Dėl ko nereikia nutraukti žindymo

Tai kad mano mažylė tą savaitę nepriaugo nei gramo. Ir tą savaitę aš ne vien literatūrą skaičiau. Visus savo daktarus į pagalbą pasišaukiau, kad išsiaiškint kas yra, nes pati negalėjau patikėt kad pieno trūksta Pediatrė apžiūrėjusi mažylę jau trečią dieną pasiūlė mišinėlį, o aš dar 4d nepasidviau

Žinau kaip atrodo pilvo diegliai (tokių buvo), ką tik atsibudusi mergytė mano nepavargusi, o išbadėjusi būdavo. Ir aš tikrai neesu tokia pienburnė, kad dėčiau savo vaikui nekokybiškus ar per mažus drabužėlius

Todėl sorry, bet šį kartą esat tikrai neteisos
Aš tikrai VISKĄ padariau ką buvo įmanoma padaryt

Nepyk, bet tavo pasisakymus skaitant ima juokas pro ašaras. Ir kartu labai gaila tavęs ir tavo mergytės
Bet kokiu atveju padėti galiu tik žmogui, kuris to nori, o tam, kuris klysta, bet įsitikinęs savo teisumu padėti negaliu.

Va kai už savo nuomonės išreiškimą išmeta iš forumo, tai jau negražu
Gaila man ir MB jūsų! Todėl mūsų gailėtis nereikia
Net mano vaiko daktarę išdurninot Nėra teisesnių už jus čia

Bet gerą patarimą MB šiandien man davė Yra patarlė "Duok durniui kelią"

Tai va, kelias laisvas...

raideles, tikrai manau per aštriai čia tu.... panaši sitaucija ir mano buvo. dar gimdymo namusoe viena akušerė stengėsi man "numelžti" pieną, kad tik galėtų lengviau dukrytė paimti krūtinę; kita akušerė - siūlė mišinuką, nors krūtys plyšo nuo dydžio.
mažają tik parsivežusi valandom laikydavau prie krūtinės, o tik atitraukus klykdavo. pamiegodavao max puse valandos ir vėl klykdavo, aš vėl valandą "maitindavau". svoris krito dukrytės. kol galiausiai daviau mišinuką ir ji pramiegojo ne pusvalandį o tris valandas.

taip kad nereikia kiekvieną durninti, o reikia pagalbą siūlyti.
ir dar man užstrigo, kad "Nepyk, bet tai tik dar kartą įrodo, kad ne tą literatūrą rijai, ir kad naujagimiui nesugebėjai duoti to, kas jam reikalingiausia ir geriausia schmoll.gif" paaiškink man - kaip galima iš vis literatūrą "ryti" kai nėra laisvos minutės. tai gal būk maloni, dabar surašyk TĄ literatūros sąrašą toms kurios dar turi laiko (pvz, kaip aš)

o už ką tavę išmetė iš forumo
Papildyta:
Iš tikrųjų, Raideles, pasakyk, kaip patyrusi konsultantė - ką mes dar galim pasiulyt mamoms išskyrus - "daugiau maitink, ir neduok buteliuko".. Nes jau dažnai pastebėjau, kad mamytes skundžiasi - vaikas neprivalgo, visą vakarą ant kruties, o visi sako - daugiau žindyk ir daugiau nieko nepadėda

Krika, su malonumu pasidalinsiu literatūros sąrašu su mama, kuriai jis rūpi:
1. Geriausia pradžia (keli autoriai, ne tik apie žindymą)
2. Eglė Markūnienė. Motinystės menas
3. Šeila Kipli. Kaip maitinimas krūtimi formuoja šeimą
4. Gwen Gotsch. BREASTFEEDING PURE AND SIMPLE (ši anglų kalba, dalimis išverstą į lietuvių kalbą galiu atsiųsti el. paštu)
5. Sėkmingas žindymas (D. Britanijos akušerių asociacijos leidinys)

Lietuvių kalba dėja, tėra tik tiek, taip kad netgi nėra ką ryti

Anglų kalba
"The Womanly Art of Breastfeeding",35th Anniversary Edition (Franklin Park, IL: La League International, 1991). LLLI klasika, viskas, ką jums reikia žinoti žindant kūdikį.

"Bestfeeding: Getting Breastfeeding Right for You" by Mary Renfrew, Chloe Fisher and Suzanne Arms (Berkeley, CA: Celestial Arts, 1990) Žindymo pagrindai, pabrėžiant laikymo ir apžiojimo technikas.

