O as kazkam paskolinau ir negrazino
Sveikos. Ieškau elektronines knygos (formatas nesvarbu):
Lorna Byrne. Angelai man glosto plaukus. Moters ir jos angelų istorija. Prašau parašykite į AŽ jei galėtumėte padėti šiuo kls.
Aš turiu kitas dvi šios autorės knygas: Laiptai į dangų ir Vilties žinia
(P.S. turiu daug kitų el. knygų: Šantaramas; Laukinė moteris visą seriją be 5 knygos ir kt.)
Lorna Byrne. Angelai man glosto plaukus. Moters ir jos angelų istorija. Prašau parašykite į AŽ jei galėtumėte padėti šiuo kls.
Aš turiu kitas dvi šios autorės knygas: Laiptai į dangų ir Vilties žinia
(P.S. turiu daug kitų el. knygų: Šantaramas; Laukinė moteris visą seriją be 5 knygos ir kt.)
Oo angliskai skaitot? Turiu sia knyga, be to angliskai butu lengviau el. Varianta rast 
QUOTE(giluze @ 2015 08 19, 14:29)
aš į šitą jau anksčiau žiūrėjau, liepos pradžioje perskaičiau
Savam stiliuje Čekuolis, kaip visada, visokių įdomių temų suranda, detalių prirankioja. Moka rašyti.
Sveikos.
Aš pabaigiau Giedros Radvilavičiūtės "Šiąnakt aš miegosiu prie sienos". Pirmąkart kažką skaičiau šios autorės. Ką galiu pasakyti - patiko - įtraukia, nenuobodu, drąsu, moka rašyti, ne per daug intelektualu ir ne per daug virtuviška, banalu. Noriu dar jos paskaityt ką nors.
Aš pabaigiau Giedros Radvilavičiūtės "Šiąnakt aš miegosiu prie sienos". Pirmąkart kažką skaičiau šios autorės. Ką galiu pasakyti - patiko - įtraukia, nenuobodu, drąsu, moka rašyti, ne per daug intelektualu ir ne per daug virtuviška, banalu. Noriu dar jos paskaityt ką nors.
QUOTE(Akmenskeltė @ 2015 08 24, 16:44)
Aš pabaigiau Giedros Radvilavičiūtės "Šiąnakt aš miegosiu prie sienos". Pirmąkart kažką skaičiau šios autorės. Ką galiu pasakyti - patiko - įtraukia, nenuobodu, drąsu, moka rašyti, ne per daug intelektualu ir ne per daug virtuviška, banalu. Noriu dar jos paskaityt ką nors.
Na tai reikėtų ieškoti ankstesnio jos esė rinkinio "Suplanuotos akimirkos"
O aš tikiuosi, kad greit ir naujoji jos knyga pasirodys, nes nuo "Šiąnakt..." jau penkeri metai praėjo, turėjo per tą laiką vėl susikaupti tekstų.
Sveikos
jau po atostogų
atostogavau su knygomis, galėsiu ir atsiskaityti
kada kava?
jau po atostogų
atostogavau su knygomis, galėsiu ir atsiskaityti
kada kava?
Ieskodama Scribd knygu uzkliuvau uz Bibliotekininkes.....ne fuuuuuuuuu, jak....kazkoks Atspalviu nevykes plagiatas....net supykino
Svajūnas Sabaliauskas-Geladuonis "Atviri pokalbiai su Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais". Knygą nusipirkau gan atsitiktinai. Abejonių kėlė du dalykai - nežinomas autorius ir "Obuolio" leidykla. Bet, galvoju, kalbinami įdomūs žmonės, tai gal verta įsigyti. Namie atsivertusi turinį nustebau - visi 21 kalbinti žmonės yra... vyrai. Nė vienos moters. Bet autorius įžangoje pats tai pamini - "toks šio tomo sumanymas". Aha, planuojama knygų serija. Na ok. Juolab peržiūrėjus visą laureatų sąrašą moterų pavardžių iš tikrųjų labai nedaug - yra nemažai metų, kai nė vienos sąraše nėra (kad ir 2012 ar 2013).
Šiaip knyga ok, galima skaityti. Bet pradžioje labai nervino autoriaus-žurnalisto klausimai. Na toks klišių rinkinys, kad vaje vaje... Tiesiog gėda prieš pašnekovus kartais, kad tokius "pagerintus klausimus" jiems užduoda. Kai kurie laureatai, matyt, pripratę prie tokių klausimų ir tiesiog atsako į juos. O kai kuriuos, atrodo, tie klausimai-klišės nervina taip pat, kaip ir mane
Na turbūt baisiausias klausimas man buvo toks (taip, čia ta visa litanija yra žurnalisto klausimas), užduotas Grigorijui Kanovičiui (beje, nėra kaip grįžti, nes apie tą teatrą prieš tai nebuvo kalbėta):
"Grįžkime prie Vilniaus Mažajame teatre Rimo Tumino režisuoto spektaklio "Nusišypsok mums, Viešpatie...", sukurto pagal jūsų kūrybą. Jame vaidinęs ir Choinė-Genecho personažą sukūręs aktorius Vytautas Šapranauskas savo noru pasitraukė iš gyvenimo. Jums, turinčiam didžiulę gyvenimo patirtį, žinančiam, kas yra netektys ir Holokausto baisumai, kaip atrodo: kas turi atsitikti žmogui, kuris vienintelį savo turtą - gyvybę - nutaria nutraukti savo rankomis?"
