QUOTE(Emma Goldman @ 2015 09 25, 16:06)
Tiesa, ką jūs manot apie vyresnio šuns ėmimą iš prieglaudos? Aš pati renkuosi pagal būdą, charakterį, aktyvumą, nebaimingą. Išvaizda, dydis nėra svarbu. Bet va vyras tai gražaus nori. Na ir atsirado jam jau gražus, bet metai šuniui 8- eri. Atiduotas iš namų. Svarstau, ar nebus taip, kad aš ant pačių ligų užtaikysiu? Kad vežiojimų pas veterinarą ir pasivaikščiojimų miške dažnis sutaps?
Mano draugės mamai įtaisėm panašaus amžiaus taksiukę. Kažkada turėjus namus, jau išaugus iš graužimo, siutimo (ko ir norėjo šeimininkė), be reikalo neloja, ramus namų šuo. Jau kelis metus augina, kol kas tfu tfu jokių sveikatos problemų nėra.
Turbūt laimės dalykas.
Aš vis pagalvoju, kad norėčiau paimti kokį senuką nukaršinimui, na tiesiog suteikti gražią senatvę, bet vyras sako du šunys - limitas. Aš vistiek tos minties neatsisakau
QUOTE(Emma Goldman @ 2015 09 25, 17:42)
Man dar kliūna, kad gelbėjami labai seni, arti vaivorykštės šalies šunys. Geriau tas lėšas jaunam perspektyviam augintinio gydymui ir reabilitacijai panaudoti.
Aš lygiai taip pat skandavau, kai atėjau į prieglaudą savanoriauti. Kam čia tiek šunų? Ir dalis tokių senų??? Migdyt ir naujus priimt.
O paskui pradėjau leisti laiką prieglaudoje, padėti prižiūrėti tuos šuvukus.
Aš negaliu prieiti prie senolio, kuris ganėtinai guvus ir sveikas - sakyti, viskas tu pasenai, gana gyventi.
O juk kiekvienas nori žmogaus dėmesio, kaip džiaugiasi tie patys senoliukai, juokingai besisukdami, kai ateini šerti. Aš nekalbu apie tuos, kurie jau baisiai sunkūs ligoniai.
Turėjau vieną savo simpatiją. Dzeusą. Plem jis į prieglaudą papuolė turbūt kokių 6, gal vyresnis, kelis metus ten gyveno. Turėjo sunkią klubo sąnarių displaziją. Bet reikėjo matyti kaip jis mylėjo žmogų!! Atėjus pas jį, jis eidavo šalin nuo maisto ir glausdavosi prie žmogaus. Įremdavo savo didelę galvą man į šoną ir stovėdavo taip.
Ligotas. Senas.
Bet atėjo žmonės, kurie nusprendė, kad gana iam senukui būti prieglaudoje, tad išsivežė į namus. Nepatikėsit bet visą gyvenimą prie grandinės praleidęs šuo gyvena kambaryje
Netgi radau jo seną skelbimą:
Dzeusas
Kur dar sena, kreiva, viena akim akla pekinė, kuri gyvena prabangiam name ant pagalvėlių...
žinoma ne visos senolių istorijos baigiasi taip gražiai, ne visos ir jaunų šunų... bet visada norisi lygiuotis į gerus pavyzdžius... kad ir kokia kieta aš visada buvau, negalėčiau būti ta, kuri daro atranką, va tu jau senas, va tu dar pagyvensi, bet jei per porą mėnesių niekas tavęs nepaims - būsi ir tu užmigdytas...
QUOTE(Borzika @ 2015 09 27, 21:02)
O dėl racionalumo. Nors esu ir jautri, ir sentimentali, ir pan., bet, jeigu neduok Die, man kas blogo nutiktų, aš norėčiau, kad mano "magaitės" būtų užmigdytos, o ne atiduotos į prieglaudą, iš kurios nežinia pas kokius šeimininkus nukeliautų. Nėra tiek daug gerų ir atsakingų šeimininkų, kiek yra beglobių šunų
aš savo namą užrašius sesei su sąlyga, kad ji pasirūpins visais mano tuo metu turimais šunimis