Reikia iš tiesų daug žinoti, kad galėtum atsirinkti TĄ literatūrą.
Internete patikimas šaltinis yra
http://www.lalecheleague.org/
ir
http://www.who.int/t...eastfeeding/en/

Dėl kitų negaliu garantuoti

Taip pat reikia atsirinkti ir kursus, kuriuos reikia lankyti, o kuriuose niekus pasakoja (prašau nepykti, bet taip jau yra...)

Dėl tavo spenelių latakų problemos, matau, kad gal kiek paskubėjau nuraminti, nes iš vėlesnio posto suprantu, kad visgi nežindei pirmo vaiko? Tada problema gali būti ta pati, bet tėra vienas būdas juos praplatinti - tai žindyti.

Be abejo, reikia, kad ir vaikas būtų sotus, nesimarintų badu. Pasvarstyk, gal verta įsigyti Medelos žindymo pagalbininką (Medela SNS )

tikrai yra Santariškėse. Arba bent buteliuką ir zonduką (būna vaistinėse), kad vaikas ne tik stimuliuotų krūtį, trauktų pienuką, bet kartu ir gautų pakankamai maisto.

Jei tai pieno atpalaidavimo reflekso sutrikimas - tada reikia oksitocino, nugaros masažo (tarpumentėje), šiltos vonios, šiltų kompresų ant krūtinės, plikos odos kontakto.

Jei panaši patirtis paguos, tai galiu parašyti, kad man su pirmuoju spenelius skaudėjo 3 mėn. Verkiau, dėjau antspenius, po to atpratinau nuo atspenių, nes per juos vaikas traumavo mano spenelius. Maitinau metus. Antro vaiko žindymo bijojau kaip velnias kryžiaus, šiurpau vien nuo minties apie tris mėnesius skausmo. Rankiojau visą info, visus galimus kontaktus, kas galėtų žinoti ir padėti man, dalyvavau akušerėms skirtuose kursuose apie žindymą (turiu ir jų baigimo pažymėjimą, taigi esu diplomuota konsultantė )
Kai mergytė gimė, trečią dieną verkiau nuo to paties skausmo, pasikviečiau dvi konsultantes į namus bandydama įsitikinti, kad dėl to nekalta neteisinga žindymo padėtis. Galutinė diagnozė buvo "susiaurėję latakai" o gydymas - laikas PO trijų savaičių palengvėjo. Mergina buvo labai nerami, krūtį paleisdavo tik kai išeidavo į lauką ir retkarčiais įmigusi, bet ne ilgiau kaip 20 čiai minučių, naktį krūties praktiškai nepaleisdavo. Mažai priauginėjo svorio, nesilankiau poliklinikose, tai negaliu pasakyti gramais, bet močiutės jau patylomis laidojo ją kaip numarintą badu. Nenumirė, po pusmečio buvo padvigubinusi gimimo svori, kaip ir prideda. Visą laiką nešiodavau ant rankų nešioklėse (iš to ir atsirado nuoroda apačioje: pirma praktika, po to teorinė dalis ). Žindžiau iki pusantrų metų.

Visa tai rašau ne tam, kad medalio norėčiau, o tam, kad padrąsinčiau ieškoti pagalbos, nepasiduoti sunkumams ir nepatikėti, kad mišinukas yra vienintelė išeitis, o vaiko rekimas vakarais - pieno trūkumo požymis. Mišinukas yra sunkiai virškinamas, ilgai užsibūnantis skrandyje, dėl to vaikas gavęs "plytą" į pilvą ilgam nurimsta. Bet net ir plytą galima paduoti taip, kad nenukentėtų normalus maistas.

Laidybird situacijos nekomentuosiu, nes jai neįdomu, ji žino savo tiesą ir nematau reikalo laiko gaišti.

krika , pabandyk prieš maitinimą pastovėti duše po šilta tekančio vandens srove, padeda nubėgti pienukui ir krūtys pasidaro kiek minkštesnės, vaikui lengviau valgyti.

dažniausia nepatyrusių maitintojų bėda- neteisinga žindymo technika, kai vaikas čiulpia , o ne žinda krūtį. Viena akušerė yra davus gerą patarimą, kad mama suvoktų skirtumą. . Taigis, pačios bandyk pačiulpti savo mažąjį pirštelį įsidėjusios į burną tik pirmą piršto falangą , va - dabar čiulpiate, o dabar įsikiškit beveik visą pirštelį, kad jis gulėtų ant liežuvio ir pažįskite. Jaučiasi skirtumas? Pirmuoju atveju spenelis tik traumuojamas, o antruoju jis saugiai guli burnytėje, o vaiko liežuvis dirba

ačiū, už atsakymus. bet manoji verkė ne tik vakarais, o ištisai.

