QUOTE(Sunflowers @ 2015 09 06, 16:43)
o tu tiki, kad pasveiks visiskai ir daugiau neatsinaujins? o kaip kitaip ji gali elgtis? normalu
Aš negalvoju apie tai, ar visiškai pasveiks. Galvoju tik apie tai kaip yra dabar. Mama nesidžiaugia net tuo kas yra dabar. Ji vis ieško ir ieško. Jau antrą kartą savo iniciatyva važiuoja tikrintis. Eilinis patikrinimas po pasibaigusio gydymo bus spalio mėn. Ji nelaukia. Nuolat sėdi internete. Skaito ir viską prisitaiko sau. Kai vasarą važiavo tikrintis man užgarantavo, kad v TIKRAI sugrįžo. Nieko nerado. Ji vis tiek netiki ir mėnesio gale važiuos tikrintis kitur. Aš suprantu kaip jai baisu. Tiksliau bandau suprasti, nes nepabuvus tokio ligonio kailyje iki galo nesuprasiu. Vis tik nesuprantu, kodėl ji netiki tyrimų atsakymais. Ji tartum sau įsikalbinėja ligos sugrįžimą
QUOTE(kastuvas @ 2015 09 06, 17:26)
Baisu mamai. Ir ne tik baisu, o jau ir sunku, kai visi baimes tavo ignoruoja ir apie "blogiausią scenarijų" nenori kalbėt. Toks jausmas, kad niekas rimtai į tavo ligą nežiūri, tik tu pats.
Oi, kastuve, visada palaikiau mamą. Diagnozę jai nustatė prieš 1.5 m. Visą tą laiką esu šalia. Vežiojau pas gydytojus, žolininkus, šventas vietas, pirkau papildus, ieškojau info apie netradicinį gydymą ir pan. Dėl baimės ignoravimo... Nekartą esu sakiusi, jei liga sugrįš, vėl kovosim ir bandysim laimėt. Kam bandyt įsikalbėt, kad tikrai vėl serga, jei tai neaišku. Na tikrai nebežinau, ką jai sakyti, kaip dar palaikyti. Patarkit.