Na kaip, kaip, kaip galima tokį klausimą sugalvoti? Galva neišneša...
O geriausiai į tuos klišinius klausimus atsakinėjo Vytautas Landsbergis. Ypač va į šitą klausimą:
"Koks buvo pirmasis susitikimas su M. K. Čiurlioniu? Kada atradote šį kompozitorių?
- Jau esu kažkam atsakęs į šį klausimą. Kartą paskambino prie durų, atidariau ir matau - Čiurlionis!"
Bet į antrąją knygos pusę kažkaip pripratau, gal tiesiog nebekreipiau dėmesio į klišinius klausimus, nes kalbinami įdomūs žinomi žmonės, įvairių faktų apie juos galima sužinoti, atsiskleidžia jų požiūris į kai kuriuos dalykus.
Žodžiu, turbūt pirksiu ir kitą knygą, jei tikrai planuojama serija.
Šiaip knyga ok, galima skaityti. Bet pradžioje labai nervino autoriaus-žurnalisto klausimai. Na toks klišių rinkinys, kad vaje vaje... Tiesiog gėda prieš pašnekovus kartais, kad tokius "pagerintus klausimus" jiems užduoda. Kai kurie laureatai, matyt, pripratę prie tokių klausimų ir tiesiog atsako į juos. O kai kuriuos, atrodo, tie klausimai-klišės nervina taip pat, kaip ir mane
Na turbūt baisiausias klausimas man buvo toks (taip, čia ta visa litanija yra žurnalisto klausimas), užduotas Grigorijui Kanovičiui (beje, nėra kaip grįžti, nes apie tą teatrą prieš tai nebuvo kalbėta):
"Grįžkime prie Vilniaus Mažajame teatre Rimo Tumino režisuoto spektaklio "Nusišypsok mums, Viešpatie...", sukurto pagal jūsų kūrybą. Jame vaidinęs ir Choinė-Genecho personažą sukūręs aktorius Vytautas Šapranauskas savo noru pasitraukė iš gyvenimo. Jums, turinčiam didžiulę gyvenimo patirtį, žinančiam, kas yra netektys ir Holokausto baisumai, kaip atrodo: kas turi atsitikti žmogui, kuris vienintelį savo turtą - gyvybę - nutaria nutraukti savo rankomis?"
Na kaip, kaip, kaip galima tokį klausimą sugalvoti? Galva neišneša...
O geriausiai į tuos klišinius klausimus atsakinėjo Vytautas Landsbergis. Ypač va į šitą klausimą:
"Koks buvo pirmasis susitikimas su M. K. Čiurlioniu? Kada atradote šį kompozitorių?
- Jau esu kažkam atsakęs į šį klausimą. Kartą paskambino prie durų, atidariau ir matau - Čiurlionis!"
Bet į antrąją knygos pusę kažkaip pripratau, gal tiesiog nebekreipiau dėmesio į klišinius klausimus, nes kalbinami įdomūs žinomi žmonės, įvairių faktų apie juos galima sužinoti, atsiskleidžia jų požiūris į kai kuriuos dalykus.
Žodžiu, turbūt pirksiu ir kitą knygą, jei tikrai planuojama serija.
atidarau duris- Ciurlionis As kazkaip buvaunpalikusi pabaiga "Leonardo braizo" neiskklausyta...virdama slyvas sokolade klausiau...verkiau is gerumo, gal del pilnaties, bet tai turbut labiausiai sujaudinusi jos knyga is 4 klausytu. Tikiuosi, kad uogieneje bus pacios geriausios situ asaru emocijos.
beje, neseniai perziurejau is naujo filma "Kaip vanduo sokoladui", tai uogienes. Irimas klausant knygos vel igavo visai kita prasme
po pasislykstetinai perskaitytos Bibliotekininkes, ieskodama knygu radau partizano Dzuko dienorasti....perskaiciau....kazkaip pagalvojau, kad mazai kas keiciasi...karas visada karas, zmogaus vidines vertybes, jei tik jos nesidelvalvuoja asmenybeje, islieka...tik atsiranda toks didziulis tarpeklis tarp buvusio, esamo pasaulio ir zmogaus buvusio viename ir kitame pasaulyje....pilnatis kazkaip patrauke ant egzistenciniu pamastymu....