namie nemaitinau, nes pagalvojus, atsukus laiką atgal - ligoninėj trečią parą po visų oksitocinų, germastano kompresų ir karštų dušų - rytą atsikėliau ir lyg kranas atsuktas apsipyliau pienu (tiesiogine to žodžio prasme). nuo to karto mano krūtys subliuško ir "atrodė" (rašau atrodė, nes nežinojau kiek pieno yra ar nebėra) tuščios.
o ir dukrytė tik pridta prie krūties miegodavo ir gal būt kaip buciux sako, tik čiulpdavo. o aš ją krutindavau, tai už ausytės, tai už žanduko, kad tik prabustų.
maitinau ir su antspeniais - į juos prilašėdavo pienukas, tą dukrytė ir suvalgydavo. pastangų - jokių

fiziologiškai į trečią parą atsiranda tikrasis pienas , kuris gali bėgti upėmis, beje, net yra taip vadinamos trečios dienos gimdyvės ašaros, nes paprastai su tuo atsiradusiu pienu ( hormono įtaka) pasipila ir ašaros upeliais. Krūtys būna padidėjusios ir skausmingos, nes yra toks kaip uždegimas, tai normalu.

Subliuškus krūtinė ( dingęs audinių paburkimas) - tai anaiptol ne tuštumo ženklas, nes moters, skirtingai nei karvės, krūtinėje pienas pasigaminęs kaip taroje nebūna, o yra tik labai nedidelis jo kiekis. Pienas gaminasi vaikui žindant. Todėl nemokančios nusitraukinėti mamos sako, neturiu pieno, kai nusitraukia kokį 20 ml, t.y. tą nedidelį jau pasigaminusį pieno kiekį.

Visuotinis švietimas plius elektrifikacija, ar kaip ten ...
Žinai, vakar galvojau, kad gal reikia suformuluoti kažkokius ABC, esminius dalykus, kuriuos privalo žinoti kiekviena užsukanti į šį skyrelį. Ir juos "įkalti" didelėm raudonom raidėm kad visada prieš akis būtų, kaip kad kai kuriuose skyreliuose yra įrašytos taisyklės.

Kas tai galėtų būti?

Na, pavyzdžiui:
Tikri pieno trūkumo požymiai: 1. šlapinas rečiau kaip 6 kartus per dieną 2. Per MĖNESĮ pirauga mažiau kaip 500 g. ir pan.
Vakarinis neramumas yra dėl liesesnio pieno (dėl to žinda dažnai) ir skirtas garantuoti pakankamą pieno kiekį kitai dienai (dėl dažnos stimuliacijos)

Ir panašius dalykus, kurie būtų paremti moksliniais įrodymais. Nes neįmanoma sugaudyti visų "mano vaikas verkia vakarais" temų ir visoms patarti. Be to, kaip užtikrinti patarimų kokybę? Jei kita mama iš patirties duoda patarimą "duok mišinio" ir jis suveikia - vaikas nustoja verkti, o kita aiškina "duok žįsti dažnai", duodi dažnai, bet vis tiek verkia. Tai kuris patarimas teisingas, kaip sugaudyti neturinčiai patirties žinių ir palaikymo šviežiai iškeptai mamai???

Manau, kad čia dar yra mūsų besilaukiančių mokyklų ir pačių besilaukiančių bėda - orientacija į gimdymą, o žindymas kaip Dievas duos, be to, kiekviena akušerė jaučiasi galinti patarti, nes turi 30 metų darbo patirtį, kuri gali būti toli nutolusi nuo tiesos...


Krika, galima būtų nagrinėtis priežastis kodėl nežindo, bet dabar jau nieko nepakeisi. Svarbu, kad žinotum ką daryti kai kitą pasigimdysi. Gaila, kad esi Klaipėdoje. Vilniuje vyksta super kursai...

gerai.... visur yra akcentuojama, kad pieno trūkumo vienas iš požymių- šlapinas rečiau kaip 6 kartus per dieną. o kaip su kraujingu šlapimu ir nebūtinai rečiau kaip 6 kartus. dukrytė kol "maitinau" pati būtent taip šlapinosi, kol negavo mišinuko. GN sakė, kad trūksta skysčių. atėjusi gydytoja į namus irgi tai akcentavo.

Tikrai kraujingu ar koncentruotu? Gimdymo namuose tai sėkmingai galėjo būti koncentruotas šlapimas. Tai nerodo skysčių trūkumo, kaip tik, rodo, kad organizmas valo tai, kas susikaupė per nėštumą. Beje, tas gali tęstis ir namuose, nepasakysiu dabar kiek ilgai, bet užtrunka