Sveikutes. Esu draskoma abejoniu - is vienos puses noriu antro vaiko, is kitos - ne. Uz vaika tokie argumentai - LABAI NORIU (tai didziausias argumentas, na, toks maziukas, grazutis zmogeliukas, pacios suprantat) ir tikiuosi, kad jis bus draugas mano dukrytei. Nes jei atideliosiu - gali buti didelis skirtumas (mano mazei jau greitai 4 metai). Ir VYRAS jau NORI.
O stabdo daugybe abejoniu. Del darbo - ar pakankamai ten isistvirtinau, ar pavyks grizt tokiomis pat salygomis... Del pirmuju metu su kudikiu (baisu prisimint, kaip buvo sunku - nuovargis, rutina, bendravimo stoka)...Del siaip nemazos dalies malonumu gyvenime atsisakymo (nei tau i kina, nei dar kur)...Del ateities perspektyvu (dar noriu mokytis, bet ar pavyks suderinti?)....
Nors is kitos puses, kazin ar kada viskas bus idealu...
Gal ir jus turejote ar turite panasiu abejoniu? Kas nugali?
Pasidalinkime patirtimi, gal lengviau bus nuspresti.
Aš prisiverčiau turėti antrą vaiką. Nenorėjau, bet vyras labai norėjo. O jo argumentai - sūnus jau paaugo, eina į darželį, tai nebus labai didelės tragedijos leliaus atsiradimas. Beto, vienas augdamas mūsiškis buvo palepintas mūsų, močiutės, krikšto mamos. Ir dar laikas spaudė - jei ne dabar, tai paskui neišeina. Sūnui reiks pradėti mokyklą lankyti, o tada bent pirmais metais reikia vaikui nuolatinės priežiūros ir kontrolės. Kur jau ten su leliuku. O vėliau tai skaityk kaip vienturtis bus užaugęs. Žodžiu zurzgė jis tol, kol įtikino. O šiaip tai aš labai dukros norėjau ir tikėjausi, kad tikrai bus dukra. Dabar nesigailiu, tikrai buvo pats laikas antram vaikui.
Antras vaikas auga kažkaip paprasčiau ir lengviau. O ir laiko kažkaip mažiau su juo užsiimti reikia. Ir maniškiai tai labai gerai sutaria, mažoji nuo dičkio neatlimpa, o tas nors ir kartais pabumbėdamas, bet sese rūpinasi. Pas mus susidarė 4.5 metų skirtumas, tai vaikams visai geras mano požiūriu. Sūnus jau buvo pakankamai savarankiškas, todėl 'saugojo' savo vietą namuose neilgai, per mėnesį kažkaip apsiprato, kad sesė jo pozicijoms jokios grėsmės nekelia. O nuo tada kai sesei suėjo maždaug 1 metai žaidimų dalyviai jie gana puikūs - amžius toks, kad kartu žaisti dar visai įdomu, o didysis jau sugeba ir kažkiek mažąją pasaugoti. Todėl nereikia nuolat stebėti, kad neužgautų netyčia.
Sunkiausia yra nuolatinis triukšmas namuose. Kažkaip kai buvo vienas vaikas, tai arba verkdavo, jei kas negerai, arba žaisdavo. O dabar - toks jausmas kad jie nuolat spiegia. Tai juokiasi iki nukritimo siausdami, tai pešasi ko nors nepasidalindami.
Antras vaikas auga kažkaip paprasčiau ir lengviau. O ir laiko kažkaip mažiau su juo užsiimti reikia. Ir maniškiai tai labai gerai sutaria, mažoji nuo dičkio neatlimpa, o tas nors ir kartais pabumbėdamas, bet sese rūpinasi. Pas mus susidarė 4.5 metų skirtumas, tai vaikams visai geras mano požiūriu. Sūnus jau buvo pakankamai savarankiškas, todėl 'saugojo' savo vietą namuose neilgai, per mėnesį kažkaip apsiprato, kad sesė jo pozicijoms jokios grėsmės nekelia. O nuo tada kai sesei suėjo maždaug 1 metai žaidimų dalyviai jie gana puikūs - amžius toks, kad kartu žaisti dar visai įdomu, o didysis jau sugeba ir kažkiek mažąją pasaugoti. Todėl nereikia nuolat stebėti, kad neužgautų netyčia.
