šilumos dalis šildytų lauką, o ne pasiskirstytų patalpose. Kam bandyti užmaitinti automobilį per duslintuvą? Visai priešingoje pusėje yra padavimo ortakiai. Jais ir geriausia padavinėti šilumą, nes jie toliausiai nuo ištraukimo. Užbėgant už akių turiu pasakyti, kad būtinai reikalinga slendė reguliuojanti šilumos padavimą į miegamąjį, nes deguonies padavimas negali sustoti užsukus šildymą. Taigi reikia atsivesti vamzdį nuo ugnies (ar oras-oras ŠS) iki oro padavimo arterijų už rekuperatoriaus. Jos turi būti padidinto diametro priklausomai nuo ugnies kW. Ten reikia ir atbulinio vožtuvo. Bus paduodama šiluma kartu su paduodamu oru. Norint sumažianti oro temperatūrą reikia padidinti srautą. Iš namo vidurio ar laiptinės reikėtų atvesti recirkuliacijos vamzdį iki ugnies ir nuo ugnies nuvesti už rekuperatoriaus. Tai išeitų padaryti tik su sandariai "apsiūta" židinio kapsule recirkuliuojant joje orą, kad būtų uždara sistema. Su krosnele efektyviai paimti didumą šilumos ir paskirstyti po namą nepavyks. Oras keliautų iš patalpų ortakiu iki šilumos šaltinio, sušiltų ir būtų įpūstas į paduodamą orą, tada paskirstomas po visas patalpas tolygiai (kaip ir šviežias oras) ir atvėsės grįžtų į namo vidurį, kur būtų įsiurbiamas į recirkuliacijos vamzdį. Tai būtų iš dalies surišta su vėdinimo sistema, bet geresnio varianto tikriausiai nesugalvotumėte. Minusas būtų toks, kad vakare užkūrus prišiltų ir miegamasis. Norint to išvengti reikėtų atskiros atšakos nuo rekupo į miegamąjį(-uosius) su sklende, ribojančia šilto oro padavimą į šią atšaką. Realiai reikėtų pagalvoti kur reikia nuvesti daugiausia šilumos ir į tą pusę labiau pastorinti padavimo arterijas, nes namo pusė su ugnimi ir taip prišils. Daugiau kaip ir niekas nesikeičia.

Rekupo nera, tik primityvi ištraukimo ir oro padavimo (per ŽŠ) sistemėlė. Vakar pasimatavau - per D160mm KAI -5 - padavinėjo 10-11 laipsniu ora.
Kadangi irgi dregnoka - tai periodiskai jungiama per taimeri.

Krosnele pas mane "dežeje" (kaip zidinys), tai dezes virsuje kaupiasi siluma, dalis zinoma iseina pro groteles sonuose, dalis - per d125 nuvesta i 2 kambarius ir imestas kompo ventiliatorius, kuris periodiskai pliūpteli silta ora i kambarius.