Sveikos merginos!
Visada norėjau turėti daugiau nei vieną vaiką.
Po gimdymo ir man buvo užslinkęs priešiškumo gimdymui debesis, bet praėjus keletui mėnesiukų viskas grįžo į savo vietas.
Dabar džiaugiuosi, kad tarp vaikinų nedidelis amžiaus skirtumas (1 m. 9 mėn.). Labai šauni komanda
as ir noriu antro vaikiuko bet va beda, vis kazkas nutinka, kad neiseina, neseniai, kai buvom suplanave , tai pakeiciau darba, pradirbus 6 men, pagalvojau, jau , bet dabar pradesim kraustymasi y naujus namus, ten reiks dar daug padirbet, tai planuoju, kai susitvarkysim, butinai
Kai gyme pirmas vaikas,aisku viskas pasikeite,atsirado visai kitos vertybes ir net pasidare kitokie santykiai su vyru.Mokemes buti gerais tevais,bet ir budavo visokiu nesklandumu ir nesusipratimu.Kai pirma karta vaikas nusirito nuo lovos,issigandom ir nulekem i raudona kryziu pas gydytojus apziurai,na po to visi pasijuokem,vaikas jauciasi gerai ir nieko baisaus nenutiko Vaikas paaugo,baugesi depresijos,bemieges naktys,pradejo eiti i darzeli,gryzau i darba.Gyvenimas gryzo i senas vagas ir prasidejo ramus ir beveik idealus gyvenimas.Laikui begant atsirado kazkokia tustuma ir supratome ,kad namuose truksta dar vienos gyvybes Dabar vaikai abu zaidzia ,grazu ziureti,bet kai pradeda abu spiegti tai rodos tuoj isprotesiu Namuose daug triuksmo ir haoso...minutes ramybes pavirto didziule vertybe ir kartu dziaugiuosi ,kad gyvenu gyvenima kurio i nieka neiskeisciau
Kaip nebutų keista, būtent antras vaikelis buvo neplanuotas. Nors mes visadą norėjome daugiau nei vieną vaiką, pasiryžti tam žingsniui buvo sunku: tai pinigų trūksta, tai darbo keitimas ir pan. Bet tos problemos kažkaip savaime išsisprendė, kai sužinojau, kad laukiuosi.
Labiausiai pergyveno vyras, jis sakydavo: "Nejaugi aš kažką galėčiau daugiau mylėti nei sūnų." Bet žmogaus širdis yra didelė, meilės joje užteks visiems:)
Dabar neįsivaizduoju savęs be savo vaikų, kaip sako vyresnysis - mūsų šeima yra tikrai didelė. Manau, kad jei leis sveikata, bes būtinai pasidarysim dar vieną vaikelį.
Labiausiai pergyveno vyras, jis sakydavo: "Nejaugi aš kažką galėčiau daugiau mylėti nei sūnų." Bet žmogaus širdis yra didelė, meilės joje užteks visiems:)
Dabar neįsivaizduoju savęs be savo vaikų, kaip sako vyresnysis - mūsų šeima yra tikrai didelė. Manau, kad jei leis sveikata, bes būtinai pasidarysim dar vieną vaikelį.
paskaiciau jusu visu komentarus ir galvoju
kaip man apsispresti: ir noriu, ir bijau
seniai jau laikas butu antram
kaip man apsispresti: ir noriu, ir bijau
seniai jau laikas butu antram
Aš tai kažkaip visada žinojau, kad turėsiu du vaikus, kuriuos pati gimdysiu. Dar būdama pati vaikas apie tai jau galvojau Tik tiek , kad skirtumas tarp vaikų pagal planą turėjo būti mažesnis Bet toks jau tas nenuspėjamas gyvenimas, kuris pats diktuoja savo sąlygas. Trečią vaikutį planuojam įsivaikinti. Tai toks planas.
as ir visada sakiau ,kad turesiu du vaikucius.pirma pagimdzius sakiau,kad gal uzteks ir vieno bet po kurio laiko pradejau galvoti ir apie antra tik,kad baime buvo,bet baime nugalejau ir dabar turim du angeliukus
As ir pirmo be galo norejau, nors buvom dar labai jauni. O antro uzsinorejau labai greit po pirmojo. Tik kai pradejom atidelioti rytdienai, tai jau galvojau, kad is vis tokia diena neateis. Trecio jau kazkodel nebenoriu, nebent su svetimais leliukais kiek pazaist
mano nora paspartino vyresnelis prase brolio ir jau jam 5 metai tai sakau kodel ne nu ir nesigailiu
antra kartą pastojau netyčia, nusprendėm palikt jį( labai geras berniukas gavosi)...
tai neturėjau laiko galvot noriu-nenoriu
tai neturėjau laiko galvot noriu-nenoriu
as niekaip nesirystu dukryte taip lengvai isaugo is pamperiu tai dziaugiuosi..drauges prigazdino: pirmas lengvai uktelejo, tai antras uz du atsijims tai sirdeleje tokios abejones dabar ir noriu ir bijau kad nesusitvarkysiu