Sunkiausia yra nuolatinis triukšmas namuose. Kažkaip kai buvo vienas vaikas, tai arba verkdavo, jei kas negerai, arba žaisdavo. O dabar - toks jausmas kad jie nuolat spiegia. Tai juokiasi iki nukritimo siausdami, tai pešasi ko nors nepasidalindami.
Na o as dar ir trecio noreciau, ir dirbu, ir sunis i pirma klase eis, ir mielai dar i vakarini psichologijos istociau... 
As pajutau, kad noriu, kai vyresniajam sukako 3 m., kai supratau, kad pagaliau issimiegu ir jauciuosi pailsejusi. Taciau tas noras ypac sustiprejo po 2 persileidimu, kai ne juokais issigandau, kad daugiau vaiku galiu ir nebesulaukti...
| QUOTE (Žmogė @ 2004 08 19, 15:06) |
| Na o as dar ir trecio noreciau, ir dirbu, ir sunis i pirma klase eis, ir mielai dar i vakarini psichologijos istociau... |
Tai kokios bėdos - pirmyn. Aš čia pie mokslus
, nes norėti trečio vaiko 
man atrodo kažkokia mistika. Bet žmonių būna įvairių - mano vyras irgo trečio nori 
O mokintis savo malonumui nuostabus dalykas. Kaip tik dabar tai darau . Ir ateityje dar galvoju vieną dalykėlį pastudijuoti, tik kad dabar mokslo kaina 
Na, bet kaip imanoma viska suspeti? Zmoge, kaip tu zadi speti?
As irgi labai noriu dar mokytis, bet neisivaizduoju, kaip tai suderinti su kudikio turejimu. Mano studijos butu tokiomis sesijomis po 10-12 dienu ir vyktu toli nuo mano gyvenamosios vietos. Kaip kudiki paliksiu? Ir vyras neleis, ir pati negalesiu. Nebent laukti gerus kelis metus, kol paaugs. O mokytis norisi DABAR. Ir vaiko- dabar. Baisu, ar ne?
As irgi labai noriu dar mokytis, bet neisivaizduoju, kaip tai suderinti su kudikio turejimu. Mano studijos butu tokiomis sesijomis po 10-12 dienu ir vyktu toli nuo mano gyvenamosios vietos. Kaip kudiki paliksiu? Ir vyras neleis, ir pati negalesiu. Nebent laukti gerus kelis metus, kol paaugs. O mokytis norisi DABAR. Ir vaiko- dabar. Baisu, ar ne?
Kūdikio gimimą ir mokslus norint labai gerai galima suderinti. Besilaukiant antrosios staiga šovė mintis o kodėl nepabandžius. Ėmiau ir nunešiau dokumentus. Tai va dabar jau esu 4 kurse, o ir mažoji paaugus. Tik žinoma, kai nėra šalia kas galėtų pasirūpinti mažiuku sesijos metu - sunku su mokslais apsispręsti. Bet, iš bendramokslių patirties galiu pasakyti kad viskas įmanoma.
Atvažiuoja ir išsilaiko egzaminus joms patogiu laiku, žinoma, susitarę su dekane. Tad, spręsti turi pati, o ne galvoti leis vyras ar ne (čia labai daug lemia tarpusavio santykiai ir tavo norai). Sėkmės priimant sprendimus.
Atvažiuoja ir išsilaiko egzaminus joms patogiu laiku, žinoma, susitarę su dekane. Tad, spręsti turi pati, o ne galvoti leis vyras ar ne (čia labai daug lemia tarpusavio santykiai ir tavo norai). Sėkmės priimant sprendimus.
