as esu seimoje viena, tad visalaika maniau, kad tikrai bus daugiau, vyras is triju...tad kai gime mergyte musu pirmoji, ilga laika bijojau, norejau, bet bijojau, kad maza, kad nera busto didesnio, vyras butu norejes pametinuku +-, as spyriojausi, bet kai viena diena uzsiminiau, gal jau?tada jis nutilo, nava, pagalvojau....ir kai po keliu menesiu grizusi radau romantiskai ispuosta kambary, zvakes, rozes ir jo zodziai, noriu mazo leliuko, apsipyliau asaromis....taciau antrojo angelo teko laukti ilgokai, kuo daugiau masciau, tuo nieko testas nerode, tad viena ziemos ryta vyras sako, nebegalvojam, kaip bus taip...ir 12.26 suzinojome apie savo kaleduke

nuostabiausios kaledos
dabar jau galvoju apie trecia

bet irgi dar vis bijau