-net aš kiek ir skundžiuos, -sako širdis , - tai tik todėl, kad esu žmogaus širdis, o žmonių širdys tokios. Jos bijosi Įgyvendinti didžiausias savo svajones, nes mano kad nėra jų vertos, arba kad nesugebės jų realizuoti.Mes širdys, stingstame vien nuo minties apie amžinai prarandamą meilę, apie galėjusias būti nuostabias, tačiau niekad nebūsiančias akimirkas, apie galėjusius būti surastus, tačiau amžinai liksiančius palaidotus smėlyje lobius. Nes galų gale jeigu tai įvyksta, mes siaubingai kenčiame.
-net aš kiek ir skundžiuos, -sako širdis , - tai tik todėl, kad esu žmogaus širdis, o žmonių širdys tokios. Jos bijosi Įgyvendinti didžiausias savo svajones, nes mano kad nėra jų vertos, arba kad nesugebės jų realizuoti. Mes širdys, stingstame vien nuo minties apie amžinai prarandamą meilę, apie galėjusias būti nuostabias, tačiau niekad nebūsiančias akimirkas, apie galėjusius būti surastus, tačiau amžinai liksiančius palaidotus smėlyje lobius. Nes galų gale jeigu tai įvyksta, mes siaubingai kenčiame.
/ Paulo Coelho. Alchemikas./