Aš tai irgi jau norėčiau antro mažo, mielo žmogeliuko. Bet, kai pagalvoju apie vargelį, mat auginu 10 mėn. dukrytę - ojojoj, ir taip kambarį per netvarką negalima praeiti. Bet ištikrųjų tai stabdo pinigai, mat sumažės pašalpa, sunkaiu bus grįžti į darbą, nes ir dabar įdirbis darbe bus pradedamas iš naujo, oi tie pinigai pinigai. Reikia ir nuosavo būsto ir vyras už mokslą moka. Bet ilgos pertraukos nedarysim, reikia mažikei draugo(-ės), o ne aukle broliukui ar sesutei būti. 
Sveikutes,
Paskaiciau tema ir nusprendiau pasidalinti :0
As va susilaukiau pirmoji vaikelio ir apsigyniau bakalaura. Vaikucio man nieks nepadejo auginti, tik mas su vyru visaip sukdavomes. Po to staigiai i magistratura stojau ir baigiau, o vasara pastojau...aisku specialiai neplanavom, bet dizaugemes suzinoje.
As labai norejau antro vaikucio kai mano vyresnysis buvo 1.5-2..vyras norejo taip pat, bet musu materialine baze buvo ne kokia..gyvenom kambariuke pas uosve:(
bet va su lyg antruoju vaikeliu viskas pajudejo lyg savaime...dabar gyvenam bute savo ir darbeliai normalus 
Sakom viens kitam, kad likimas...
bet kadangi turiu du berniukus tai tai man jau daugelis siulo trecia mergaite, bet siuo metu as noriu tik auginti maziuka...ir ieskausi, kur dar pasiumokinti, nes esu is tu mamu, kuriai nelabai iseina tik namie sedet...nemoku 
Su pirmu tekdavo ir i paskaiteles kartu nubegti 
bet kaip prisimenu visai smagu:)
O kaip apie trecia nezinau, net nekalbame apie tai..bet manau uzauginti du rimtus vyrus yra daug
Paskaiciau tema ir nusprendiau pasidalinti :0
As va susilaukiau pirmoji vaikelio ir apsigyniau bakalaura. Vaikucio man nieks nepadejo auginti, tik mas su vyru visaip sukdavomes. Po to staigiai i magistratura stojau ir baigiau, o vasara pastojau...aisku specialiai neplanavom, bet dizaugemes suzinoje.
As labai norejau antro vaikucio kai mano vyresnysis buvo 1.5-2..vyras norejo taip pat, bet musu materialine baze buvo ne kokia..gyvenom kambariuke pas uosve:(
bet va su lyg antruoju vaikeliu viskas pajudejo lyg savaime...dabar gyvenam bute savo
ir darbeliai normalus Sakom viens kitam, kad likimas...
bet kadangi turiu du berniukus tai tai man jau daugelis siulo trecia mergaite, bet siuo metu as noriu tik auginti maziuka...ir ieskausi, kur dar pasiumokinti, nes esu is tu mamu, kuriai nelabai iseina tik namie sedet...nemoku Su pirmu tekdavo ir i paskaiteles kartu nubegti bet kaip prisimenu visai smagu:)O kaip apie trecia nezinau, net nekalbame apie tai..bet manau uzauginti du rimtus vyrus yra daug
O as nespejau pajusti ar as jau noriu,jis jau buvo pakeliui . O tada ir trecias is paskos . Gerai tas kad mokslai baigti,gyvent yra kur,o toliau kaip dievas duos. Is pradziu labai bijojau kaip susitvarkysiu,jau vieno vaiko atrode per akis,o dabar atsidziaugti negaliu koks mano antrasis fainulka ,i ji pasiziuriu ir trecio lengviau laukt...
. O tada ir trecias is paskos . Gerai tas kad mokslai baigti,gyvent yra kur,o toliau kaip dievas duos. Is pradziu labai bijojau kaip susitvarkysiu,jau vieno vaiko atrode per akis,o dabar atsidziaugti negaliu koks mano antrasis fainulka ,i ji pasiziuriu ir trecio lengviau laukt...
Kai dar maze nebuvo gimusi, nenorejom didelio skirtumo, tai ir apsisprendem, kad reikia arba eiti dirbt,a rba dar leliuka viena augint, va....o noras atsirado jau anksti