Dabar skaitau Mendelejevo sapnas. kol kas smagu, nes ir faktu apie pati mokslininka, kuris pasirodo viena syki per metus tik kirpdavosi, ir kirpdavo ji piemuo su avikirpem
ir ivadas apie pasauli sudarancius elementus, praktiskai trumpa filosofijos apzvalga, ko matyt labai pasiilgus buvau
Helianta, puikus atsiliepimas 
Trumpa nerimtų skaitalų ataskaita
Iš vaikiškos lentynos:
Schmidt, Minusė - puiki, gerai skaitosi, ypač mėgstančioms kates ir kates mėgstančius žmones. Daug humoro (tai tu dabar nebe liežuvių viską prausi?), pozityvo, ramios išminties.
Gėdytojos duktė ir gėdytojos ženklas - mintis gera, knyga irgi. Viduramžiška, filmiška.
Proisleris, Krabatas - iš esmės pasaka. Na kodėl aš turėčiau rizikuoti už sapne matytą vaikiną? nepatikėjau.
Soman Chainan, Gėrio ir blogio mokykla - visai nieko, įdomu buvo. Yra sąsajų su Hariu Poteriu, kur mokiniai iškart paskirstomi į gerus ir blogus. Nuo vidurio jau kikenau, nes autorius nerodė nei vieno normalaus vaikino (o gerietės būtiniausiai turi ištekėti ) - ir - vualia - pasirodo tikra meilė tik tarp moterų
Saldainiukas - Diana Winne Johns, Keliaujanti Haulo pilis - kas mėgsta Miyazakio animaciją (kaip aš) - filmas buvo sukurtas pagal šią knygą. Leidimas šviežias - 2015 metų.
Lentyna suaugusiems
Nesbo "Sniego senis" - žinoma gėris. Man ypač patiko, kad Hulė bando negerti. Šaunuolis. Nusikaltimai rafinuoti, o nusikaltėlis - trenktas. Galima pagalvoti, kad normalus žmogus nusikaltimų nedaro
Kate Jacobs "Penktadienio mezgimo klubas" - pabaiga nuvylė. Nes iš esmės pozityvas, moterų mintys, gyvenimai, pozityvu ir staiga - paukš
Poto keletą dienų galvojau, kad ji visą gyvenimą nieko nenorėjo prisileisti, nenorėjo atleista.... ir baigėsi taip.
Boris Akunin, "Aukso skrynia" - truputį nuvylė. Kadangi ne pats Fandorinas, o jo anūkas. Ir ta Judo evangelija... šios temos jau nuvalkiotos - drauge su visais tamplieriais
ir skaniai "pasikartota" - Matilde Asensi "Paskutinis Kato" - gerai supintas detektyvas, įdomios asmenybės, daug istorinio konteksto.
O prie jūros tik šešiolika dienų buvau
Trumpa nerimtų skaitalų ataskaita
Iš vaikiškos lentynos:
Schmidt, Minusė - puiki, gerai skaitosi, ypač mėgstančioms kates ir kates mėgstančius žmones. Daug humoro (tai tu dabar nebe liežuvių viską prausi?), pozityvo, ramios išminties.
Gėdytojos duktė ir gėdytojos ženklas - mintis gera, knyga irgi. Viduramžiška, filmiška.
Proisleris, Krabatas - iš esmės pasaka. Na kodėl aš turėčiau rizikuoti už sapne matytą vaikiną?
nepatikėjau.Soman Chainan, Gėrio ir blogio mokykla - visai nieko, įdomu buvo. Yra sąsajų su Hariu Poteriu, kur mokiniai iškart paskirstomi į gerus ir blogus. Nuo vidurio jau kikenau, nes autorius nerodė nei vieno normalaus vaikino (o gerietės būtiniausiai turi ištekėti
) - ir - vualia - pasirodo tikra meilė tik tarp moterų Saldainiukas - Diana Winne Johns, Keliaujanti Haulo pilis - kas mėgsta Miyazakio animaciją (kaip aš) - filmas buvo sukurtas pagal šią knygą. Leidimas šviežias - 2015 metų.
Lentyna suaugusiems
Nesbo "Sniego senis" - žinoma gėris. Man ypač patiko, kad Hulė bando negerti. Šaunuolis. Nusikaltimai rafinuoti, o nusikaltėlis - trenktas. Galima pagalvoti, kad normalus žmogus nusikaltimų nedaro
Kate Jacobs "Penktadienio mezgimo klubas" - pabaiga nuvylė. Nes iš esmės pozityvas, moterų mintys, gyvenimai, pozityvu ir staiga - paukš
Poto keletą dienų galvojau, kad ji visą gyvenimą nieko nenorėjo prisileisti, nenorėjo atleista.... ir baigėsi taip.
Boris Akunin, "Aukso skrynia" - truputį nuvylė. Kadangi ne pats Fandorinas, o jo anūkas. Ir ta Judo evangelija... šios temos jau nuvalkiotos - drauge su visais tamplieriais
ir skaniai "pasikartota" - Matilde Asensi "Paskutinis Kato" - gerai supintas detektyvas, įdomios asmenybės, daug istorinio konteksto.
O prie jūros tik šešiolika dienų buvau
